Kilpos ties Prienais
Mindaugas Žiedelis, laivo „Algirdas“, plaukiojančio tarp Birštono ir Prienų, vadovas teigia, kad seniau specializuotų gamtinių ekskursijų niekas neužsisakydavo, o dabar jų skaičiuojama 3–4 per sezoną. Dažniausiai dėmesys Kadagių slėniui šalia Kauno.
„Gervės, garniai, kormoranai. Į šiuos paukščius krypsta keleivių akys“, – sako Mindaugas, kurio teigimu, rengti specializuotas ekskursijas poreikio kol kas nėra.
„Tai būtų įdomu moksleiviams, tačiau jų grupės dažniau vyksta į informacinius lankytojų centrus. O laivu žmonėms labiau patinka muzikinės kelionės, tačiau visuomet jas papildome ir gido pasakojimais apie tai, kas aplink matoma“, – sako laivo „Algirdas“ vadovas.
Anot M. Žiedelio, plaukimo sezonas jau keleri metai gan ilgas, net ir rugsėjį plaukiama reguliariai. Tad ypač smagu stebėti vaizdingą didžiųjų Nemuno kilpų besikeičiantį kraštovaizdį. Plaukiant Birštonas – Prienai maršrutu įdomu tai, kad farvateris – giliausia vagos dalis, eina dažnai palei krantą, o ne viduryje Nemuno.
Praplaukiama ir nemaža sala, kur galima stebėti paukščius. Veiksmo čia visuomet daug, o pavasarį ir rudenį paukščių klegesys ypač stiprus. Anksti vasarą čia galima pamatyt net jūrinius erelius.
Įplaukiant į Prienus smagu apžiūrėti ir pakrantes, nes matomi ir kai kurie lankytini objektai kaip sakurų sodas, Žiburio kalnelis, Kęstučio paminklas, Greimų tiltas, Prienų piliavietė ir dvarvietė.
„Nuo tilto dažnai mojuoja žmonės, signalizuoja automobiliai. Tai toks unikumas, nes tai vienintelis Aukštupyje esantis tiltas – iki pat Kauno jokio kito nėra“, – sakė laivo „Algirdas“ vadovas.
Tą patį tvirtina ir Remigijus Kinas, 4 laivais plukdantis Vilniuje. „Tiltai, paukščiai, žuvys ir net vandens srovės – visa tai domina turistus“, – sako Remigijus.
Tiesa, jis pripažįsta, kad labiau domisi užsieniečiai nei patys vilniečiai. Tarp įdomesnių klausimų – ar galima maudytis Neryje, ar vilniečiai geria perfiltruotą vandenį iš upės. Atvykėliams Remigijus iš karto paaiškina, kad Vilnius – bene vienintelė Europos sostinė turinti apsčiai požeminio vandens resursų.
Šaltiniai pakeliui
O štai Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Jonas Satkūnas Nemuno kilpas ties Prienais vertina kaip įstabų gamtos reiškinį. „Kilpų suformavimą lėmė giluminiai tektoniniai lūžiai, o ir Birštono mineralinis vanduo trykšta iš gelmių būtent per lūžius“, – dėstė J. Satkūnas.
Pasak J. Satkūno, nuo upės matyti statūs byrančių uolienų skardžiai – tai Balbieriškio, Siponių, Škėvonių atodangos. Savo ruožtu būtent nuo jų viršaus atsiveria įspūdingi vaizdai į Nemuno slėnį. Bet, didžiausia atodangų vertė – tai jose atskleista dramatiška žemės istorija.
Štai Balbieriškio atodangose matosi juostuoti varviniai moliai, susiklostę prieledyninėse mariose, o Škėvonių atodanga rodo net kelių apledėjimų moreninius sluoksnius. „Gamtos mylėtojams tai ypatingos svarbos tyrinėjimo zona“, – šypteli J. Satkūnas.
J. Satkūnas pabrėžia, kad laivyba tarpukaryje, sielių strigimas – kiek istorinės atminties ženklai, o štai kiek pasikeitusi Nemuno vaga – tai ir brutualaus kišimosi į aplinką padarinys. Tam turėjo įtakos pastatyta hidroelektrinė ties Kaunu.
J. Satkūnas taip pat teigia, kad tam tikros Nemuno ar Neries atkarpos įveikiamos bemotoriais laivais – o tai ir katamaranai ar tvirtesnės baidarės. Tiesa, įvairių kliūčių gali pasitaikyti ties Kernave ar Nemenčine, kur Nerį galima perbristi, o štai Nemune reiktų saugotis skersinių bangų.
