Prancūzija įspėja: „Gyvybei planetoje iškilo pavojus“

Užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas šiuos perspėjimus išsakė po to, kai buvo paskelbtos kelios ataskaitos, prognozuojančios niokojančius pasaulinio atšilimo padarinius neturtingiesiems ir didžiųjų pasaulio miestų gyventojams.

„Ant kortos pastatyta gyvybė mūsų planetoje“, – L.Fabiusas sakė žurnalistams, kai ministrai ir klimato programų pasiuntiniai iš 70 šalių susitiko į parengiamąjį susitikimą, siekdami kompromiso sprendžiant opius politinius klausimus.

Iki Jungtinių Tautų (JT) palaikomos konferencijos likus tik trims savaitėms, L.Fabiusas taip pat paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaus lapkričio 30 dieną vyksiančiame renginio atidaryme.

Daugelio nuomone, Rusijos, kuri yra svarbi naftos eksportuotoja, balsas gali būti lemiamas ilgametėse pastangose sudaryti pirmąją tikrą pasaulinę sutartį, kuria siekiama apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą.

„Tai reikia spręsti absoliučiai skubiai“, – pridūrė L.Fabiusas, kalbėdamas apie JT uždavinį apriboti pasaulinio klimato atšilimą iki 2 laipsnių Celsijaus, lyginant su padėti iki pramonės revoliucijos.

JT klimato ekspertų komisija perspėjo, kad vidutinė pasaulio klimato temperatūra iki šio šimtmečio pabaigos gali padidėti „keturiais, penkiais arba šešiais laipsniais, jeigu nesiimsime veiksmų itin greitai“, citavo Prancūzijos diplomatijos vadovas.

„Tai sukeltų katastrofinių padarinių, nes kiltų sausrų ... ir milžiniškų migracijos problemų, įskaitant karo ir taikos problemas“, – aiškino L.Fabiusas.

Didelės teritorijos Šanchajuje, Mumbajuje, Niujorke ir kituose miestuose atsidurs po vandeniu, net jeigu per artėjančią pasaulinę klimato konferenciją būtų susitarta dėti pastangas, kad pasaulio klimatas neatšiltų labiau negu dviem laipsniais Celsijaus, sekmadienį pranešė mokslininkai.

Klimatui atšilus pora laipsnių, dėl pakilusio jūros lygio būtų užlieta teritorija, kurioje šiuo metu gyvena 280 mln. žmonių. Tuo tarpu o 4°C atšilimas – kuris yra tikėtinas, jeigu nebūtų imtasi jokių atsakomųjų priemonių – paveiktų teritorijas, kurios šiuo metu turi per 600 mln. gyventojų, sakoma studijoje.

„Dviejų laipsnių Celsijaus atšilimas kelia ilgalaikį egzistencinį pavojų daugeliui didžiųjų pajūrio miestų ir regionų“, – sakė šios studijos pagrindinis autorius Benas Straussas, Jungtinėse Valstijose įsikūrusios tyrimų grupės „Climate Central“ viceprezidentas jūros lygio ir klimato padariniams.

Jūros lygio pakilimas, susijęs su 2 arba 4 laipsnių atšilimo scenarijais, gali pasireikšti per 200 metų, bet labiau tikėtina, kad šis procesas truks kelis šimtmečius, galbūt net laikotarpį iki 2 000 metų, sakoma straipsnyje, kurį paskelbė „Climate Central“.

Apriboti pasaulio klimato atšilimą iki 2°C, lyginant su padėtimi iki pramonės revoliucijos, bus pagrindinis uždavinys, dėl kurio 195 valstybių atstovai tarsis per Jungtinių Tautų konferenciją Paryžiuje nuo lapkričio 30-osios iki gruodžio 11-osios.

Veiksmingiausias būdas sulėtinti pasaulio klimato šiltėjimą – sumažinti šį procesą skatinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, patenkantį į planetos atmosferą.

Vis dėlto net jeigu 150 valstybių vykdytų savo įsipareigojimus mažinti šią taršą, kurių daugelis būtų susieti su finansinės pagalbos programomis, labai tikėtina, kad iki šio šimtmečio pabaigos klimatas atšiltų trimis laipsniais, perspėjo Jungtinės Tautos.

Pasaulio klimato atšilimas gali padidinti žmonių sergamumą, nuniokoti pasėlius ir pastūmėti į skurdą apie 100 mln. žmonių, sakoma sekmadienį paskelbtoje nerimą keliančioje Pasaulio banko ataskaitoje.

Klimato pokyčių problema jau dabar trikdo pastangas sumažinti skurdą, pridūrė Pasaulio bankas, o neturtingiausi žmonės jau dabar kenčia labiau negu kiti dėl kritulių stygiaus ir ekstremalių orų, susijusių su šiuo procesu.

„Jeigu nebus imtasi skubios, įtraukiančios ir klimatą reguliuojančios plėtros, taip pat taršos (šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis) mažinimo pastangų, apsaugančių neturtinguosius, iki 2030 metų daugiau negu 100 mln. žmonių gali papildomai atsidurti už skurdo ribos“, – pabrėžė bankas.

Jo ataskaita „Sukrėtimų bangos: klimato pokyčių padarinių skurdui valdymas“ (Shock Waves: Managing the Impacts of Climate Change on Poverty) primygtinai ragina susitarti dėl didelio masto veiksmų vėliau šį mėnesį Paryžiuje prasidėsiančioje pasaulinėje klimato konferencijoje (COP-21).

Penktadienį Jungtinės Tautos perspėjo, kad šalių pateikti įsipareigojimai sumažinti taršą toli gražu nepakankami, kad būtų užkirstas kelias niokojančiam atšilimui ir kad reikalingos daug griežtesnės priemonės, dėl kurių turi būti susitartą per viršūnių susitikimą, vyksiantį nuo lapkričio 30-osios iki gruodžio 11-osios.

Pasaulio banko ataskaitoje sakoma, kad neturtingiausi pasaulio gyventojai jau dabar yra labiausiai veikiami ekstremalių sąlygų, siejamu su pasaulio klimato atšilimu – tokių kaip kaitros bangos, sausros ir potvyniai.

Neturtingieji yra labiau priklausomi nuo žemės ūkio, o daugelis jų gyvena pokyčių labiausiai veikiamuose regionuose, kuriuose menkai išvystytos viešosios paslaugos. „Neturtingieji labiau pažeidžiami su klimatu susijusių sukrėtimų negu turtingi žmonės, nes jie labiau paveikiami, santykinai daugiau praranda ir negali naudotis finansų sistemomis bei socialinio saugumo tinklais, kurie leistų jiems geriau pasiruošti ir atsilaikyti“, – rašo Pasaulio bankas.