Gautas rezultatas – itin tikslus aktualaus kalvos fragmento
paviršiaus „taškų debesis“, kurį sudaro 19 milijonų taškų. Iš jo
bus sukurtas skaitmeninis Gedimino pilies kalno modelis, tačiau jau
dabar nustatytas nuošliaužos tūris, tai yra 12 kubinių metrų
grunto. Be to, nušliaužusiame grunte pastebėtas artefaktas –
maždaug krepšinio kamuolio dydžio granitinis patrankos sviedinys,
rašoma pranešime spaudai.
Matavimo darbus atliko UAB „GeoNovus“ kartu su Lietuvos
geologijos tarnybos bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto
(VGTU) „LinkMenų fabrikas“ atstovais.
Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinių geologinių tyrimų
poskyrio vedėjas Vidas Mikulėnas teigė, kad, atliekant tokius
tyrimus, galima matyti kiekvieną kalne esantį kupstą ar įtrūkį bei
identifikuoti lėtai pradedančias slinkti šlaito dalis.
„Įmanoma ankstyvoje stadijoje pastebėti tas šlaito paviršiaus
vietas, kurios pradeda deformuotis. Tai leidžia reaguoti
prevenciškai, – pirmiausia, imtis saugumo priemonių tiek kalno
lankytojų, tiek statinių atžvilgiu. O jau tuomet, identifikavus
pavojingus kalno segmentus, reikia kiekybiškai įvertinti šlaitų
pastovumą ir stabilizavimo projektų sudarymo darbų“, – aiškina V.
Mikulėnas.
Analogišką tyrimą planuojama pakartoti po kelių savaičių tam,
kad būtų galima palyginti skenerio pagalba sukurtus du kalvos
šlaito modelius ir nustatyti net menkiausius pokyčius žemės
paviršiuje.
