Portalui lrytas.lt meteorologė Izolda Marcinonienė aiškino, kad pirmadienį Vilniaus apylinkėse matytas reiškinys buvo supercelė, kuri susiformavo dėl į Lietuvą plūstelėjusio atogrąžų oro, o nuotraukose įamžintas grėsmingas debesis – tai škvalo juosta, su žemyn nusvirusiomis debesų šakomis ir tarsi volas slenkanti pažeme. Anot meteorologės, panašių gamtos reiškinių užfiksuojama kasmet, tačiau ne kiekvieną kartą jie susiformuoja virš didmiesčio, todėl ir žmonių susidomėjimas tuomet būna mažesnis.
Susidūrė dvi oro masės
„Rytiniuose ir pietrytiniuose šalies rajonuose pirmadienį oro temperatūra pakilo iki 28-30 laipsnių šilumos, čia vyravo atogrąžų oras. Vakariniuose rajonuose buvo tik 22-24 laipsniai. Toje teritorijoje driekėsi mums įprastas vidutinių platumų oras. Ir šios dvi oro masės susidūrė ties Lietuva“, – pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vyriausioji specialistė I. Marcinonienė.
Kadangi oro masių temperatūrų skirtumai buvo itin dideli – apie 6-8 laipsnius, o vietomis ir daugiau, susidūrusios vidutinių platumų ir drėgmės pritvinkusi atogrąžų oro masės suformavo itin galingus debesis. Meteorologų duomenimis, virš Lietuvos teritorijos jų aukštis siekė 12-14 km.
Pirmadienio popietę temperatūrų skirtumas atmosferos sluoksniuose taip pat buvo didelis: žemutiniame sluoksnyje – apie 30 laipsnių karščio, 1,5 km aukštyje – 15 laipsnių, 3 km aukštyje – 6 laipsniai šalčio, o 5 km aukštyje – jau −12 laipsnių Celsijaus.
„Kai žemės paviršiuje +30, o debesų viršūnėse, maždaug 16-17 kilometrų aukštyje oro temperatūra siekia −50 laipsnių, prasideda galingi meteorologiniai reiškiniai“, – pasakojo specialistė.
Kodėl susiformavo supercelė?
Šiltas oras yra lengvesnis už šaltą, todėl atmosferoje jis kyla į viršų. Kuo didesni temperatūriniai šaltos ir šiltos oro masės skirtumai, kuo karšto oro kilimo greitis didesnis.
Į viršų kylant įkaitusiam drėgnam atogrąžų orui, dėl konvekcijos atmosferoje susiformuoja supercelės. Tuomet susisuka lokalūs žemo slėgio sūkuriai arba mezosūkuriai.
Pakilęs ir jau atvėsęs oras tampa labai sunkus, jis neišsilaiko viršuje ir krenta žemyn.
„Tam, kad susiformuotų supercelė, reikia to galingo atogrąžų oro srauto, kuris su didele jėga kiltų į viršų“, – aiškino meteorologė I. Marcinonienė.
Panašios, tačiau itin galingos ir kelių šimtų kilometrų plotą siekiančio supercelės stebimos JAV, kai šalį niokoja tornadai.
Jei žemiausiame atmosferos sluoksnyje sukyla stiprus vėjas, tuomet susidaro itin palankios hidrodinaminės sąlygos – debesis krenta žemyn, suformuodamas tarsi sieną, vadinamą škvalo juosta.
Vis tik šis reiškinys yra trumpalaikis – pirmadienį siautė škvalas, buvo fiksuota stipri liūtis, kruša, o jau antradienį Lietuva vėl yra įprastoje, vidutinių platumų oro masėje.
Tuo tarpu iš šiaurės vakarų pučiantis vėjas supercelę stūmė į pietryčius. Tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje buvo užfiksuotas viesulas. Netoli Lenkijos pasienio esančiame Būdviečio kaime (Lazdijų rajonas) viesulas vartė medžiu, plėšė namų stogus.
Galingus meteorologinius reiškinius fiksuoja kasmet
Nors virš Vilniaus ir pasirodė įspūdinga ir grėsminga supercelė, anot I. Marcinonienės tokie reiškiniai fiksuojami kiekvienais metais, ypač – pietiniuose regionuose, kur žemės paviršius vasaromis stipriai įšyla, o iš vakarų atslenka vėsa.
„Šį kartą žmonės buvo ginkluoti filmuojančiais ir fotografuojančiais įrenginiais ir galėjo kokybiškai užfiksuoti škvalo juostą, visa tai vyko virš sostinės. O šalies besitraukiantį atogrąžų orą dažnai lydi tokie meteorologiniai reiškiniai, kokius pirmadienį užfiksavo Vilniaus gyventojai“, – sakė pašnekovė.
Artimiausiu metu tropinė šiluma į šalį neatklys, tad škvalo, didelių liūčių ar audrų tikimybė – menka.
