Šį kartą siūlome paskaityti apie Anykščius, Alytų, Druskininkus, Kauno rajoną, Kazlų Rūdą, Panevėžio rajoną, Šiaulių rajoną, Šakius, Ukmergę, Uteną ir šių vietovių lankytinus objektus bei aktualius renginius.
Visi turizmo gurmanai – į Druskininkus: aksominis ruduo kurorte – rojus ieškantiems sveikatingumo ir poilsio su šeima
Didžiausias ir populiariausias Lietuvos kurortas – Druskininkai – šiais metais mini savo 230 metų jubiliejų. Būtent prieš tiek metų Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis paskelbė šia vietovę gydomąja. Per tą laiką Druskininkai augo, keitėsi ir šiandien yra sveikatinimo, poilsio, aktyvaus gyvenimo būdo bei išskirtinių pramogų sostinė visus metus. Kiekvienas žino, kad čia dera šimtametės sveikatinimo tradicijos ir naujausios technologijos, ramus poilsis ir pramogų šėlsmas.
Turizmo dienos Druskininkuose: vaizduotę žadinantys naktinės kelionės vaizdai ir išskirtinė įvairovė turizmo gurmanams. Jubiliejinių metų renginių maratoną vainikuos – „Turizmo dienos 2024: visi turizmo gurmanai „: rugsėjo 27–29 d. kviečiami į nepamirštamų potyrių ir staigmenų kupiną savaitgalį.
„Turizmo dienų“ metu tikrai bus ką veikti muzikos, maisto ir aktyvių pramogų gurmanams. Kurorto svečių laukia turininga, įvairioms auditorijoms ir skoniams pritaikyta programa. Be įspūdingos audiovizualinės žymių Druskininkų vietų interpretacijos, kurorto paslaptis atskleis teminės gidų ekskursijos, lauks didelio populiarumo sulaukiančios orientacinės varžybos, leisiančios pažinti miestą iš netikėtų perspektyvų. Druskininkai turizmo gurmanus džiugins ne tik naktį. Dieną kurorte šurmuliuos tautodailininkų mugė, vyks edukaciniai pristatymai ir daug kitų įdomių veiklų.
Druskininkai – sveikatos šaltinių kurortas. Šimtmečius puoselėtos sveikatinimo tradicijos kaip niekad svarbios šiandien. Kad ir koks būtų jūsų asmeninis sveikatos ir darnos projektas, jį padės įgyvendinti iš gamtos kylantys Druskininkų sveikatos elementai, o apsilankymas kurorte bus geriausia investicija į save ir savo sveikatą. Kurortas siūlo platų sveikatinimo programų ir procedūrų spektrą ištisus metus: nuo purvo vonių iki gintaro terapijos, nuo pirties ritualų iki istorinių vandens kaskadų, nuo plataus masažų pasirinkimo iki šalčio kameros.
Brangiausias laikas su šeima. Buvimas kartu su šeima tiek tėvams, tiek vaikams suteikia artumo ir bendrystės jausmą. Druskininkų vandens parkas – tai tobula vieta visai šeimai, kur tėveliai gali pramogauti su vaikučiais, ar užsisakyti vaikų priežiūros paslaugą ir tuomet atsipalaiduoti suaugusiems skirtoje erdvėje. Žiemos pramogų komplekse „Snow Arena“ užsiėmimą ras ir jauniausias, ir vyriausias šeimos narys. Druskininkų oro linijomis „Lynų keliu“ galima nusikelti iš vieno iš šių objektų į kitą. Kitaip sakant, iš vasaros į žiemą ir atgal! Lynų keltuvas – unikali ekologiška transporto priemonė, su kuria pakeliausite virš Druskininkų pušų viršūnių ir galėsite mėgautis nuostabiu vaizdu iš viršaus. „Uno“ nuotykių parkas kviečia pramogauti ištisus metus ir bet kokiu oru. Taipogi, vienas populiariausių būdų pažinti Druskininkus su visa šeima – nepamirštamos kelionės dviračiais.
Harmonija gamtos prieglobstyje. Druskininkai – gausiai gamtos apdovanotas ir miškingiausias Lietuvos kurortas. Ramiam atokvėpiui kviečia gamtos oazės kampeliai – parkai ir lauko muziejai. Viena iš tokių vietų yra turtinga istorija besididžiuojantis K. Dineikos sveikatingumo parkas – čia atsiskleidžia iš šimtamečių tradicijų kylanti saulės, oro, vandens procedūrų ir mankštos harmonija. Parke galėsite pasigrožėti gėlynais, atsipalaiduoti pirtyje, atsigaivinti kaskadinėse maudyklėse, pasimėgauti saulės voniomis, atsigerti žolelių arbatos aerojonoterapijos paviljone, pasportuoti ant lauko treniruoklių ar tiesiog pasivaikščioti parko takais.
Deguonies terapijos procedūromis galite mėgautis ne tik sveikatinimo ir grožio centruose – kurortą supančių pušynų dėka Druskininkų oras prisotintas organizmui reikalingais elementais. Pasimėgauti itin švaraus oro terapija labai paprasta – užtenka išeiti ilgesniam pasivaikščiojimui, ar pasivažinėti dviračiais. Beje, dviračių takais, nusidriekusiais 60 km per pušynus iš miesto centro, galima aplankyti etnografinį Švendubrės kaimą su Velnio akmeniu, M. K. Čiurlionio pamėgtus Raigardo slėnio takus, muziejų „Grūto parkas“, tautodailininko A. Česnulio skulptūrų ir poilsio parką, miško muziejų „Girios aidas“ ir kt.
Rudenėjančioje Utenoje – įspūdingos šventės ir malonus turistų šurmulys
Besibaigianti vasara ir ankstyvas ruduo dosnūs Utenai renginiais bei svarbiomis progomis. Paskutinį rugpjūčio savaitgalį Utenos miestas mini savo gimtadienį. Tad uteniškiai rugpjūčio 22–24 dienomis visus kviečia į savo miesto šventę. Kartu bus minimas ir Utenos miesto 763-iasis gimtadienis, kuris kasmet sukviečia uteniškius vėl sugrįžti namo, o svečius suburia vis labiau stebinantys žinomų Lietuvos atlikėjų pasirodymai, pramogos, įspūdinga mugė, piknikas. Tris dienas vyksianti šventė nuolat auga ir tobulėja, o šiųmetės šventės programoje – ypatingi vakaro koncertai, pramogos visai šeimai ir išskirtinės staigmenos. Didžiojoje scenoje bus galima išvysti daugybę muzikinių pasirodymų, tarp kurių – Marijono Mikutavičiaus, GJan, „Žemaitukų“ ir kt. Šventę vainikuos įspūdingas lazerių šou!
Europos paveldo dienų minėjimą Utena pradeda rugsėjo 6 d. atidarydama atnaujintą Užpalių dvarą ir tęsia rugsėjo 8 d. kviesdama į renginį „Istorikų keliais Utenoje“. Rugsėjo 7 d. keramikų sostinėje Leliūnuose šurmuliuos „Molio kermošius“. Na, o rugsėjo 21 d. vyks išvyka su prof. Vykintu Vaitkevičiumi „Minčios girios tankmėje“ – tai žygis ir sutartinių edukacija, skirta Dainų šventės metų paminėjimui.
Minint pasaulinę turizmo dieną, rugsėjo 27 d., Utena švęs Amžinojo turisto varduves. Renginio metu išrinksime vardą Amžinajam turistui, simbolizuojančiam neišsenkantį pažinimo troškimą. Amžinojo turisto skulptūrą, sukurtą menininko Luko Šiupšinsko, galite pamatyti šalia Utenos turizmo informacijos centro. Šventę vainikuos muzikinės grupės „Skylėta kepurė“ koncertas. Keliavimo ir pažinimo džiaugsmą pratęsime rugsėjo 28 d. pėsčiųjų žygio su gamtininku Ainiu Pivoru metu Ąžuolijos botaninio zoologinio savivaldybės draustinio mokomąjame gamtos take.
Na, o jeigu jums teks lankytis Utenos rajone ne tik švenčių metu būtinai atkreipkite dėmesį į šiuos lankytinus objektus.
Dauniškio parkas. Aplink parke esantį Dauniškio ežerą nutiesti takai, įrengti suoleliai, kruopščiai prižiūrimi įvairūs želdiniai ir vejos, teritorija apšviesta ir čia net gyvena voveraitės. Kasdien džiugina šokančio ir grojančios fontano šokis.
Utenos kraštotyros muziejus ir jo padaliniai. A. Namiko stebuklu vadinamas Utenos kraštotyros muziejus įkurtas 1929-aisiais. Dabar jis veikia vienuose seniausių miesto pastatų, svarbių ir Utenos savivaldos istorijoje. Išmaniųjų technologijų pagalba muziejaus lankytojai kviečiami paklaidžioti po senąjį ir dabartinį miestą. Savo išskirtinumu unikalaus puodžių parko glėbyje esantis V. Valiušio keramikos muziejus yra šimto geriausių bei įdomiausių Europos keramikos muziejų sąraše, kuriame puikuojasi apie 5000 eksponatų. Taip pat turistus žavi A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba, kurioje eksponuojamos šios šeimos nuotraukos, knygos, buities daiktai, baldai. Klėtyje įrengta memorialinė ekspozicija, edukacinė klasė ir dar kitos įdomybės.
Netradicinių skulptūrų parkas Antalgėje. Skulptūrų parką lankytojams pristato jauniausi Lietuvos gidai Mykolas ir Povilas. Čia nustebina daktaro A. Unikausko skulptūra, eglių pavėsyje įsitaisęs lenktynininkas B. Vanagas, o painiame labirinte slepiasi animacinių filmukų herojai. Taip pat galite sutikti ir „Dviračio žinių“ peliukus, pievelėje besiilsintį V. Bareikį, V. Stakėną ar A. Mamontovą.
Triušiukų slėnis. Tai puiki vieta praleisti laisvalaikį su šeima ar draugais. Didžiulėje teritorijoje galėsite pamatyti įvairių veislių triušių, juos paglostyti ir pamaitinti. Čia taip pat pasigrožėsite tauriaisiais elniais, danieliais, lamomis, kengūromis, kupranugariu, alpakomis ir kitais gyvūnais.
Raganų muziejus Pačkėnuose. Vienintelis tos Lietuvoje, įsikūręs Pačkėnų laisvalaikio centro patalpose. Bendruomenės gyventoja J. Krutoguz, muziejui padovanojo raganaičių kolekciją, turinčią savo istorijas ir legendas, kurias muziejaus lankytojams seka gyva Raganaitė (personažas). Čia galima užsisakyti edukacijas, dalyvauti dirbtuvėlėse ir pramogauti žaidimų erdvėje, taip pat įsigyti suvenyrų ir skanėstų. Raganų nereikia bijoti, jas reikia pažinti.
Daugiau informacijos apie Utenos kraštą ir lankytinus objektus: www.visitutena.lt
Į Anykščius – obuoliauti, skrieti rogutėmis ir pasiekti laimės žiburį
Pasimėgaukite rudenėjančiais Anykščiais: čia rasite gamtos grožį, netikėtus potyrius bei emocijas, naujus skonius ir tradicinę šventę, kuomet visas miestas kvepia obuoliais!
Ant Liudiškių kalvos stovintis Laimės žiburys – tai antkapinis paminklas rašytojui Jonui Biliūnui. Tai ne tik vietovė, bet ir iš senos legendos kilęs simbolis, kuris įkūnija žmonių siekius ir svajones. Statinys įsikūręs ant kalvos, virš miesto bei savo grožiu garsėjančių miškų. Žiburys yra sukonstruotas iš akmens ir metalo. Atidžiai žvelgiant į jį, gali pasirodyti, kad kiekvienas akmens skaldos gabalėlis, kiekviena metalinė dalelė saugo savyje istorijas apie kiekvieną, kuris čia lankėsi, tikėdamiesi surasti savo laimės kelrodį. Ši vieta žavi savo paprastumu, tačiau tuo pat metu savyje slepia ir gilią simbolika, kuri yra itin svarbus aspektas miesto legendų platybėse.
Anykščių rajoną puošia ir atodangos – tai gamtos drobės, kuriose uolos ir smiltainiai atskleidžia milijonų metų istoriją. Šventosios upės vingiai išryškina šių atodangų grožį. Daumantų atodanga sukuria įspūdingą kraštovaizdį, kuris atsiveria kaip natūrali uolų galerija. Čia matomi įvairiaspalviai smėlio ir molio sluoksniai, kurie sudaro iki 10 metrų siekiantį skardį. Šios uolienos byloja apie kadaise egzistavusias aplinkos sąlygas ir geologinius procesus, kurie ir formavo šią teritoriją. Vetygalos atodanga – tai tarsi gamtos sukurtas milžiniškas paveikslas, įrėmintas vaizdingų Šventosios upės krantų. Įsivaizduokite aukštą, beveik 30 metrų aukščio skardį, kurio viršuje rikiuojasi sodriai žali medžiai, o žemiau – spalvingas uolienų ansamblis. Šis didingas gamtos kūrinys atrodo tarsi laiko sustingdytas ežeras, kuriame slypi priešistorinių jūrų ir vandenynų paslaptys. Variaus atodanga yra įspūdinga geologinė vietovė, kurioje galima pamatyti įvairių spalvų ir struktūrų uolienas, atskleidžiančias tūkstantmečius trukusią gamtos istoriją. Šalia atodangos yra Šventosios upė, kurios tamsus vanduo teka ramiai, atspindėdamas saulės šviesą ir medžių viršūnes. Mikierių atodanga – tai viena vaizdingiausia Šventosios upės slėnio vieta, traukianti tiek turistus, tiek atodangas tyrinėjančius mokslininkus. Čia susitinka mokslas ir grožis, kviečiantys atrasti bei tyrinėti.
Mėgstančius adrenaliną, kviečiame apsilankyti Kalitos kalne. Tai pramogų centras, kuriame gamta ir žmogus susivienija, sukurdami nepakartojamą nuotykių laviną. Adrenalino mėgėjai čia gali leistis rogučių trasa vėjo greičiu. Tas jausmas, kai širdis plaka sparčiai, o vėjo šuoras paglosto veidą. Rogučių trasa visus metus – tiek vasarą, tiek žiemą. Tai – 500 metrų ilgio trasa, kurioje yra 5 posūkiai, tramplynas ir kilpa. Tad prisisekite saugos diržus ir pagaukite vėją!
Rugsėjį metas švęsti tradicines šventes – Obuolines ir Turizmo naktį. Obuolinės tai šventė, kurioje susipina rudens dosnumas, bendrystės jėga ir lietuviška kultūra. Anykštėnai ir miesto svečiai švenčia gyvenimo ciklą, kurio simboliu laikomi obuoliai – rudens derliaus ir gamtos dosnumo simbolis. Miestelėnų svetingumu, ūkininkų ir amatininkų įvairove, gera nuotaika ir kurorto romantika įkrauta programa įtraukia vietinius ir svečius iki pat vėlaus vakaro. Na, o vakarop prasideda Turizmo naktis. Tai ypatinga akimirka, kuomet miestas, panardintas į nakties tamsą, atgyja šviesų, garsų ir nuotykių šokiu. Obuolinės ir Turizmo naktis šįmet vyks rugsėjo 21 d.
Anykščiai Jus nustebins ir kulinariniais atradimais. Vienas jų – Marijos trobelės siūloma obuolių sūrio edukacija. Įsivaizduokite šiltą popietę Anykščių rajone, kur stovi jauki kaimiška trobelė, apsupta žalių pievų ir vešlių miškų. Šioje vietoje ir vyksta obuolių sūrio degustacija – ypatingas renginys, skirtas atskleisti šio tradicinio lietuviško delikateso skonio paslaptis.
Planuodami savo kelionę, būtinai įtraukite Anykščius į savo maršrutą. Tai kelionė per laiką ir erdvę, kur susipina praeitis ir dabartis, gamtos stebuklai ir žmogaus kūrybos vaisiai.
Ypatingos Žolinės ir žygis po piliakalnius – Kauno rajone
Kauno rajonas – žaliasis Lietuvos smaragdas, išsidėstęs pačiame Lietuvos centre. Čia gyva istorija išraiškingai siejasi su gamtos grožiu ir turtais. Nuostabūs trijų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – vingiai bei slėniai, Kauno marių regioninis parkas ir nepaliesta draustinių gamta bei piliakalniai žavi ir patraukia akį.
Kultūrinį, gamtinį ir istorinį pakaunės paveldą galima pažinti pasirinkus kelionę pramoginiu laivu „Zapyškis“. Vasaros savaitgaliais norinčius pailsėti nuo miesto šurmulio laivas „Zapyškis“ plukdo į gamta ir architektūriniu palikimu turtingus Kauno rajono miestelius – Kačerginę, Kulautuvą, Vilkiją. Kolektyvams organizuojamos išvykos su gidu į Kačerginę. Laivas „Zapyškis“ – puiki vieta asmeninėms šventėms, privatiems renginiams ar romantiškam pasiplaukiojimui dviese.
Viešėdami Zapyškyje būtinai aplankykite kultūros laivą – NEMUNO7. Tai Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas Kauno rajone, tarnaujantis kaip vieša kultūrinė erdvė, vizualaus meno, medijų ir technologijų, tarpdisciplininio bendradarbiavimo, mokslo, kūrybos, gamtos ir kultūros centras. Čia vyksta kūrybinės dirbtuvės, kurių metu galėsite gvildenti tvarumo, ekologijos ir žmogaus poveikio aplinkai temas, turėsite galimybę susikurti savo antrinio dizaino objektą.
Šiais metais mūsų labiausiai rekomenduojamų aplankyti objektų sąraše Kauno rajone yra atsinaujinęs profesoriaus, gamtininko Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus, kuris šiais metais atvėrė duris po restauravimo. Muziejuje išvysite autentiškus interjero dekorus, išskirtinius baldus ir profesoriaus naudotus asmeninius daiktus. Taip pat turėsite galimybę apžiūrėti didžiulį paveldo sodą. Rugpjūčio 14–15 dienomis Tado Ivanausko Obelynės sodyboje vyks respublikinis folkloro festivalis „Obelynės žolinė 2024“.
Kviečiame atrasti Kauno rajoną keliaujant pėsčiomis! Jau rugpjūčio 25 d. vyks pėsčiųjų žygis nepraEIK: #PILIAKALNIAI, skirtas norintiems pabūti gamtoje arba mesti iššūkį piliakalniams. Žygeiviams šįkart bus pasiūlyta įveikti dvi skirtingo ilgio trasas: 10 km – lengvam pasivaikščiojimui, tinka šeimoms su vaikais ir 23 km – tiems, kas nori išmėginti savo jėgas ir aplankyti net 3 piliakalnius. Čia lengva nebus, tačiau tikrai turėsite, ką prisiminti ir kitiems paskui papasakoti. Abu maršrutai žiediniai – starto ir finišo vietos sutampa.Žygis nemokamas, bet būtina registracija.
Kiekvieną rudenį prieš leisdamosis į tolimą kelionę šiltųjų kraštų link, gervės kuriam laikui apsistoja Kauno rajone esančioje Ežerėlio durpyno aukštapelkėje. Tai viena tų ypatingų vietų Lietuvoje, kur gervės būriuojasi prieš atsisveikindamos. Čia – paskutinė jų stotelė prieš didžiąją kelionę į šiltuosius kraštus. Rugsėjo 20 d. leiskimės į nepamirštamą žygį, kurio metu ne tik grožėsimės rudenėjančia apylinkių gamta, bet ir geriau pažinsime nepaprastą paukščių pasaulį. Startavę nuo Ežerėlio kultūros centro miško keliukais žygiuosime iki Ežerėlio durpyno aukštapelkės, kur, esant palankioms sąlygoms, turėsime progą stebėti tolimai kelionei į šiltuosius kraštus besiruošiančių gervių būrius. Nepakartojami vaizdai ir įspūdžiai – garantuojami.
Atrask, prisiliesk, pažink Šiaulių rajono lobynus!
Itin turtingas lankytinų objektų gausa Šiaulių rajonas keliautojus žavi ir stebina, o išskirtinis gastronominis paveldas kviečia ragauti ir mėgautis dar neatrastais skoniais!
Pažinkite atsinaujinusius Kuršėnus – didžiausią rajono miestą su naujuoju, vienu ilgiausių Lietuvoje, unikalios konstrukcijos pėsčiųjų tiltu per Ventos upę. Vos atidarytas naujas tiltas tapo tikru traukos objektu, į kurį plūsta žmonės pasivaikščioti, pasigrožėti nuostabiomis Ventos upės ir Kuršėnų miesto panoramomis. Juo galima patogiai pasiekti restauruotus išskirtinės medinės architektūros Gruževskių dvaro rūmus, Kultūros centrą, senąjį miesto parką. Atvykus į Kuršėnus galima nusipirkti Puodžių karaliaus ar karalienės žiestą vazą ar ąsotį arba pačiam nusižiesti tikro molio puodą, juk Kuršėnai – Lietuvos puodžių sostinė!
Kviečiame atrasti ir Kurtuvėnų regioninio parko lobynus. Tai – vienas labiausiai turistų lankomų Šiaulių rajono miestelių, o Kurtuvėnų dvaro sodyba – viena įspūdingiausių regione. Kurtuvėnų dvaro pramogų kompleksas siūlo neįtikėtiną gausą paslaugų. Lankytojai gali pasimėgauti puikiu vietiniu maistu, dalyvauti tradiciniuose festivaliuose, renginiuose.
Vienas svarbiausių, įspūdingiausių ir didžiausių Naisių objektų – Baltų arena, kurios statybos pradžią ženklina 2014-aisiais į žemę įkasta kapsulė su Naisių krašto gyventojų laišku ateities kartoms. Baltų arenos dydis įspūdingas – pylimas 200 m ilgio, 160 m pločio, o šlaitai siekia net 16 m aukštį. Švenčių metu Baltų arenos viršuje suliepsnoja pašventintas akmeninis aukuras. Statant areną, vakarinėje jos dalyje atsirado Laimės ežeras, kurio tyvuliuojančiame vandenyje atsispindi saulėlydžiai.
Šiaulių rajonas žavi ir turtingu gamtiniu bei kultūriniu kraštovaizdžiu – tyvuliuojantys ežerynai, paslaptingos pelkės, pažintiniai takai, stebuklingi šaltiniai – praturtinantys jūsų dvasią, sustiprinantys kūną ir sugrąžinantys sveikatą. Štai, Girnikų šventkalnis – aukščiausia kalva Šiaulių rajone, nuo kurios atsiveria įstabi panorama. Padavimai mini čia buvus šventą vietą.
Na, o dabar pasidomėkime unikalia Šiaulių krašto gastronomija. Kas, kaip ir kodėl sukūrė puikiai žinomą visoje Lietuvoje „Kuršėnų vyniotinį“? Ar žinote, kad šis saldumynas pasiekė net du rekordus? Iškeptas ilgiausias ir daugiausiai žmonių vienoje vietoje valgančių „Kuršėnų vyniotinį“ rekordas. Viena iš ypatingųjų degustacijų kviečia skanauti net 20 metų tobulinto R. Mačienės namų gamybos midaus, gaminamo, naudojant augalų žiedus ir uogas. Na, o ką žinote apie alų? Bubių dvaro bravoro degustacijos metu ragaujamos populiariausios 6 alaus rūšys, mėgaujamasi gardžiais užkandžiais. Jei pageidaujate paragauti įvairių vynų, plačiau sužinoti apie jų gamybą, rūšis, skonius ir poskonius, tuomet jums bus įdomios „Grafo Zubovo“ viešbučio-restorano, įsikūrusio restauruotame Zubovų dvare, vyno rūsyje organizuojamos degustacijos, kurias veda kvalifikuotas specialistas. Tiesa, šis dvaras yra įtrauktas į saugomų paveldo objektų sąrašą, jį rekonstruojant buvo išsaugotas pastato autentiškumas. Čia įsikūrusiame mini SPA galėsite mėgautis garinės pirties ir baseino malonumais, įvairiais kūno masažais.
Šiaulių krašte gausu ir įvairių aktyvių pramogų. Nepakartojama galimybė patirti nuotykius Ventos upėje – baidarių nuoma sodyboje „Ventos slėnis“. Tai puikus pasirinkimas tiek šeimoms su vaikais, tiek aktyvaus poilsio mėgėjams. Siūloma apsilankyti ir „Fox wakepark“ – vandens sporto ir pramogų parke Kairiuose, kur galėsite mėgautis įvairiomis vandens pramogomis.
Išvysti strumbrus, pasigerėti porceliano kolekcija ir švęsti Helovyną ištisus metus – tik Panevėžio rajone
Panevėžio rajonas – vieta, kurioje gamta atsiskleidžia skirtingomis savo spalvomis bet kuriuo sezono laikotarpiu, o unikalios veiklos ir pramogos suteikia įvairiausių patirčių turistams.
Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys NOW“ socialiniuose tinkluose vyksta žaidimas „Įrėmink patirtį“, kviečiantis apsilankyti unikaliose krašto vietose, fotografuotis specialiuose nuotraukų rėmeliuose, dalintis savo socialiniuose tinkluose ir laimėti net penkis prizus – dviems laimėtojams bus įteikti du pagrindiniai – Įstros aviacijos muziejaus apžvalginis skrydis bei Bistrampolio dvaro paslaugų paketas ir du kasmėnesiniai prizai – rugsėjo mėnesį pramoga pykčio kambaryje ir spalio mėnesį – apsilankymas Idėjų parke „Bunkeris“ bei jame esančiame siaubo bunkeryje.
Žaidimo rėmelius galima rasti: Bistrampolio dvare, Pašilių stumbryne, Krekenavos regioniniame parke (prie Krekenavos apžvalgos bokšto), Upytės tradicinių amatų centre, Įstros aviacijos muziejuje ir čia pat esančioje porceliano galerijoje. Daugiau informacijos apie žaidimą rasite ČIA.
Viena lankomiausių krašto oazių, kurios nevalia praleisti rudenėjančios vasaros metu – tai Krekenavos regioninis parkas. Neįtikėtinai didelė Nevėžio senslėniais, intakais ir senvagės pėdsakais pasidabinusi teritorija yra neįkainojamas Aukštaitijos lobis. Būtent regioninio parko lankytojų centro teritorijoje yra 30 metrų aukščio bokštas su įrengta apžvalgos aikštele – čia atsiveria įstabi lietuviškos gamtos panorama.
Kiek sveria didžiausias Europos gyvūnas sužinosite Pašilių stumbryne – vienoje įspūdingiausių Panevėžio rajono vietų, kurioje gyvena į Tarptautinę raudonąją knygą įrašyti Lietuvos stumbrai. Jų atgimimas Lietuvoje 1969 m. prasidėjo būtent čia. Stebėkite didingus žinduolius iš įrengtos apžvalgos aikštelės ir pasivaikščiokite šalia nutiestu 600 m pažintiniu taku.
Krekenavos regioniniame parke daugiau nei 100 Nevėžio upės senvagių. Greta vienos nutiestas Nevėžio upės slėnio pažintinis takas. Juo žygiuoti patogu su visa šeima, nes ilgis – vos 1,6 km, o šalia yra 6 m aukščio apžvalgos bokštas. Tuo tarpu trumpų pažintinių takų gerbėjus „Girinio takas“ kviečia neskubant pasivaikščioti 500 m natūralaus miško tankmėje.
Netoliese, Upytės dvarvietėje pagal aukštaitišką modeli pastatytas ekologiškas, rugių šiaudais pasidabinęs Upytės tradicinių amatų centras. Didžiausią įspūdį čia paliks amatininkų ir tautodailininkų parodos bei edukacinių programų pasirinkimas.
Viena unikaliausių vietų, kurią apima estetika ir istorija – įspūdingai didelė Porceliano galerija. Joje – per tūkstantį nuo XVIII a. iki šių dienų sukurtų Vakarų Europos, Kinijos, Japonijos ir kitų šalių porceliano darbų. Verta paminėti, kad būtent šiose patalpose yra įsikūręs ir Įstros aviacijos muziejus. Vidaus ir lauko ekspozicijose pamatysite juodųjų dėžių, radijo ryšio imtuvu ir siųstuvų kolekcijas, taip pat XX a. pr. medinius propelerius, skirtingų šalių aviacijos karininkų durklus.
Rudenėjančią nuotaiką visuomet papildo vieta, kurioje... Helovyno šventė vyksta ištisus metus. Žiupsnelį aštresnių pojūčių patirti kviečia Idėjų parkas „Bunkeris“. Nuo 1969 m. šioje teritorijoje veikė Sovietų Sąjungos atsarginė karinė ryšių bazė, vadavietė, valgykla ir slėptuvė požeminiame bunkeryje. Jame keliautojai šiandien gali išbandyti savo drąsą ir apsilankyti siaubo kambariuose, kurie išsidėstę beveik 400 kv. m plote po žeme.
Alytaus kraštas žavi įstabia gamta, archeologijos ir mitologijos lobynais
Alytaus kraštas – tai Alytaus miestas ir rajonas, kurį Nemunas dalija į dvi dalis: dešinįjį krantą ir kairįjį krantą. Šis kraštas daugelį žavi savo nuostabia gamta, istorijos, archeologijos ir mitologinėmis vietomis, kurios yra tokios vienintelės Lietuvoje.
Pažintį su Alytaus kraštu rekomenduojama pradėti Alytaus kraštotyros muziejuje. Jame modernios ir interaktyvios ekspozicijos išradingai pasakoja šio krašto istoriją. Pasisvečiuosite XX a. pr. dzūko kieme ir bent trumpam pasijusite šeimininku: užsuksite į pirkią ar tvartą, užmesite akį klėtin, pasiklausysite dzūkiškos šnektos bei išmoksite tarmiškų žodžių. Tada – išdidžiai nužingsniuosite 1915-uosius menančia Alytaus Vilniaus gatve, šmurkštelėsite į karčemą ir pajusite to meto dvasią. Originaliai Alytaus istoriją pateikia ekspozicija „Gyvenimas abipus Nemuno“. Muziejuje rengiamos parodos, vyksta edukaciniai užsiėmimai mokiniams ir suaugusiesiems.
Po to – Baltosios rožės tiltas – aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas ant buvusio geležinkelio tilto liekanų, įrašytas į šalies rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 240 m. Šis tiltas – vienintelė vieta Lietuvoje, kur savo meilę kitam žmogui galima išmatuoti metrais. Ant jo yra šešios kas 40 m žymos, ties jomis įvardyta meilės pagal Aristotelio filosofiją rūšis. Įrodyti savo meilę mylimam ar artimam žmogui galima nunešant jį ant rankų iki tam tikros meilės rūšį žyminčios ribos. Prieš tai darant gerai pasvarstykite ar pakaks jėgų. Gal tiesiog susikibkite rankomis ir neskubėdami pereikite tiltą. Beje, tilto prieigose pastatyta plieno rožių širdelė, ant kurios galima kabinti meilės spyneles. Šį tiltą pamėgo ne tik įsimylėjėliai, bet ir ekstremalių pramogų entuziastai – nuo jo organizuojami visame pasaulyje populiarūs šuoliai su virvėmis. Stovint ant tilto atsiveria įspūdinga Alytaus piliakalnio, ant kurio XIV a. stovėjo medinė pilis, panorama. Kasmet rugsėjo 22 d. ant piliakalnio švenčiama Baltų vienybės diena, papėdėje – sudeginamos šiaudinės skulptūros, puošiančios šią vietą rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Jeigu keliaujate su vaikais – būtinai turite aplankyti Jaunimo parką Alytuje. Tik įžengus pasitinka pūstauodegės voveraitės ir margaspalviai gėlynai. Šis parkas – it savita galerija po atviru dangumi. Gamtos apsuptyje besislepiančios originalios metalo plastikos skulptūros – ne vien meno kūriniai, jos pritaikytos ir aktyviam laisvalaikiui. Čia esama išskirtinių vaikų žaidimų (vienų geriausių Lietuvoje), laisvalaikio ir ekstremalaus sporto (parkūro, riedlenčių, riedučių, dviračių kalnelių) aikštelių, galima paklysti meilės labirinte ir paskaityti praeities meilės laiškus.
Jei norisi aštresnių pojūčių – tuomet ypatingai ilgas skrydis per Nemuną nuotykių parke „Tarzanija“. Vaizdingoje Nemuno pakrantėje, įsikūrusiame parke galima pramogauti 7 įvairaus sudėtingumo trasose medžiuose arba bandyti aplenkti vėją pašėlusiuose kalneliuose. Naujausia šio parko pramoga – 18 duobučių mini golfas. Gamtos apsuptyje yra įrengtos įvairaus dydžio pavėsinės, pobūvių ir konferencijų salės. Greta parko esančiame viešbutyje-restorane „Dzūkijos dvaras“ galima net tik pasivaišinti dzūkiškais patiekalais, sudalyvauti dzūkiškų bulvinių bandų kepimo edukacijoje, tačiau ir apsistoti nakvynei.
Kad pajustumėt Alytaus krašto didybę – reikia įkopti į Punios piliakalnį. Tai vienas gražiausių ir didžiausių Lietuvos piliakalnių, ant kurio įvairių šaltinių teigimu, vyko garsusis Pilėnų mūšis, čia savo rezidenciją turėjo Vytautas Didysis. Nuo piliakalnio atsiveria nuostabi panorama: Nemuno vingiai, kitapus upės ošiantis Punios šilas, išlikusi dalelė senųjų Lietuvos girių. Piliakalnis sutvarkytas ir pritaikytas patogiam lankymui: įrengtos apžvalgos-poilsio aikštelės, terasiniais laiptais galima apeiti aplink piliakalnį. Papėdėje – laiptuotas Nečiuikų šaltinis, prie kurio veda įrengtas takas.
Atsisveikinti su rudeniu ir į šiltuosius kraštus išskrendančiais paukščiais rugsėjo mėnesį kvies Žuvinto biosferos rezervatas, rengiantis paukščių palydėtuvių šventę. Tai seniausia saugoma Lietuvos teritorija, įsteigta 1937 m., įtraukta į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Rezervatas yra „Natura 2000“ teritorija, įrašytas į Pelkių bei seklių vandenų (Ramsaro) konvencijos saugomų teritorijų sąrašą. Jo lankytojų centre susipažinsite su gamtos vertybėmis, jų apsauga. Teleskopais ir žiūronais galima stebėti paukščius nuo apžvalgos bokšto, šalia, Žuvinto ežero pakrantėje, yra mokomasis pažintinis takas su paukščių stebėjimo bokšteliu.
Daugiau informacijos apie Alytaus krašto lankytinas vietas, pramogas bei renginius rasite www.alytusinfo.lt
Šakiai – dvarais ir piliakalniais turtingas, poniškų privilegijų kraštas
Šakių rajonas keliautojus kviečia prisiminti poniškas privilegijas – lankyti dvarus, ragauti didikų laikų gurmaniškus patiekalus, grožėtis kvapą gniaužiančiais vaizdas nuo piliakalnių ar susipažinti su krašto tradicijomis. O kur dar koncertai ir festivaliai, kurie kasmet organizuojami dvaruose ir bažnyčiose!
Tikra poniška privilegija apsilankyti Šakiuose, stebinančiais turistinių objektų gausa: Lietuvos dvarų duomenų bazėje minima net 12 dvarų, esančių šioje savivaldybėje. Viename unikaliausių šalies dvarų parkų įsikūrusiame Zyplių dvaro ansamblyje organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai, koncertai, festivaliai, seminarai. Jame veikia krašto istoriją saugantis Zanavykų muziejus, didikų dvaro virtuvės restoranas „Kuchmistrai“ ir 4* viešbutis „Zyplių dvaro oficina“.
Šakių rajono architektūrinio paveldo lobyno XIX a. perlas – klasicistinio stiliaus Gelgaudiškio dvaro rūmai. Tai nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas, paskelbtas kultūros paminklu. Jo teritorijoje veikia restoranas „Dvaro sodas“. Šią vasarą pradėtos teikti ir apgyvendinimo paslaugos.
Panemunėje raudonais čerpių stogais šviečia Kidulių dvaras: nedideliame, tačiau jaukiame dvare ir jo svirne puoselėjamas kultūrinis gyvenimas, organizuojami kasmečiai istorinių šokių festivaliai.
Nemažiau svarbus, įsikūręs ant aukšto kalno, kairiajame Nemuno upės krante, Ilguvos dvaras. Čia vaikystės vasaras leisdavo žymioji „lakštingala“ – dainininkė Beatričė Grincevičiūtė: jos garbei organizuojamas tradicija tapęs klasikinės muzikos koncertų ciklas „Beatričės vasaros“.
Tęsiant Užnemunės dvarų istoriją rekomenduojama apsilankyti ir iš istorinės užmaršties besikeliančiuose Žemosios Panemunės ir Kaimelio dvaruose. Naujųjų šeimininkų ir patyrusių specialistų dėka, didinga dvarų istorija atgimsta naujam gyvenimu: jie dar nėra restauruoti, tačiau lankytojus priima organizuojamų patyriminių ekskursijų metu.
Dvarų turizmas – ne tik leidžia pažinti Lietuvos istoriją, bet ir skatina domėtis kultūra. Kalbant apie etnografiją ir tradicijų tęstinumą, rekomenduojama apsilankyti Etnografinėje Suvalkiečio sodyboje. Tai viena autentiškiausių zanavykų krašto kaimo turizmo sodybų. Joje iki šių dienų išlikusi klėtis, senoviniai ūkiniai pastatai, kluonas – puikiai perteikia suvalkiečio gyvenimo dvasią.
Kiek toliau nuo Etnografinės Suvalkiečio sodybos – Sudargo piliakalniai. Tikrai verta pabrėžti jų svarbą tiek istorine, tiek archeologine ar kultūrine prasme. Viduramžiais čia būta vienos svarbiausių gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais, o šiandien į neaprėpiamus tolius žvalgosi išlikę ryškūs piliakalnių didybės ženklai. Tiesa, čia gyveno ir knygnešys M. Sederevičius, rašytojo Dž. D. Selindžerio proseneliai bei kiti žymūs žmonės. Ant vieno iš piliakalnių šlaito svečius pasitinka Dž. D. Selindžerio romanui, pasauliniam betseleriui „Rugiuose prie bedugnės“ skirtas paminklas.
Šakių rajone apsilankiusiems gamtos mylėtojams būtina pamatyti unikalų objektą – Vaiguvos upę-gatvę. Tai ne tik įprastas upelis, bet ir gatvė, kuria vietos gyventojai savo namus pasiekia tik važiuodami upelio vaga. Joje iki Pirmojo pasaulinio karo gulėjęs riedulys, ant kurio pasivaikščiojimų metu ilsėdavęsis ir rašęs Vincas Kudirka. Šakių rajonas neatsiejamas nuo šios asmenybės. Kudirkos Naumiestyje veikia V. Kudirkos muziejus: jis pastatytas namo, kuriame gyvendamas V. Kudirka sukūrė „Tautišką giesmę“, vietoje. Muziejaus ekspozicija supažindina su tautinio atgimimo šauklio veikla ir miestelio istorija. Aikštėje, greta muziejaus, stovi paminklas V. Kudirkai. Jo atminimas pagerbtas ir Šakiuose: minint 140-ąsias jo gimimo metines buvo pastatytas paminklas. Vieta pasirinkta neatsitiktinai – paminklas stovi ten, kur kadaise menkai šildomoje klėtelėje daktaras priiminėjo ligonius, slėpė lietuvišką spaudą. V. Kudirka neatsiejamas nuo lietuviško laikraščio „Varpas“: jame buvo išspausdinta jo sukurta „Tautiška giesmė“. Šakiuose varpininko V. Kudirkos paminklas iš kitapus gatvės žvelgia į miesto aikštę, kurioje įrengtas modernus 24 varpų karilionas. Jo konstravimą kuravo kompozitorius G. Kuprevičius. Karilionas Šakių miesto skvere pastatytas varpus siejant su V. Kudirka, „Varpo“ leidyba, tautiškumu. Varpas – tai laisvės simbolis. Jo skambesys ir kariliono garsai budina širdį, primena laisvės ir nepriklausomybės kainą.
Tačiau Šakių rajonas garsus ne vien tik dvarais, žymiais žmonėmis ar įstabaus grožio vaizdais. Čia laukiami ir gurmanai. Kavinėje -vyninėje „Vilkenta“ organizuojamos vyno degustacijos. Jų metu galima paskanauti ir K. Kerbedžio apdainuoto „Pienių vyno“. Vyndario J. Vilkenio gaminamiems vynams 2014 m. suteiktas Lietuvos tautinio paveldo sertifikatas.
Tai tik maža dalelė viso to, ką Šakių rajonas gali pasiūlyti krašto svečiams. Jei pageidaujate apsilankyti Šakių rajone, prašome susisiekti su Šakių TVIC – suorganizuosime įsimintiniausią kelionę, kur jūsų lauks nepamirštamos patirtys poniškų privilegijų krašte.
Turistiniai Kazlų Rūdos miško turtai
Trečio pagal dydį miškų masyvo apsuptas miestas Pietvakarių Lietuvoje kviečia apsilankyti ir patirti prabangą būti gamtoje. Jus maloniai nustebins ne tik pačio miesto, bet ir visos savivaldybės turistinių objektų gausa bei įvairovė – keliauti bei patirti lėtai, be socialinių tinklų ir be įprasto turistams skubėjimo kviečia kažkada paties Antano Smetonos pamėgtas kurorto jausmą dovanojantis brolių Kazlų pastatytas miestas.
Jau trejus metus iš eilės Kazlų Rūdos savivaldybėje rugpjūtis yra šiaudinės „Slow Arenos“ mėnuo. Šioje unikalioje arenoje, iš daugiau nei 400 šiaudų ritinių, kasmet iškyla koncertinė erdvė ir kviečia svečius iš visos Lietuvos mėgautis gyva muzika. Visi šioje arenoje apsilankę gali tik paliudyti, kad potyriai laukia unikalūs ir ilgai išliekantys. Bilietai į kai kuriuos koncertus išparduodami kone iš karto. Bet dar galite apsilankyti rugpjūčio 16 d. vyksiančiame „Trijų Latvijos tenorų“ koncerte. Tenorų, trimito ir klavišinių instrumento muzikinė sintezė – tai šių atlikėjų bendradarbiavimo rezultatas. Bus neapseita ir be muzikinių siurprizų – R. Paulo ir A. Raudonikio dainų. O rugpjūčio 30 d. vyks vakaras „Už stiklinių lietaus grotų“ su rašytoju Juozu Erlicku, smuikininku Zbygnevu Levickisu ir klavišininku Daumantu Slipkumi.
Tradiciniai Šv. Baltramiejaus atlaidai etnografiniame kaime, Višakio Rūdoje visuomet gausiai svečių lankomi dėl ypatingos savo auros, o šiemet ji dar įspūdingesnė, nes Višakio Rūda – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2024. Rugpjūčio 25 d. čia suvažiuos visi, nes čia ir aukščiausia Suvalkijoje medinė bažnyčia, čia atlaidų metu mušamas timpanas, vėliavų eisena, čia ir šaltinėlis, ir amatininkų mugė bei įvairios pramogos, edukacijos bei muzikiniai pasirodymai. Taip pat bus šventinamas kaimo herbas bei vėliava. Šių atlaidų šventės metu nepraleiskite trečius metus vykstančio Lietuvos kultūros tarybos ir Kazlų Rūdos savivaldybės finansuojamo unikalaus projekto „Paversk balų rūdą auksu – balų (pelkių) rūdos pritaikymas meninei veiklai“. Projektas tęsis dvi dienas – rugpjūčio 24 ir 25 d. ir kvies sudalyvauti unikalioje edukacijoje, moksliniame eksperimente, kurio metu bus bandoma atkurti protėvių tradicijas ir iš balų rūdos išgauti geležį.
Prasidėjus rudeniui tradiciškai visi keliai veda į Kazlų Rūdą! Jaukiausias miestas tarp miškų kasmet rugsėjo pradžioje kviečia į tradicinę, muge ir amatininkų pamokėlėmis klegančią, miesto šventę! Šįmet šventė vyks rugsėjo 7–8 dienomis. Programoje ne tik krepšinio varžybos, paplūdimio tinklinio bei futbolo rungtynės, mugė, amatininkai, bet ir muzikiniai pasirodymai: Keistuolių teatras ir „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“, Egidijus Sipavičius, grupė „The Roop“ ir, žinoma, Dj Jovani (Jonas Nainys) su nauja programa. Mirksės lazeriai, švies ekranai, šurmuliuos mugė, bus daug smagių atrakcionų!
Jei šiame geležies ir ragų krašte viešėsite ne tik per šventes, rasite gausybę objektų, kuriuos galite aplankyti – per visą Kazlų Rūdos savivaldybės žemėlapį driekasi virš 60 įvairiausių objektų, edukacijų, pirčių, šeimų ūkių, gamtos ar sakralinių vietų. Viena populiariausių pastaruoju metu yra Kazlų Rūdos krašto muziejinė ekspozicija, įsikūrusi turizmo ir verslo informacijos centre, apima pagrindines savivaldybės temas – miesto legendą, geležinkelį, medžio pramonę, tarpukarį, partizanų kovas, gamtos grožį, geležies rūdą, bendruomenių savitumą, lankytinus objektus ir įžymius žmones. Dar viena savivaldybės svečių pamėgta vieta yra Ąžuolų vila. Jaukus ir ne toks jau mažas šeimos ūkis, kuriame kiekvienas turi galimybę susipažinti su būriu labai smagių gyvūnų. Višakio Rūdos miškų apsuptyje jūsų laukia išpuoselėta Aušros ir Arvydo sodyba bei jų ypatingai retų kristalų parkas atviroje erdvėje. Šeimininkai ne tik mielai priima lankytojus įvairaus pobūdžio stovykloms, romantiškiems vakarėliams, meditacijoms, individualioms šventėms, bet ir siūlo nakvynę dviem pačių surestame namelyje.
Jūsų patogumui visi lankytini objektai, pramogos, poilsis, turiningos veiklos ir aktuali bei naudinga informacija vienoje vietoje ir vieno mygtuko paspaudimu – naują virtualų žemėlapį pristačiusi Kazlų Rūdos savivaldybė kviečia ne tik tyrinėti ar naujai atrasti šį miestą, jo apylinkes, bet ir keliauti patogiai bei išmaniai. Šis žemėlapis – labai paprasta ir patogi priemonė planuotis savo kelionę ir susidėlioti individualų maršrutą: pasirinkus norimą aplankyti vietą, tereikia paspausti „Navigacija“, o o išmanusis įrenginys parodys į šią vietą vedantį kelią.
Ukmergė svetinga ne tik griliaus gerbėjams, bet ir kultūros bei istorijos puoselėtojams
Jei keliausite po rudenėjančią Aukštaitiją, nepamirškite pasisvečiuoti ir Ukmergėje, mieste, pro kurį teka Šventosios upė, garsiame savo senamiesčiu ir net aštuoniais „Dvarų žiedo“ maršrutui priklausančiais įspūdingais dvarais. Vienas iš jų – Užugirio dvaras, dar kitaip vadinamas Užugirio kiemu, priklausęs pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, kuris šiemet mini 150-ties metų jubiliejų. Be to, šį rudenį Ukmergėje bus gausu įvairių renginių.
Svarbiausias gero maisto fanų vasaros suvažiavimas – BBQ FEST By Chef the Viking – vėl kviečia visus į „River Camp“ ant Šventosios upės kranto. Dvi dienos teisingo BBQ, beprotiškų pramogų, prizų, dovanų, muzikos ir pašėlusių šypsenų! Jau šį penktadienį, rugpjūčio 16 d., pasinersime į edukaciją ir vertingas pamokas. Vylius Blauzdavičius ir „Chef the Viking“ komanda kvies visus BBQ entuziastus kartu ruoštis didžiajam šeštadienio kepimui. Proceso metu jie atskleis savo daugiametę patirtį, dalinsis neįkainojamais patarimais, kvies diskutuoti ir atsakys į visus klausimus. Šeštadienį nuo pat ankstyvo ryto bus paleistas mėsos kepimo procesas. Kol mėsa lėtai ir ilgai keps žemoje temperatūroje, laiką leisime ragaudami šefų kepamų steikų, burgerių, užkandžių. Azartiški dalyviai bus kviečiami dalyvauti „Laukinėse žaidynėse“ ir kautis dėl vertingų prizų.
Pilietiškumo festivalis Leonpolio dvare. Paskutinį vasaros sekmadienį (šįmet rugpjūčio 25 d.). Leonpolio dvaras visad pilnas žmonių ir geros nuotaikos! Mažas šeimų, draugų, o vėliau ir bendruomenės susibūrimas jau subrendo ir tapo pažangos platforma geroms iniciatyvoms. Šįmet jūsų lauks penkios panelinės ir apskritojo stalo diskusijos. Jų dalyviai renginyje dalyvaujantys iškiliausi visuomenės veikėjai, kuriems svarbios pilietinės visuomenės principai. Leonpolio dvaro kino salėje, planuojamas trumpametražių ar trumpų dokumentinių filmų, aktualiomis visuomenei temomis, rodymas. Keramikos, skulptūros, dailės ekspozicijų salėje bus eksponuojami įvairūs meno darbai. Prie dvaro esančiame kieme numatoma maisto erdvė, mat dvaro savininkai užsiima ekoligine žemdirbyste bei propaguoja tvaraus ir sveiko maisto svarbą. Renginyje dalyvaus vienas iš „Michelin“ įvertinimą gavusių restorano šefų, kuris pristatys savo virtuvės principus.
Kiekvieną vasarą sutinkame džiaugsmingai, o kodėl su ja lygiai taip pat neatsisveikinus? Rugpjūčio 31 d. esate kviečiami į festivalį „Vasara buvo vakar...“. Pilies parke jūsų lauks gyva muzika, kinas, gastro patirtys ir pramogos mažiesiems po atviru dangumi!
Rugsėjo 7 d. Ukmergės rajone, Kopūstėlių kaime, buvusios raketinės bazės teritorijoje, organizuojamas II-asis tarptautinis karybos rekonstrukcijos festivalis „Kovų istorijos keliais“. Miško aikštelėse, įkurtose kariškose stovyklose, karybos istoriją rekonstruojantys klubai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Airijos, lankytojams pristatys įvairių laikmečių istoriją – vikingų, riterių, napoleonmečio, I-ojo ir II-ojo pasaulinių karų epizodus. Besidomintys istorija ir senosiomis lietuvių tradicijomis, nuo rugsėjo 12 d. Ukmergės kraštotyros muziejuje, galės susipažinti su nauja paroda – „Aukštaičių buitis ir papročiai. Šioje parodoje per muziejaus rinkiniuose saugomas vertybes bus pristatyta aukštaičių buitis ir tradicijos. Parodoje išvysite įvairius senovinius namų apyvokos daiktus, rakandus bei darbo įrankius. Žmogaus darbai ir papročiai buvo neatsiejami nuo gamtos ciklo, o visa žmogaus buitis sukosi aplink namus.
