Triumfas arba pralaimėjimas – tarpinio varianto nėra. Apie tai sukurtos dainos, tuo verčia tikėti literatūra, taip rodoma vaidybiniuose ir dokumentiniuose filmuose.
Ne tik dėl 8848 metrų Džomolungmos aukščio alpinistai atsiduria arti savo dvasinių jėgų ribos, bet ir dėl pastangų įveikti problemas, su kuriomis susiduria lygumoje. Jau pagrindinėje stovykloje, įvairiaspalvių palapinių mieste, įkurtame ant ledu padengtos Kumbu ledyno plynaukštės, kiekvienas žingsnis ir judesys reikalauja pastangų.
Įkvėpti reikia maždaug dvigubai daugiau pastangų nei jūros lygyje, nes deguonies dalinis slėgis sumažėja beveik per pusę. Dėl to atsiranda jausmas, kad oras labai išretėjęs.
Laukiantieji didžiąją laiko dalį praleidžia palapinėje. Per pavasario sezoną dieną temperatūra siekia iki 30 laipsnių karščio, o naktį nukrinta iki 20 laipsnių šalčio. Tad nuo vėlyvos popietės bendrose palapinėse įjungiami spinduliniai šildytuvai.
Ekspedicijos rengėjai daro viską, kad jų klientai neprarastų geros nuotaikos. Pagrindinėje stovykloje neturi būti varginančio laukimo, apmąstymo, tylaus įsiklausymo į gamtą – viso to, kas būna kopiant į kalną.
Tokių akimirkų pagrindinėje stovykloje, jei įmanoma, turėtų būti išvengta. Žinoma, ir nuobodulio.
Palapinių miestelyje rengiamos jogos treniruotės, yra kino teatras, kokteilių baras ir kavinės. Karšti gėrimai patiekiami keraminiuose induose. Maistas geresnis nei daugelyje Nepalo sostinės Katmandu viešbučių.
Britų kalnų turistams patiekiami kitokie patiekalai nei amerikiečiams. Kavinių virtuvėse maistas gaminamas bet kokiam skoniui.
Išvyka į Džomolungmą kainuoja iki 120 tūkstančių JAV dolerių (per 110 tūkst. eurų).
Užsisakantys aukščiausios kategorijos kelionę gauna lovą su spyruokliniu čiužiniu, praustuvą palapinės prieangyje ir asmeninį išskirtinį aptarnavimą.
Vieną svečią, kuris stovykloje turi jaustis patogiai, aptarnauja keletas šerpų – etninės grupės, daugiausia gyvenančios Nepalo šiaurėje, Aukštuosiuose Himalajuose, žmonės.
Visiems aiškinama, jog esama rizikos, kad galima užsikrėsti virusais, bakterijomis ir pakenkti turistų sveikatai. Akivaizdu, kad vakare virusai ir bakterijos nėra tokie jau svarbūs.
Tuomet prasideda vakarėlis – kažkas iš laukiančiųjų pagrindinėje stovykloje visada švenčia gimtadienį, dažnai linksminamasi ir be priežasties.
Šokama kupolo formos palapinėse vienas arti kito, pūkinė striukė prie pūkinės striukės. Kartais linksmina didžėjai. Vaišinamasi ispanišku alumi iš skardinių ir nepaliečių pagamintu naminiu alumi.
Kitą dieną ne vieną kankina sunkios pagirios, bet yra laiko jas išgydyti. Ko jau ko, bet laiko pagrindinėje stovykloje – į valias.
Tiems, kurie leidžiasi į mokomąją iškylą Pumori kryptimi ir įkopia į 5700 metrų aukštį, atsiveria gražus vaizdas į stovyklą. Įvairiaspalvės palapinės ant morenos (ledyno atneštų uolienų nuolaužų – riedulių, skaldos, akmenų luistų – smėlio, molio pylimas ar krūva vietoje, kur tirpo ledynas) atrodo tarsi netvarkingai išmėtytos dėlionės kaladėlės, kurias vaikas pamiršo surinkti.
Netrukus palapinių vėl neliks. Stovykla yra laikinasis miestelis, kuris pastatomas dukart per metus – pavasarį ir rudenį. Tuomet geriausi orai kopti į kalną.
Sezono metu stovykloje gyvena apie 1500 žmonių. Tarp jų daug pagalbininkų: virėjų, nešikų, vedlių ir vadinamųjų „Icefall Doctors“ (liet. „ledų daktarų“). Jie ant Kumbu ledyno tiesia įtvirtintus lynus ir juos nuolat taiso.
Ledynas nestovi vietoje. Dėl didelio dienos ir nakties temperatūrų svyravimo jis greitai keičiasi – plečiasi ir traukiasi, susidaro įtrūkių, kuriuos būtina užpildyti.
Klimato kaita naikina ir Kumbu. Dėl greito ledo dangos tirpsmo Himalajuose dieną per pagrindinės stovyklos vidurį teka upokšnis. Kai kurie kalnų turistai praneša, kad naktį po jų miegamosiomis vietomis atsirado ledyno įtrūkių. Dabar tikrinamas Kumbu judėjimas.
Nepalo turizmo ministerija jau kitais metais planuoja stovyklą perkelti į 400 metrų žemiau esančią vietovę. Žemyn nuo ledyno – tariamai amžinojo ledo.
Tad fotografės S.Wiederhold užfiksuoti vaizdai – jau dabar istoriniai dokumentai. Ateityje pagrindinė stovykla bus toliau nuo Džomolungmos, todėl kopimas bus ilgesnis ir sunkesnis visiems kalnų turistams. Bet tikėtina, kad ekspedicijų rengėjai atras būdų šiai kančiai sušvelninti. Kas žino, galbūt pusiaukelėje įkurdins nedidelį laikiną barą ir didžėjų.
