Regis, 11 033 metrų gylyje žemiau vandenyno paviršiaus turėtų būti pakankamai tylu ir ramu. Vis dėlto apie tai, kas slypi toje gelmėje, kol kas žinoma nedaug. Kaip ir daugumą vietų, kurių niekada nepasiekia joks saulės spindulys, Marianų įdubą gaubia galybė paslapčių. O vieną jų mokslininkai jau atskleidė.
Garso įrašus rasite straipsnio apačioje.
Kaip teigė JAV Nacionalinės okeanų ir atmosferos administracijos (NOAA) okeanografas Bobas Dziakas, šviesa vandenyje skinda gana prastai ir tokios gelmės niekada nepasiekia. „Tačiau garso bangos vandenyje perduodamos kuo puikiausiai ir gali nukeliauti labai ilgus atstumus. Todėl garsu perteiktas vandenyno dugno vaizdas – puiki priemonė ištirti ten esančią aplinką“, – portalui „gizmodo.com“ kalbėjo jis.
Ir B.Dziakas žino tai labai gerai, nes būtent jis į vandenyno gelmę nuleido garso įrašymo įrangą, kurį užfiksavo, kas ten dugne gali skleisti garsus. Tačiau prieš pasiunčiant įrangą į tą aklinos tamsos daubą, reikėjo sukonstruoti garso įrašymo įrangą (hidrofoną) taip, kad ji atlaikytų kelionę į 11 kilometrų gylį ir nepasiduotų triuškinamam slėgiui, kur vienam kvadratiniam centimetrui tenka maždaug 1120 kg.
Pusės metro ilgio hidrofoną sukonstravo Oregono valstybinio universiteto inžinieriai Chrisas Meiningas ir Haru Matsumoto. Šį įrenginį nuo gniuždančio slėgio saugojo 3 cm storio titano plokštės. Anot inžinierių, hidrofono į tokį gylį dar niekas nebuvo nugramzdinęs.
Lėtai leisdami, kad prisitaikytų prie slėgio pokyčių, mokslininkai nusiuntė aparatūrą į pačią Čelendžerio gelmę – hidrofonas dugną pasiekė per 6 valandas.
Praėjusių metų lapkričio mėnesį pasibaigusio tyrimo rezultatai tik dabar išvydo dienos šviesą – garso įrašai viešai paskelbti internetinėje svetainėje „soundcloud.com“.
Kai kuriuose įrašuose vienu metu girdėti įvairiausi triukšmai ir garsai – nuo praplaukiančių laivų, banginių pašnekesių iki žemės drebėjimų. „Tai gamtos ir žmonių sukurtų įrenginių skleidžiama kakofonija“, – sakė mokslininkas.
Anot B.Dziako, viename įraše girdėti net ir ketvirtos kategorijos uraganas, šėlstantis virš vandenyno.
„Buvau nustebintas, kaip švariai ir aiškiai galima viską įrašyti ir kaip puikiai sklinda garsai, kuriuos sukelia įvairiausi objektai“, – teigė mokslininkas.
B. Dziakas tikisi ateityje dar kartą nuleisti garso įrašymo įrangą į Čelendžerio gelmę, kad užfiksuotų dar daugiau garsų.
„Vieni siunčia įrangą į Saulės sistemą, o mes – į giliausias ir dar nepažintas Žemės vietas“, – pridūrė mokslininkas.
Tad siūlome pasiklausyti, kokie garsai sklinda giliausioje planetos vietoje. O jie – keliantys šiurpą ir tarsi ne iš šios planetos. Klausydamiesi įsivaizduokite, kad visa tai galima išgirsti 11 kilometrų gylyje po vandeniu.
1. Praplaukiantis laivas ir jo propelerio skleidžiami garsai.
2. Bedančio banginio skleidžiami garsai.
3. Žemės drebėjimas.
Garso įrašus rasite žvilgtelėję žemiau.
