Penktadienio vakarui – miesto aikštė
Savaitgalio kelionę vertėtų pradėti penktadienį, po darbų atvykus į Rokiškį.
Jame galima apsistoti svečių namuose, ir vakare pasivaikščioti po miestą. Nuo Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios iki Rokiškio dvaro rūmų būtų koks 1 kilometro atstumas. Tačiau nebūtina pulti ir jį įveikti, nes prieš bažnyčią tvyro Nepriklausomybės aikštė, kurią verta patyrinėti.
Ji susiformavo XVIII a. pabaigoje, kai Rokiškį valdė grafų Tyzenhauzų giminė, o vėliau gana ilgai joje šurmuliuodavo miesto turgūs.
Įdomi yra aikštės šulinio istorija. Po 1863 m sukilimo caro administracija nusprendė pastatyti cerkvę centrinėje jos dalyje. Tačiau rokiškėnai per naktį iškasė šulinį, tad cerkvę teko statyti toliau nuo pagrindinės aikštės.
Nepriklausomybės aikštėje iki šiol yra išlikę daug įdomios architektūros pastatų, pavyzdžiui, klasicizmo stiliaus Rokiškio dvaro prekybos namai, puošiami baltomis kolonomis, Zameto namas su iškilusiais bokšteliais. Ten pat – buvusi A. Mainelio „Arbotinė“, kuri priklausė aktorės Vaivos Mainelytės prosenelio broliui.
Rokiškio centrinę dalį puošia namai su tapytomis langinėmis, tačiau dar daugiau jų yra netoliese esančioje Respublikos gatvėje. Tai – dailininkų palikimas: per du dešimtmečius vykstančius plenerus jie nutapė per 500 langinių, kurios iki šiol puošia rokiškėnų namus.
Vietos delikatesai. Pasivaikščiojus po Rokiškio centrą galima ir užkąsti. Kavinė „Senasis grafas“ siūlo Rokiškio krašto delikatesų – kietojo sūrio, skilandžio, šakočio iš grikių miltų, lietuviškų vynuogių vynų.
Šeštadienis – dvarams
Šeštadieniais Rokiškio dvaro rūmai duris lankytojams atveria 10 val. Galima tiesiai kulniuoti į jį, bet jeigu ši kelionė dar tik planuojama, iš anksto vertėtų internetu įsigyti Rokiškio turizmo informacijos centro (TIC) sukurtą pasiūlymą „Paragauk paslapties“. Tai patyriminė kelione po Rokiškio, Ilzenbergo ir Salų dvarus.
Rokiškio dvaro rūmuose įsikūręs krašto muziejus, kuriame įdomiai pristatoma dvaro architektūros vertingosios savybės, buvusių dvarininkų Krošinskių, Tyzenhauzų, Pšezdzieckių gyvenimo istorijos, vertinga senųjų drabužių kolekcija.
Čia būtina aplankyti ir garsaus XX a. Lietuvos medžio drožėjo Liongino Šepkos unikalią ekspoziciją.
Ypatingai žavingas eksponatas – „Paukščių balius“.
Salų dvarą nuo Rokiškio skiria 30 km ilgio kelias. Šis dvaras įsikūręs Dviragio ežero saloje, kurios kontūrai kone idealiai atitinka geografinius mūsų valstybės kontūrus.
Klasicistinio stiliaus Salų dvaro rūmus statė garsios italų giminės atstovai Morikoniai, į mūsų kraštą atvykę kartu su Bona Sforca. Dvaro savininkai – keitėsi, vieni jį puoselėjo jį, kiti – pralošdavo.
XX a. dvaras buvo nusavintas, tuomet čia įsikūrė mergaičių namų ūkio mokykla, pokariu – žemės ūkio technikumas, vėliau – Salų pagrindinė mokykla, dar vėliau rūmai ilgao stovėjo tušti. Ir tik nuo 2021 metų vietos menininkų ir verslininkų entuziastų dėka čia ėmė veikti kultūros ir laisvalaikio rezidencija.
Rokiškio tautodailininkų asociacijos ir jos vadovės Birutės Dapkienės dėka Salų dvaras prikeltas naujam gyvenimui.
Moterys tautodailininkės sukūrė jaukias sales, pačios pirko kilimus ir senovinius baldus, puošė gėlėmis.
Šiuo metu dvare veikia puiki kavinė, kuri patiekalams produktus perka iš vietos ūkininkų, ir jos paruoštas maistas prilygsta garsiems restoranams. Išskirtiniai patiekalai – „Šefo pasiūlymas“ su ožkos sūriu ir karamelizuotais svogūnais bei desertas iš pieniškų „karvučių“.
Salų dvare nuolatos veikia tautodailininkų parodos, jame galima įsigyti įvairių rankų darbo pintų, megztų, siūtų suvenyrų. Verta užsisakyti edukaciją „Tapybą šokoladu“ (asmeniui kainuoja 6 eurus), kurios metu sukurtą menišką šokoladą galima parvežti lauktuvių.
Ilzenbergo dvaras
Jis įsikūręs prie pat Latvijos sienos, tad daro parke yra pastatyto dviejų valstybių sieną žymintys stulpai.
Įdomu ir tai, kad netoli Ilzenbergo dvaro yra Apvalaso ežeras, kurio kontūrai taip pat panašūs į Lietuvos žemėlapio. Ne šiaip sau Ilzenbergo dvare planuojama pastatyti aukštą apžvalgos bokštą, – norima, kad į šį unikalų ežerą būtų galima pažvelgti iš aukštybių.
Ilzenbergo dvaras – vienintelis Lietuvoje biodinaminis ūkis, tęsiantis natūralios ekologiškos žemdirbystės tradicijas. Čia yra krautuvėlė, prekiaujanti šviežia Ilzenbergo dvaro produkcija.
Nuostabu vakare pasivaikščioti po dvaro parką, esantį šalia kruopščiai restauruotų dvaro pastatų, pamatyti 500 metų senumo ąžuolą, pantoniniu tilteliu nueiti į Meilės salą, romantiškai pasėdėti rotondoje prie ežero.
Šiuo metu apsinakvoti dvare gali tik užsakomųjų renginių ar asmeninių švenčių dalyviai. Tačiau Ilzenbergo dvaras planuoja statyti viešbutį. Ateityje jame nakvynę galės užsisakyti ir pavieniai keliautojai, bet kol kas jiems tenka pernakvoti Rokiškyje.
Jeigu grįžus į miestą dar būtų likę jėgų, patartina aplankykite gražuolę neogotikinę Žiobiškio bažnyčią, kur nuostabiai sudėlioti latviškų raudonų plytų ir lietuviškų akmenų ornamentai ir kurios bokštas stiebiasi į viršų net 60 metrų.
Sekmadienį – keletas svarbių pažinčių
Sekmadienio kelionės kryptis – Sartų ežero. Jo išskirtinumas – net 80 kilometrų siekianti kranto linija. Ji yra ilgiausia iš visų šio krašto ežerų.
Šis ežeras yra pagrindinė Sartų regioninio parko vertybė.
Sartų ežero apžvalgos bokštas yra Baršėnų kaime. Iš 33 metrų bokšto atsiveria ne tik unikalaus ežero platybės, bet ir sala.
Kitas kelionės punktas – Jūžintai ir garsioji baroko stiliaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia Ji pakeri savo architektūros grakštumu.
XVIII amžiaus pabaigoje ją fundavo dvarininkas Mykolas Veisenhofas.
Įdomu ir tai, kad pačioje bažnyčioje veikė ir vienuolynas. Atgailos kanauninkai buvo įsikūrę aštuoniose celėse už centrinio altoriaus.
Lipant stačiais tamsiais laiptais vis aukštyn galima apžiūrėti asketiškas celes, kur atgailaudavo vienuoliai ir išorinį pasaulį matydavo tik pro mažus langelius storose sienose.
Norint aplankyti vienuolių celes, reiktų iš anksto susisiekti su Jūžintų seniūnija ar bendruomene ir užsisakyti ekskursiją. Bet tikrai verta tai padaryti, nes ir bažnyčios, ir mažojo vienuolyno istorija – intriguojanti.
Ką dar verta sužinoti Jūžintuose? Būtinai – unikalaus keptinio alaus receptą. Šiam alui salyklas it duona yra kepamas, jis gaminamas net tik iš miežių, bet ir iš rugių.
Pagal senąsias tradicijas gaminamas keptinis alus yra įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros
paveldo vertybių sąrašą.
Kultūros sostinė – Kamajai
Savaitgalio kelionės maršrutas galėtų nuvesti į Kamajus, kurie nuo Jūžintų nutolę apie 13 km.
Šiais metais Kamajai tapo Mažąja kultūros sostine, tad miestelyje vyksta daug kultūrinių renginių.
Kamajuose būtinai verta aplankyti poeto Antano Strazdo ir modernų Kamajų istorijos muziejų, kuris įsikūręs neįprastoje vietoje – koplyčioje prie bažnyčios.
Neįprasta ir pati ekspozicija – technologijų dėka tuščios sienos ima pasakoti gyvąją miestelio istoriją animuotais siužetais.
Centrinėje miestelio aikštėje stovi Antanui Strazdui skirtas paminklas. Poetas ir kunigas gyveno Kamajuose XIX amžiuje, jis palaidotas miestelio kapinėse.
Į Mažąją kultūros sostinę Kamajus verta išsiruošti spalio pradžioje, kuomet juose vyksta tradicinis kermošius „Kuc kuc Kamajuos“.
O savaitgalio kelionės pabaigai galima užsukti į vietinę krautuvėlę, kuri prekiauja ir Rokiškio krašto produkcija.
