Lietuva buvo viena paskutiniųjų Europos šalių, įkūrusių geografų draugiją. Nors jau nuo XIX a. geografinius tyrimus čia organizavo Imperatoriškosios Rusijos geografijos draugijos Šiaurės vakarų skyrius, valstybingumas itin paspartino krašto pažinimą.
Nacionalinės valstybės orumas, tautinė savimonė augo ne tik su nepriklausomybės atkūrimo pareiškimu, savo kalbos atgavimu, bet ir savo krašto išmanymu. Nors 1922 m. jau prasidėjo intensyvūs Lietuvos gamtiniai upių, ežerų tyrimai, o geopolitikon pasukęs prof. Kazys Pakštas sakė, kad „geografijos sąlygos ir istorijos eiga lemia Rūtų ir Dainų Šaliai tapti aukštesnės civilizacijos centru“, šviesuomenė buvo mažytė, pavieniai mokslininkai negalėjo atstovauti Lietuvos tarptautiniuose mokslo forumuose.
Taigi, dar nuo 1930 m. prof. Kazys Pakštas kėlė mintį apie nacionalinę geografinę organizaciją. 1934 m. sausio 9 d. buvo įregistruoti Lietuvos geografų Draugijos įstatai, o dar po poros savaičių, 26 dieną įvyko steigiamasis susirinkimas.
Draugijos Steigėjai ir organizatoriai buvo prof. Juozas Dalinkevičius, prof. Steponas Kolupaila, Kazimieras Bieliukas, o pirmuoju pirmininku išrinktas prof. Kazys Pakštas. Dėl tuometinio didelio visuomenės dėmesio geografiniam šalies ir pasaulio pažinimui pirmaisiais Lietuvos geografų draugijos nariais tapo ne tik geografijos mokslininkai ir mokytojai, tačiau ir iškilūs kariškiai, teisininkai. Draugija turėjo apie 120 narių.
Svarbiausieji LGD veiklos barai iki Antrojo pasaulinio karo buvo geografijos mokslo žinių gausinimas ir sklaida per mokslo leidinį „Kosmos“, viešas paskaitas, o taip pat tėvynės pažinimo skatinimas kelionėse. Nuo 1936 m. Draugijos delegacijos dalyvavo tarptautinėse hidrologų konferencijose. 1938 m. LGD tapo Tarptautinės geografijos sąjungos (International Geographical Union, IGU) nariais ir dalyvavo tarptautiniuose kongresuose.
1938 m. rugsėjis buvo itin viltingas: „LGD įkūrėjas prof. K.Pakštas bei jo bendraminčiai surengė pirmąjį Lietuvos geografų kongresą. Geografija ir geografai tuomet buvo populiarūs, todėl jų veiklą svariai rėmė valstybė, skyrusi net 3000 litų. Apie kongresą pranešė Lietuvos laikraščiai. Išskirtinį renginį sveikino VDU vadovai, aukšti kariškiai ir ministerijų pareigūnai. Pranešimus skaitė: K. Pakštas, S. Kolupaila, A. Bendorius ir kiti geografai.
Kongreso dalyviai rezoliucijomis padėkojo Švietimo ministerijai už dėmesį geografijos reikalams; Karo topografijos skyriui už Lietuvos žemėlapių leidimą ir pageidavo, kad jie nebūtų slapti bei ragino steigiamame Lituanistikos institute rasti vietos Lietuvos geografijai. Įvyko net 2 dienų ekskursija po Dzūkiją. Po šio kongreso Lietuvos geografų vardai vis labiau skambėjo ir tarptautiniuose kongresuose. Antrasis, numatytas 1940 metų vasarą, neįvyko dėl sovietų okupacijos.“ – rašė J. Eretas savo knygoje „Kazys Pakštas. Tautinio šaukli odisėja“, išleistoje Romoje, 1970 m.
LGD veikla nutrūko kartu su Lietuvos valstybingumu. Per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo LGD nariai aktyviai veikė užsienyje (labiausiai – JAV), primindami būtinybę atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą bei plėtodami lituanistinę veiklą.
Trys sovietmečio dešimtmečiai
Lietuvos geografų iniciatyva tik 1955 m. birželio 15 d. įkurta Lietuvos SSR geografinė draugija – SSRS geografinės draugijos padalinys. Steigiamasis susirinkimas įvyko Vilniuje 1957 m. kovo 22 d.
Nepaisant pavadinimo ir juridinio statuso, Draugija tęsė ir plėtojo Lietuvos geografinio pažinimo tradicijas: skatino ir vykdė geografinius tyrimus, būrė Lietuvos geografų bendruomenę, organizavo mokslo renginius ir keliones, plėtojo mokslinius ryšius.
1957–1967 m. LGD prezidento pareigas ėjo ežerotyrininkas, Lietuvos ežerų katalogą pirmąkart sudaręs akademikas prof. Kazimieras Bieliukas. 1958 m. išėjo pirmasis periodinis mokslo žurnalas „Geografinis metraštis“, dabar „Annales Geographicae“, leidžiamas jau 66 metus, iki šiol.
Nuo 1967 m. iki savo mirties, 1986 metais LGD vadovavo upių, reljefo tyrinėtojas, ypač kompleksiniam visos Lietuvos teritorijos nagrinėjimui pasišventęs kraštovaizdžio geografijos patriarchas, už savo išskirtinę mokslinę veiklą net 2 valstybės apdovanojimus pelnęs VU Bendrosios geografijos katedros vedėjas prof. Alfonsas Basalykas, kurio gimimo šimtmetį 2024-aisias minime.
Sovietmečiu buvo atlikta daug svarbių gamtinės geografijos tyrimų, palaipsniui vystėsi ir kraštovaizdžio geografija, tačiau ideologiškai pavojinga visuomeninė geografija, socialiniai tyrimai ypač sumenko. Nepaisant augančio mokslinio ištirtumo, visuomenė palyginti mažai žinojo apie gamtines ir kultūrines Lietuvos vertybes, apie ekologinę šalies padėtį.
Kaip atsvara industrializacijos, urbanizacijos, melioracijos, tremčių ir pokario kovų realybei, vis daugiau žmonių ėmė keliauti, plėtojosi ir kraštotyra, ir turizmas. Geografai ne tik tyrė, bet ir skatino visus savo kraštą pažinti, suprasti, mylėti.
Prof. Česlovas Kudaba savo straipsniuose ir knygose kvietė daugiau sužinoti apie Lietuvą, mūsų didžiąsias upes, ežerus, miškus ir kalvas, ne tik miestus, bet ir dvarus, kaimus, kelius ir senkapius, ypatingas tradicijas, žmones. Kiti gi buvo vedliai, paskui kuriuos ėjo, upėmis plaukė šimtai turiadų dalyvių. Tik gausūs turistai ne visada ir gamtoje, ir išskirtinėse vietovėse tinkamai elgdavosi.
1966 m. liepos 3 d. „Lietuvos turizmo pionierių atstovai“, susirinkę į sąskrydį Punios šile, surašė Punios sutartį, kuria įtvirtino etiško keliavimo, atsakingo turizmo principus, padėjo pamatus žygeivystės judėjimui, prigimtinės kultūros atgaivinimui. Šių dešimties šviesuolių tarpe – tuomet geografijos studentas, Vilniaus žygeivių klubo prezidentas, o po daugelio metų – LGD vicepirmininkas, keliautojas, visuomenininkas dr. Rimantas Krupickas.
1967 m. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto geografai įkūrė pirmąją žygeivių sekciją „Gabija“, kurios pirmininkė buvo geografė Nijolė Balčiūnienė. Ilgainiui žygeiviai tapo stipria aktyvius Lietuvos patriotus telkiančia jėga, Persitvarkymo Sąjūdžio atrama.
Siekdamas geografinę mintį ir Tėvynės meilę įskiepyti jaunimui, 1986 m. tuometinio Vilniaus Pedagoginio instituto Regioninės geografijos katedros docentas dr. R. Krupickas įkūrė Jaunųjų geografų mokyklą – neformalią trimetę mokyklą moksleiviams, besidomintiems geografija. Vaikai iš visos Lietuvos mokosi iš geriausių geografijos profesionalų tyrėjų ir praktikų, jie išgirsta naujausias žinias, čia pat taiko jas praktiškai, keliauja, pažįsta savo kraštą, jo žmones ir tradicijas, stovyklauja gamtoje ir linksmai leidžia laiką. Palaikoma Lietuvos Geografų Draugijos, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, JGM iki šiol veikia savanoriškais pagrindais. Per daugiau nei tris dešimtmečius, JGM skaičiuoja daugiau nei 3500 mokinių. Šiuo metu JGM mokosi 56 vaikai.
1987 m. Vilniuje įsteigtas pirmasis ekologijos klubas „Žemyna“, 1988 m. spalio 22–23 d. įvyko steigiamasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas, kurio dalyviais buvo nemaža geografų. Vienas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, vėliau – Atkurtosios Lietuvos nepriklausomybės akto signataras buvo LGD narys, žymusis VU geografas, Lietuvos paviršiaus tyrėjas, krašto gamtinės ir kultūrinės tapatybės puoselėtojas, prof. Česlovas Kudaba.
1989 m. balandžio 26 d. neeiliniame suvažiavime, deklaravus pirmosios LGD tęstinumą, buvo atkurta Lietuvos geografų draugija, nepriklausoma nuo SSRS. 1989 m. draugijos prezidentavimo vairą iš prof. Algirdo Jurgio Stanaičio – ežerų, o vėliau demografijos ir gyventojų geografijos, urbanizacijos ir etnografijos problemų tyrėjo, perėmė gyventojų geografijos, geopolitikos, regionalistikos atstovas prof. Stasys Vaitekūnas, šias pareigas ėjęs iki 1995 m.
Keturi nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai
Po 1990-ųjų geografijos mokslo sistema imta aktyviai vystyti. Ilgą laiką sukoncentruota tik Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, dabar Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institute, nuo 1991 m. geografija ėmė plėtotis ir pajūryje: Klaipėdos universitetą atkūrė ir ilgą laiko jo rektoriumi buvo tuometinis LGD prezidentas prof. Stasys Vaitiekūnas.
2001 m. įkurta Geofizinių mokslų katedra, kurioje buvo vykdomos Hidrologijos ir okeanografijos bakalauro bei Jūrų hidrologijos magistro studijų programos. Šiuo metu Gamtinės geografijos ir okeanografijos studijų programa vykdoma Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute.
1990–2000 m. LGD organizavo mokslinius, memorialinius renginius, pažintines mokslines išvykas, buvo atlikta svarbių taikomųjų tyrimų, parengta teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų, vyko geografijos mokslo populiarinimas, geografai tapo girdimi visuomenėje, o Lietuvos geografija vėl deramai atstovaujama tarptautiniuose renginiuose.
Išties į nepriklausomybę Lietuvą lydėjo reikšmingos geografinės idėjos ir aktyvūs veiksmai visuose valstybės baruose. Didelis buvo geografų indėlis rengiant naujuosius teisės aktus, planuojant valstybės ir regionų ateitį, sprendžiant dėl administracinio šalies suskirstymo, regionų ribų ir funkcijų, rinkiminių vienetų, saugomų teritorijų, jūrų uostų plėtros, miestų vystymo, visų naujų valstybės institucijų formavimo, politinių partijų rinkiminių programų ir kt..
Unikaliai pasaulyje – 1992 m. geografų žinių ir atkaklumo dėka vienu kartu sukurta Lietuvos saugomų teritorijų sistema, įsteigti nacionaliniai ir regioniniai parkai, didžioji draustinių dalis. VU Geografijos ir kraštotvarkos katedroje išaugo stipri prof. Pauliaus Kavaliausko vadovaujama kraštovaizdžio tyrėjų ir kraštotvarkininkų mokykla, išvystyta gamtinio karkaso koncepcija, suformuotos metodologinės krašto tvarkymo ir teritorijų planavimo nuostatos.
Prof. P. Kavaliauskas 1995 m. apdovanotas V. V. Adamkaus premija už pasiekimus aplinkosaugoje, 2004 m. – Lietuvos mokslo premija už taikomąją mokslinę veiklą, doc. J. Mačiulytei Prancūzijos geografų draugija skyrė Conrado Malto-Bruno premiją už agrarinių teritorijų kaitos tyrimus ir kt..
Prof. S. Vaitekūno rūpesčiu ir lėšomis 1997 m. įsteigtas prof. Kazio Pakšto medalis, kuris ne dažniau kaip kas du metai iki šiol įteikiamas asmeniui ar institucijai. Asmeniui jis skiriamas už ypatingus nuopelnus plėtojant geografijos mokslą, studijas, mokyklinę geografiją, už ypač svarbias geografines mokslo ir populiarias publikacijas, mokslinių ryšių plėtojimą ir Lietuvos propagavimą pasaulyje. Institucijai medalis teikiamas už geografijos mokslo rėmimą, jo populiarinimą. Iki šiol įteikta 11 šių medalių, paskutinis – 2023 m. G. Kynei.
1995–2009 m., eidamas Lietuvos geografų draugijos prezidento pareigas, doc. dr. Ričardas Baubinas grąžino prestižą visuomeninei geografijai. Pradėjęs mokslo kelią nuo SSSR MA Sibiro skyriaus Irkutsko geografijos instituto, kur apgynė disertaciją, susijusią su geochemija, jis vėliau išaugino Lietuvos visuomeninės teritorinės sąrangos tyrimų mokyklą.
R. Baubinas reikšmingai prisidėjo prie Geografijos mokslo instituto įkūrimo ir 2000–2002 m. jam vadovavo, iki 2008 metų buvo instituto tarybos pirmininkas. Jam rūpėjo Lietuva kaip visuma, jos geopolitinė padėtis pasaulyje. Jis tapo visų aktualių visuomeninių diskusijų dalyviu, išreikšdavusiu nuomonę pačiais įvairiausiais klausimais: nuo administracinio suskirstymo iki Europos geografinio centro, 1997 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkų nustatyto 25 km į šiaurę nuo Vilniaus, nuo Neries slėnio urbanizavimo sostinėje iki nacionalinių geopolitinių grėsmių įveikimo.
1999 m. po daugiau nei 60 metų pertraukos LGD surengė II – ąjį Lietuvos geografų kongresą, skirtą atskleisti geografijos mokslo ir mokymo pažangą šalyje. Išklausyta per 40 pranešimų, daug diskutuota. Veikė įspūdinga kartografinių leidinių ir geografinės literatūros paroda.
Konstatuota, kad geografijos mokslo raida Lietuvoje sėkminga, tačiau visuomenės ir valstybės poreikių tenkinimui reikalinga žymiai spartesnė ir kryptingesnė geografijos pažanga. Pripažinta, kad tiek visuomenėje, tiek valstybinėse institucijose dominuoja iškreipta, pasenusi ir neadekvati pasaulinėms tendencijoms geografijos mokslo ir jo taikomosios reikšmės samprata.
2001 m. balandžio mėnesį, doc. dr. R. Krupicko ir jo pasekėjų dėka įvyko pirmasis nacionalinis prof. Č. Kudabos mokinių geografijos konkursas. Užgimęs ir išaugęs tuometinio Pedagoginio instituto geografų bendruomenėje, dabar šis masinis geografinis konkursas vyksta LGD ir VU CHGF GI globoje. Per 2001–2023 m. įvyko 22 konkursai, juose iš viso dalyvavo 20 281 moksleivių iš visos Lietuvos.
2007 m. LGD buvo daugiau kaip 300 narių, tačiau 2009 m. po sunkių ligų staiga mirus jo prezidentui doc. dr. R. Baubinui ir viceprezidentui doc. dr. R. Krupickui, veikla buvo suspenduota.
Draugija aktyviai ėmė vėl veikti po 2010 m. gegužės 14 d. įvykusio Visuotinio susirinkimo, kurio metu prezidente išrinkta miestų geografijos atstovė VU prof. dr. Dovilė Krupickaitė, ėjusi šias pareigas 2010 – 2016 metais. Jos dėka buvo atnaujinti Draugijos įstatai, veiklos uždaviniai ir gairės, atkurti ryšiai su Tarptautine geografų sąjunga (International Geographical Union, IGU) ir kitomis tarptautinėmis geografinėmis organizacijomis. 2010 m. LGD prisijungė prie nevyriausybinės Europos geografų organizacijos EUROGEO, o 2013 m. tapo EUGEO – Europos geografines organizacijas vienijančios asociacijos nare. Dalyvauta IGU konferencijose 2012 m. Vokietijoje, 2014 m. Krokuvoje, 2015 m. Maskvoje.
2012–2013 surengtas visuomeninis kraštovaizdžio kaitos fotokonkursas „Laikas keičia Žemę“ (idėjos autorė dr. Giedrė Godienė).
2013 m. gruodžio 13–14 d. VU įvyko I-asis Baltijos kraštovaizdžio forumas – tarptautinė konferencija. Renginį organizavo LGD kartu su CIVILSCAPE, LR aplinkos ministerija, Vilniaus universitetu ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, norėdamos atskleisti, kokią reikšmę visuomenei turi kraštovaizdis, kaip įgyvendinama Europos kraštovaizdžio konvencija.
LGD prezidentė prof. dr. D. Krupickaitė tuomet pabrėžė, kad „draugija remia demokratinio Europos pilietiškumo idėją ir prisideda prie Lietuvos kraštovaizdžio apsaugos, planavimo, tvarkymo, siekia bendradarbiauti su kitomis šalimis šioje srityje“. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos šalių nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo ir projektavimo įstaigų, valstybinių parkų direkcijų, bendruomenių atstovai (50 dalyvių) diskutavo, kaip aktyvūs piliečiai, nevyriausybinės organizacijos gali prisidėti saugant ir gražinant kraštovaizdį Lietuvoje ir Europoje.
2014 m. rugsėjo 25–26 įvyko III-iasis Lietuvos geografų kongresas, tarptautinė mokslinė konferencija „Visuomenės iššūkiai geografijos mokslui Baltijos jūros regione. Daugiau nei 150 Kongreso dalyvių paminėjo Draugijos 80-ąjį jubiliejų, žymių geografų prof. A. Basalyko 90-sias ir prof. Č. Kudabos 80-sias gimimo metines, kartu žiūrėjo Vilniaus Mažojo teatro spektaklį „Madagaskaras“, susipažino su Draugijos parama įrėmintu Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio 1613 m. sukurtu žemėlapiu „Magni Ducatus Lithuaniae Caeterarumque Regionum Illi Adjacentium...“ iš Willem Janszoon Blaeu atlaso „Theatrum orbis Terrarum“.
Perskaityta virš 30 pranešimų apie klimato kaitos, okeanografinius, hidrografinius, pedologinius, geomorfologinius, kraštovaizdžio, bendruosius socialinius–ekonominius, gyventojų migracijos, demografinius, gyvenviečių transformacijos, politinius tyrimus, pristatyti įvairūs ūkio plėtros modeliai, teritorijų apsaugos ir naudojimo planai. Pranešimus skaitė ir kaimyninių šalių geografų draugijų atstovai iš Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Rusijos Kaliningrado srities.
2016–2023 m. LGD prezidentė buvo mokytoja-ekspertė, keliautoja Genovaitė Kynė.
LGD visais laikais su kaupu išpildydavo kelionių aistrą: drauge apkeliauta ne tik Lietuva, bet ir visos kaimyninės šalys, įvairūs jų regionai. 2023 metais įvyko net dvi kelionės – į Slovakijos/Lenkijos Tatrus ir Sakartvelą.
Ypatingos LGD kelionės – geografinės ekspedicijos lietuvių pėdsakais G. Kynės dėka pagal K. Bradūno eilėse naudojamą sparnuotą ištarmę imtos vadinti „brydėmis“. Tokios Brydės nusitiesė Į Belizą (2015), aplink Baltijos jūrą po Baltoskandiją (2016), aplink visą pasaulį – Lietuvos 100–mečiui skirta ekspedicija „Brydė per pasaulį 2018“ (2018), Aliaską, JAV (2022), Kanadą (2023). Šių ekspedicijų maršrutai apėmė iš viso per 21 700 km, jų metu susitikta su 9 šalių Lietuvių bendruomenėmis, bendrauta apie lietuvybės puoselėjimą, tradicijų saugojimą.
Nuo 2019 metų LGD koordinuoja pasaulinės geografinių renginių platformos „Geografinė naktis“ eigą Lietuvoje (dr. Giedrė Godienė). Tai tarptautinė iniciatyva, skatinanti rengti kuo daugiau geografiją populiarinančių renginių per vieną dieną.
Per penkerius metus vien Lietuvoje tomis dienomis buvo surengti 76 renginiai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 4000 dalyvių. Ypač didelio masto buvo šios tarptautinės fiestos metu organizuotos LGD akcijos „Geografinis langas“, „Lietuva – Nemuno kraštas“, „Žvilgsnis į Lietuvą“ (idėjų autorė dr. G. Godienė), kurių metu mokosi, į geografinius stebėjimus įtraukiami, savo nuomonę gali pareikšti visi Lietuvos žmonės.
Per paskutinį dešimtmetį atlikta daug prof. K. Pakšto atminimą įprasminančių darbų, tarp kurių – jau 10 metų jo gimtinėje Užpaliuose, Utenos rajone vykstančios Geografinės Sekminės, kurių metu krašto pažinimas plėtojamas drauge su vietos bendruomene.
2020 m. liepos 2 d. Vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros vertybių sąvadą. Vietovardžių išsaugojimo klausimu jau nuo 2014 m dirbo LGD narė doc. dr. Filomena Kavoliutė. Šios vertybės įtraukimo iniciatoriai ir paveldo puoselėtojai Lietuvos etninės kultūros globos taryba, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas bei Lietuvos geografų draugija.
2020 spalio 23 d. įvyko IV-asis Lietuvos geografų kongresas – tarptautinė mokslinė konferencija „Geografijos mokslas: tyrimai gamtos ir visuomenės gerovei“. Dėl COVID19 pandemijos, ji vyko hibridiniu būdu: salėje saugiu atstumu sėdėjo – 34, per Zoom programą nuotoliniu būdu prisijungė 77, o tiesiogiai LGD FB grupėje transliaciją stebėjo apie 60 LGD narių (iš viso 171 dalyvis).
Perskaityta 13 pranešimų, kur pristatyti svarbiausių geografinių mokslinio tyrimo centrų vykdomi kraštovaizdžio, meteorologiniai, bendri hidrologiniai ir jūros kranto, pelkių, regioniniai, kaimo teritorijų, miestų, geografinio ugdymo sričių tyrimai ir praktinės veiklos, atliktos per pastaruosius šešerius metus.
Buvo diskutuota, kokį kraštovaizdį norėtume perduoti ateities kartoms, valdyti ar prisitaikyti prie suaktyvėjusių gamtinių procesų, kokios gamtos resursų naudojimo ribos, kovoti ar pasiduoti visuomenės diferenciacijos ir regioninės poliarizacijos lauke, kaip įveikti informacijos gausėjimo, organizacinius, technologinius iššūkius, kaip turi būti ugdomas geografinis raštingumas mokykloje.
Pastebėta, kad Lietuvos geografijos mokslas tiria ir atsiliepia į visas svarbiausias šalies gamtos ir visuomenės aktualijas, jaučia pasaulines tendencijas, tačiau aktyvesnei pozicijai formuoti, ženklesniam įsitraukimui į tarptautinius tyrimus reikalinga daugiau pajėgumų, geresnio srities komunikavimo.
Nuo 2020 metų suintensyvėjo LGD tarptautinė veikla. Mūsų mokslininkai ne tik pasisako visuose reikšminguose globaliuose renginiuose. Esame pasauliniuose kongresuose ir asamblėjose priimamų sprendimų dalis.
Pavyzdžiui, 2021 m. buvo dalyvauta priimant IGU rezoliucijas, pateiktas pasauliniuose Klimato kaitos ir Biologinės įvairovės susitikimuose. Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, drauge su Šiaurės šalimis inicijuotas ir atitinkamai balsuota 2022 metų liepos 18–22 d. Paryžiuje įvykusiame Tarptautinės geografų sąjungos IGU) šimtmečio kongrese. Ten susitiko beveik 2100 dalyvių iš 79 šalių (iš viso su nuotoliui prisijungusiais buvo per 2300 dalyvių). Rusijos geografinė draugija pašalinta iš Tarptautinės geografų sąjungos.
Vienas didžiausių pastarųjų metų pasiekimų – 2021 m. pabaigoje LGD iniciatyva išleistas keturkalbis Aiškinamasis geografinių terminų žodynas, prie kurio daugiau nei 5 metus dirbo 20 ryškiausių geografijos mokslo atstovų (atsakingoji redaktorė prof. D. Krupickaitė), kurį Valstybinė lietuvių kalbos komisija apdovanojo už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.
LGD nariai yra ne tik Č. Kudabos mokinių geografinio konkurso, bet daugelio su geografija siejamų konkursų organizatoriai, rengėjai, vertinimo komisijų nariai. LGD atstovės Dovilė Krupickaitė ir Genovaitė Kynė yra kūrybinio kelionių žurnalistikos konkurso „Kolumbas LT“ darbų vertinimo komisijos narės. –, kuris vyksta jau 7 metus ir puoselėja pasaulio pažinimą ir populiarina kelionių žurnalistiką,. Jau 7 metus vykstantis konkursas skirtas pagerbti lietuvius entuziastus, kurie fiksuoja įdomias kelionių patirtis ir jomis dalijasi.
„Hnit-Baltic“, bendradarbiaujanti su Nacionaline švietimo agentūra (NŠA), Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Kartografijos ir geoinformatikos katedra, Lietuvos geografų draugija bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru jau 9 metus organizuoja kūrybinį skaitmeninių žemėlapių konkursą mokykloms „Mano žemėlapis Lietuvai“. Jo darbų vertinimo komisijoje – LGD narės Jurgita Rimkuvienė ir Genovaitė Kynė.
Konkurso tikslas – puoselėti mokinių ir mokytojų kūrybiškumą, skatinti gimtosios vietos, krašto, pasaulio pažinimą ir tyrinėjimą, pasitelkiant GIS technologijas, kurti interaktyvius teminius žemėlapių pasakojimus ir jais dalintis internetu.
Šiuo metu LGD kuruoja ir leidžia 2 mokslo žurnalus – „Geografijos metraštį“ ir „Geografija ir edukacija“. Sistemingai rengiami nacionaliniai geografiniai kongresai. Kas antrus metus jau 11 kartų surengta nacionalinė konferencija „Geografija: mokslininkai – mokytojams“, kuruojama dr. Zigmo Kairaičio. 2023 m. įvyko dviejų dienų tarpdisciplininis forumas „Kraštovaizdžio horizontai“.
Nuo 2021 metų LGD aktyviai dalyvauja Nacionalinio miškų susitarimo ir kitose šalies ateitį brėžiančiose diskusijose. Kad sustiprintų savo aplinkosaugines iniciatyvas ir advokaciją, 2022 metais LGD įstojo į Aplinksaugos koaliciją, o 2023 metais prisijungė prie „Girių spiečiaus“.
Nuo 2023 m. prie LGD prezidento vairo stojo žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius. 2024 m. Draugijoje priskaičiuojami 163 nariai.
Lietuvos geografų draugija yra savanoriška, savarankiška mokslinė visuomeninė organizacija, vienijanti geografus ir kitus fizinius bei juridinius asmenis, besidominčius geografijos mokslu bei mokymu ir remiančius jų pažangą.
Nuo pat įkūrimo, LGD kaupia geografijos mokslo Lietuvoje istorinę medžiagą, skatina, remia ir vykdo geografinius tyrimus, atlieka geografinę ir geoekologinę ekspertizę ir prognozę, rūpinasi geografijos dalyko švietimu.
Draugija kuria, palaiko, koordinuoja Lietuvos geografų mokslinę, pedagoginę ir visuomeninę veiklą, atstovauja geografų bendruomenę tėvynėje ir pasaulyje, propaguoja geografijos mokslą, žinias, idėjas ir geografinį mąstymą, skelbia ir skatina spręsti aktualias Lietuvos valstybės problemas, dalyvauja teisės aktų kūrimo procesuose, pasisako geografinių pavadinimų ir geografinės terminijos aprobavimo klausimais.
LGD steigia Draugijos apdovanojimus, plėtoja ryšius ir yra Draugijos veiklai aktualių nacionalinių ir tarptautinių organizacijų narė, ji organizuoja mokslinius, pažintinius ir kitus viešuosius renginius, mokslinės, informacinės, metodinės literatūros leidybą, konsultuoja ir teikia informaciją visuomenei.
Draugijos nariais gali būti visi asmenys, sulaukę 18 metų, remiantys draugijos tikslus.
