Tuos orų spėjimus bandęs patikrinti praktiškai etnologas Libertas Klimka pasakojo, kad jie neretai bendrais bruožais pasitvirtina ir teisybės tame yra.
Tad ką apie pavasario orus mums gali pasakyti ši diena ir kodėl ji tokia reikšminga?
Ieškodavo barsuko pėdų
„Sakydavo, kad per pusiaužiemį, sausio 25-ąją, diena pailgėja per avinuko šuolį. Tai labai įdomus palyginimas, nes jis yra susijęs su archajiškais kalendoriniais stebėjimais. Tekėdama saulė jau gerokai būna pasislinkusi horizonte, ir tai tampa pastebima“, – pasakojo L.Klimka.
Todėl nenuostabu, kad šiuo laiku žmonės gamtoje pradėdavo ieškoti ir pirmųjų pavasario požymių.
„Sakoma, kad šią dieną meška verčiasi ant kito šono. Žiūrėdavo ir ką veikia barsukas, ar pabudęs jis išlindo pasivaikščioti. Jeigu barsuko daug pripėduota, o tai būna tada, kai saulės nėra, vadinasi, jis gerai pasivaikšto po mišką ir tada, į savo olą sugrįžęs, įminga giliai ir ilgam. Vadinasi, pavasaris bus negreitas.
O jeigu saulė šviečia, barsukas išsigąsta savo šešėlio ir smunka atgal į olą. Tada ant nugulėto šono ilgai nemiegos ir pavasaris greitai ateis“, – komentavo etnologas.
Kadangi šiandien – apsiniaukę, L.Klimka spėjo, kad barsukas gerai pasivaikščios, taigi pavasario lauksime ilgai.
Tikrina spėjimų teisingumą
Paklaustas, ar teko aiškintis, kaip dažnai liaudies orų spėjimai pasitvirtina praktiškai, pašnekovas teigė, kad pusiaužiemio ženklus tikrina retai. Tačiau jis pasižymi gruodžio orus.
Anksčiau žmonės tikėjo, kad pagal dvylika dienų nuo gruodžio 13 dienos, tai yra nuo Liucijos šventės, iki pat Kūčių galima spręsti, kokie ateinančiais metais bus orai. Kiekviena diena atitinka vis kito mėnesio orus.
„Šiemet rodė, kad vasaros pradžia gali būti graži, bet pavasaris – toks ne itin“, – teigė L.Klimka ir pastebėjo, kad šie spėjimai ne kiekvienais metais pasitvirtina labai tiksliai, bet teisybės juose yra.
Darbus kirmėlės sugadins
Pusiaužiemis mūsų protėviams buvo reikšmingas ne tik kaip diena, pagal kurią spėti orai. Šią dieną žmonės pasitikrindavę ir kiek likę pašaro galvijams ar miltų duonelei kasdieninei. Tiek vieno, tiek kito turi būti likę dar pusę – juk pusiaužiemis.
Sausio 25-oji sieta ir su kita iš senosios baltų religijos ritualų kilusia švente Kirmėline. Nors pastaroji diena būdavo nustatoma pagal mėnulio fazes, vis dėlto dalies Kirmėlinės ritualų laikytasi ir per pusiaužiemį.
„Sakydavo, kad šiandien negalima daryti kokių nors darbų, kuriuos gali sugadinti kirmėlės: ar kinivarpos, ar kandys, ar dar kokios nors. Tai reiškia, kad negalima megzti, negalima iš medžio ko nors drožti. Tokie tikėjimai ir draudimai dar ir dabar yra likę“, – teigė L.Klimka.
Švenčia apaštalo atsivertiną
Katalikai sausio 25-ąją švenčia ir švento apaštalo Pauliaus atsivertimą.
„Legenda pasakoja, kad buvo toks Saulius – aršus pagonis. Jis keliavo į Damaską. Staiga dangus prasivėrė ir jis pamatė Kristų, švytintį tarp debesų. Saulius nukrito nuo savo žirgo ir įtikėjo, atsivertė ir tapo apaštalu Pauliumi. Ši scena yra pavaizduota Vilniaus Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Antakalnyje, virš pagrindinio altoriaus“, – sakė etnologas.
Orus spės ir pagal švilpiką
Kitą savaitę, vasario 2 dieną, kitose šalyse bus švenčiama ir Švilpiko diena. Kitų šalių folklore švilpikas laikomas tokiu pat spėjiku kaip ir pas mus barsukas.
Ten, kur švenčiama Švilpiko diena, manoma, kad jeigu debesuota, švilpikas tądien išlįs iš urvo. Vadinasi, pavasaris bus ankstyvas.
O jeigu švilpikas, saulėtą dieną pamatęs savo šešėlį, grįš atgal į urvą, žiemiški orai laikysis dar šešias savaites.
