Renginio organizatoriai kviečia dainuoti pavasarines sutartines, būgnyti, šokti aplink laužą, vaišintis gandro duonele ir nusimaudyti Asvejos (Alkos) ežere. Pirmą kartą plačiai bus atlikta ir unikali, Dubingių apylinkėse užrašyta Laumių sutartinė.
Kokius pavasario sutikimo papročius turėjo mūsų protėviai?
Pavasario sutikimo rituale buvo atliekami gamtos žadinimo veiksmai: šokimas aukštyn, „šokimas lenton“, kai permesdavo lentą per skersinį ir dvi merginos šokinėdavo, viena ant vieno lentos galo pakildavo aukštyn, o kita ant kito nusileisdavo, supimasis, vertimasis kūlio, voliojimasis, buvo šokami paukščių judesius imituojantys šokiai. Tokius veiksmus žmonės atlikdavo lengvai apsirengę ir basi.
Nors oras dar būdavo šaltas, išrengdavo ir vaikus. Buvo tikima, kad žmogaus kūno šiluma gali ištirpinti sniegą ir ledą ir taip sušildyti gamtą, o kūno apnuoginimas ir susilietimas su žeme buvo laikomas magišku veiksmu.
Simonas Daukantas rašo, kad pavasario sutikimo ritualą kovo pabaigoje atlikdavo tik merginos: lengvai apsirengusios ir basos jos bėgdavo už kaimo į laukus rytų pusėje pasitikti saulėtekio ir grįždamos skelbdavo atėjus pavasarį. Jos sveikindavo visus sutiktuosius, plodamos rankomis šokdavo ratelius.
Išsirengimas sutinkant pavasarį gyvavo ir aplinkinėse tautose. Čia merginos dainuodamos šokdavo ratelius vandenyje, o jei upė būdavo užšalusi, eidavo ratelius aplink eketę ir prausdavosi lediniu vandeniu.
Laumių maudynių šventė skirta ir Gandro dienai. Gandrui mūsų protėviai skyrė ypatingą dėmesį, jį laikė dievo pasiuntiniu, susijusiu su dangumi ir ugnimi, turinčiu ypatingų mitinių galių. Nuskriaudusiems gandrą grėsė Perkūno atpildas – jų namai sudeginami arba nusiaubiami audros.
Per Gandrines buvo pagerbiamas ir kitas mitinių galių turintis gyvūnas – žaltys. Jis siejamas su žeme, namų sergėtojas. Buvo tikima, kad žaltys namams neša laimę, apsaugo nuo gaisro, žmonėms teikia sveikatą, sėkmę ir laimina visus jų darbus. Todėl buvo įprasta laikyti žaltį namuose, o jo neturėjimas buvo laikomas blogu ženklu. S. Daukantas teigė: „Katruose namuose žalčiai neapsigyvena, tį, sakydava, nesčėstis bus“.
Praėjusių metų rudenį pirmą kartą simboliškai palydėti žalčiai žiemos miegui Asvejos (Alkos) ežere. Dabar atėjo metas juos pažadinti ir tai kviečia daryti „Laumių maudynėmis“.
Laumių maudynės vyks kovo 24 d. 12 val. Dubingiuose. Šventė skirta visai šeimai. Šventę organizuoja Asvejos regioninis parkas ir Lietuvos sveikuolių sąjunga. Registraciją į šventę rasite čia.
