Ši šventė saugo senas šio krašto ežerinių stintų žvejybos, sukant medines „bobas“, tradicijas. Stintelių pilnais kibirėliais išpuoštoje scenoje šventė gražiai atidaryta, Ignalinos rajono savivaldybės mero Laimučio Ragaišio ir organizatorių sveikinimais palydėta. Buvo prisiminta ir Ukraina, tylos minute pagerbti visi žuvusieji laisvės kovotojai, taip pat ir penktadienį žuvęs lietuvis Tadas Tumas. Uždegtas atminimo ir vienybės laužas, sudainuota ukrainietiška daina...
Na, o šventė kvietė iš širdies džiaugtis laisvu gyvenimu. Smagios muzikos ir dainų negailėjo Palūšės svečiai – Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ ir liaudiškos muzikos kapela „Sadūnai“.
„Linkiu gražios šventės, kuo daugiau puikių įspūdžių, gero apsipirkimo ir pardavimo, smagaus pabuvimo ir pabendravimo...“,– visiems linkėjo meras. Savo padėką ir dovaną dėkodamas už senojo žvejybos amato puoselėjimą ir žinių perdavimą jaunimui meras skyrė vyriausiam Palūšės žvejui, žuvienės virėjui Stanislovui Rasteniui, šiemet švęsiančiam 94-ąjį gimtadienį. Padėka garbingam žvejui buvo perduota vėliau.
„Sveiki visi, mylintys Palūšę!“,– tradicine, vis populiarėjančia švente ir jos svečiais džiaugėsi seniūnas Jonas Polito. Scenon pakviesti ir pasveikinti šios šventės krikštatėviai, Palūšės bendruomenės nariai, Dalia Lapėnienė ir Arvydas Gaidelis. Teisė būti pagrindiniu šventės organizatoriumi simboliškai perduota Ignalinos rajono kultūros centrui ir jos direktorei Astai Sieliūnienei. Dėkota ir nuolatiniam šios ir kitų Palūšės švenčių vedėjui kraštiečiui Antanui Šilkūnui.
Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direkcijos vadovas Gedas Kukanauskas pasidžiaugė šventės erdves nendrinėmis skulptūromis puošiančiu menininku skulptoriumi Albertu Danilevičiumi. Pristatyta nauja jo sukurta skulptūra – reljefinis nendrinis paveikslas, įkūnijantis Lūšių laumių legendą. Kūrėjui su geriausiais linkėjimais įteiktas stintelių kibirėlis.
Turtingoje ir spalvingoje šventės mugėje buvo ir duonos, ir riestainių, ir rūkytos žuvies, ir visas margumynas tautodailės bei amatininkų dirbinių. Žinoma, ilgiausios eilės nusidriekė prie šviežių ir keptų stintelių. Kaipgi buvęs stintelių šventėje, namo grįši jų neparagavęs.
Specialus savivaldybės mero prizas (aut. Raimondas Žievys) – ledo ritulio lazdą laikanti stintelė – buvo įteiktas ledo ritulio varžybas laimėjusiai uteniškių komandai, pasveikinti ir poledinės žūklės varžybų žvejai laimėtojai.
Mėgstantys ilsėtis aktyviai galėjo dalyvauti žiūrovių varžytuvėse: ir vyrų, ir moterų dėmesio sulaukusioje sunkiausios Palūšės stintelės kilnojime, medinės stintos „raikyme“, slidinėjime „Trys prieš tris“, varžytuvėse „kalk cvieką“. Buvo išbandyta ir tradicinė medinių „bobų“ sukimo rungtis. Pramogų netrūko ir mažiems, ir dideliems. Tėveliai kartu su mažaisiais smagiai laiką leido bandydami etnografinius žaidimus, medinių stintelių spalvinimą, lauko šachmatus. Šventėje dalyvavo ir kariuomenės atstovai, visi norintys galėjo Ignalinos vorų tinklą bent truputėlį papinti.
Prie scenos pastatytame dideliame ekrane visą laiką buvo rodomi stintelių žvejybos vaizdai. Juk būtent Palūšėje jie yra unikalūs. Lūšių ežere nuo seno šios maždaug 10 centimetrų dydžio žuvelės iš po ledo buvo traukiamos rankiniu būdu – sukant taip vadinamą „bobą“. Tai statinė ant ašies su skersine kartimi, kurią sukant ir traukiamas tinklas.
Medinėmis kartimis ir virvėmis į ežero gelmes per eketes panardinamas daugiau kaip 300 metrų ilgio ir apie 16 metrų pločio tinklas, jo viduryje yra didžiulis maišas, vadinamas „motnia“, į kurį ir sukrenta stintelės. Tinklas su laimikiu sukant „bobą“ ištraukiamas ant ledo. Šis archajiškas, nuo senų laikų žinomas žvejybos būdas 2021 m. įtrauktas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
