Ši Viduržemio jūros regiono šalis akivaizdžiai yra Europos klimato kaitos priešakyje. Dabar Katalonijos politechnikos universiteto (UPC) Barselonoje mokslininkai gilinasi į jos klimato ypatumus.
Jie prognozuoja, kad iki 2050 m., palyginti su dabartiniu lygiu, kritulių kiekis sumažės maždaug 20 proc. Dėl to Ispanijos klimatas iš vidutinio klimato Viduržemio jūros regiono taps stepių ar net dykumų klimatu.
„Dėl klimato kaitos vykstantis atšilimas labai ryškus žemyninėje Ispanijoje ir Balearų salose, kurios yra tikras klimato kaitos padarinių karštasis taškas“, – rašo mokslininkai.
Rugsėjį Barselonoje vykusiame Europos meteorologijos draugijos (EMS) tarptautiniame meteorologijos kongrese pristatytos išvados rodo, kad klimatas smarkiai keičiasi.
Pokyčiai – akivaizdūs
Nuo 1971 m. iki 2022 m. temperatūra žemyninėje Ispanijos dalyje ir Balearų salose (įskaitant populiarią atostogų vietą Maljorką) pakilo 3,27 laipsnio.
Tai gerokai viršija pasaulio vidurkį, kuris yra 1,19 laipsnio, ir Viduržemio jūros regiono vidurkį – 1,58 laipsnio, teigia UPC Dirvožemio politikos ir vertinimo centro (CPSV) ekspertai.
Vasaros dienų, kai maksimali paros temperatūra yra 25 laipsniai arba aukštesnė, skaičius išaugo nuo 82,4 iki 117,9, t. y. tokių dienų dabar pasitaiko 43 proc. daugiau. Per pusę amžiaus vasara visoje Ispanijoje vidutiniškai prailgėjo 36 dienomis.
Tuo tarpu tropinių naktų – kai temperatūra nenukrenta žemiau 25 laipsnių – skaičius išaugo nuo 1,73 iki 14,12.
Kalbant apie karščio bangas, šių karščio bangų dažnumas padidėjo nuo vidutiniškai mažiau nei vienos per metus 1971–1980 m. iki beveik dviejų per 2013–2022 m. dešimtmetį. Be to, karščio bangos tapo ilgesnės – vidutiniškai nuo trijų iki devynių dienų.
Ar dėl klimato kaitos Ispanijoje daugėja sausrų ir ekstremalių liūčių?
Tyrimas rodo, kad per pastaruosius 50 metų Ispanijoje didėjanti temperatūra ir mažėjantis kritulių kiekis yra „glaudžiai susiję“.
1971–2022 m. kritulių kiekis mažėjo po 0,93 mm per metus, todėl šalyje vis dažniau kilo sausros, dėl kurių nukentėjo gyventojai.
Nors bendras kritulių kiekis mažėja, didžiojoje Ispanijos dalyje padaugėjo atvejų, kai iškrenta ekstremalus kritulių kiekis. Smarkios liūtys (per dieną iškrenta daugiau kaip 60 mm kritulių) padažnėjo Andalūzijoje, Kastilijoje La Mančoje, Mursijoje, Valensijoje, pietų Katalonijoje, Balearų salose, Aragone, Navaroje, Baskų krašte ir Astūrijoje.
Tyrimo duomenimis, šios liūtys ypač gausios Viduržemio jūros pakrantėje. Blogiausia yra tai, kad ekstremalios liūtys gali sukelti potvynius ir nekompensuoja sausrų padarinių. „Praktiškai visoje teritorijoje ryšys tarp laipsniško atšilimo ir kritulių mažėjimo tendencijos yra labai reikšmingas“, – daro išvadą autoriai.
Kiek karšta ir sausa gali būti Ispanijoje ateityje?
Jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai ir toliau bus tokie pat kaip dabar, 2050 m. vidutinė paros temperatūra Ispanijoje pasieks 15,84 laipsnio. Tai 1,43 laipsnio daugiau nei vidutinė pastarųjų 10 metų temperatūra.
Prognozuojama, kad iki šio amžiaus vidurio, lyginant su 2013–2022 m., visoje šalyje vasara pailgės 22 dienomis, o dar prisidės ir maždaug 7,2 tropinės naktys.
Sausros taip pat ir toliau ilgės, todėl Ispanijos klimatas „iš esmės pasikeis“. Vertinant pagal Koppen sistemą, dalis Ispanijos iš karšto vasaros Viduržemio jūros klimato pereis į pusiau sausringą klimatą.
Tyrėjai priduria, kad iki 2050 m. žemyninėje Ispanijos dalyje vyraus „šaltas“ stepių klimatas (apie 40 proc.), kuris palaipsniui išstums tipišką Viduržemio jūros klimatą.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
