Tad rugpjūtis – puikus metas pabuvoti dar neatrastose Lietuvos vietovėse ar aplankyti jau seniai matytas, maloniai nustebti, kaip jos pasikeitė, išgražėjo. Šį kartą siūlome paskaityti apie Alytų, Birštoną, Ignaliną, Klaipėdos rajoną, Plungę, Šakius, Tauragę, Uteną, Zarasus ir šių vietovių lankytinus objektus.
Šiųmetė Lietuvos kultūros sostinė Tauragė siekia tapti žaliausiu miestu Europoje
Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023! Renginių gausa šiemet ypatinga: tryliktus metus vykstantis kraštiečio Liudo Mikalausko tarptautinis Tauragės muzikos festivalis, 9-asis džiazo festivalis, Menų festas, subursiantis daugybę meninių sielų ir daugybė kitų stiprių renginių, apie kuriuos galite sužinoti svetainėje www.taurage2023.lt.
Nuo seno Tauragė Lietuvos kontekste buvo žinoma kaip pasienio miestas, neretai garsėjantis automobilių turgais, bet šiandien šis miestas išdidžiai gali puikuotis nešiojantis Lietuvos kultūros sostinės karūną. Miesto vizitinė kortelė – Tauras, saugantis Tauragės pilį, kurioje niekada negyveno jokie didikai. Kokia jos paskirtis: atvykite čia ir sužinosite. Tiesa, šiandien čia įsikūręs krašto muziejus „Santaka‘‘, kviečiantis pajusti kultūra alsuojančią miesto dvasią.
Pirmosios Lietuvoje edukacijos apie žaliąją energetiką, elektriniai, kalbantys autobusai, Karšuvos girios didybė, Pagramančio regioninis parkas – tai tik lašas jūroje, ką galite pamatyti ir aplankyti mieste, siekiančiu tapti žaliausiu Europoje.
Tauragiškiai gali didžiuotis ir aktyvių pramogų gausa tiek suaugusiems, tiek vaikams: didžiausias Lietuvoje batutų parkas ant vandens – „Liberty Beach“, didžiausias Žemaitijoje Taurų nuotykių parkas, Virtualios realybės arena, riedlenčių parkai, vandens pramogos prie Draudenių ežero ir Balskų užtvankos. Kai tokia pramogų gausa, tik spėk viską patirti...
Paliečiant istorijos kampelį, ir tai, kas įvyko visai šalia Tauragės prieš daugiau nei 200 metų, vadinama reikšmingiausiu aktu Prūsijos istorijoje ir itin svarbiu žingsniu pakreipusiu Europos istoriją kita tėkme bei atnešusiu taiką. Paminklas konvencijai stovi Staiginės kaime.
Pagramančio regioninis parkas – tai gamtos perlas, apsuptas lietuviškų kanjonų, turi žiedinę 35 km. dviračių trasą, na o parko teritorijoje skaičiuojama net 11 kabančių tiltų, ar išdrįsite pereiti visus? Jei nuspręsite praleisti čia visą dieną, Žaliasis ūkis mielai pakvies jus į ekologiškų produktų gamybos edukaciją ir degustaciją, o pasistiprinti galėsite kavinėje „Gramančia‘‘, kur siūlomas kulinarinis paveldas – žemaitiški pietūs.
Na, ir ką tik turistams atvertas, Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas – vyšnia ant viso gardaus turistinio Tauragės torto. Upių santaka kviečia nepatingėti ir nusileisti laiptais žemyn nuo lankytojų centro ir išsiaiškinti ar tikrai viena iš upių yra šaltesnė už kitą. Beje, įspėjame, vaizdai tikrai atimantys amą, tad nepamirškit fotoaparatų!
Su kiekviena diena, Tauragės miestas auga ne tik veiklomis turistams, bet ir infrastruktūra, nuolat statomos vaikų žaidimų aikštelės, tiesiami nauji keliai, o kur dar metrukus išdygsianti Tauragės pramogų ir sporto arena... Tad mielai kviečiame atvykti panemuniais, gražiausiu Lietuvoje – Rojaus keliu, na o turizmo informacijos centras visada pasirengęs Jums padėti ir suteikti visapusišką informaciją apie Tauragę (kontaktai: turizmas@taurageinfo.lt, +37068534705).
Tikime, jog apsilankę žaliausiame krašte sakysite: „Grįšiu ir atsivešiu draugus‘‘.
Klaipėdos rajonas – 4 vandenų kraštas atveria horizontus turizmui
Klaipėdos rajonas dar vadinamas keturių vandenų kraštu. Jį skalauja Baltijos jūros bangos, Kuršių marios, vingiuoja srauni Minijos upė, žalią rajono veidą gyvina mėlynų ežerų akys. Jaukūs miestai ir miesteliai, gamtos prieglobsčio apsupti kaimai, akį džiuginantys ir vaizduotę įkvepiantys gamtos peizažai, tūkstančius skaičiuojanti lietuvininkų ir žemaičių krašto istorija, per amžius išsaugota kultūra, puoselėjamos tradicijos, šilti ir draugiški žmonės. Visa tai ir dar daugiau galite atrasti Klaipėdos rajone.
Siūlome susipažinti su TOP-5 Klaipėdos rajone lankytinais objektais.
1. Olando Kepurės skardis ir ekologinis pažintinis takas „Litorina“. Pasinerkite į miško ir vandens oazę, aplankę Olandų kepurės kalną, kuris nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 20–22 m aukščio nuožulnumu. Manoma, kad kalnas gavo „Olandų kepurės“ pavadinimą dėl jo panašumo į olandišką kepurę, kai žiūrima į jį iš jūros pusės. Nuo skardžio atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Per Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinį veda ekologinis pažintinis takas „Litorina“. Jis pažymėtas specialiais ženklais ir informaciniais stoveliais bei įrengtos regyklos su pavėsinėmis.
2. Drevernos mažųjų laivų uostas ir apžvalgos bokštas. Drevernos mažųjų laivų uostas įsikūręs Kuršių marių pakrantėje. Uoste įkurtas kempingas, teikiamos vandens pramogos, laivų, valčių, irklenčių, vandens dviračių nuoma. Uoste veikia restoranas, kuriame būtina paskanauti žuvies kulinarinio paveldo patiekalų. Viena iš patraukliausių uosto lankytinų vietų – 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas kviečia grožėtis Naglių gamtinio rezervato ir Kuršių marių vaizdais, o vasarą vykdomas reguliarus tiesioginis reisas Dreverna-Juodkrantė-Dreverna sujungia Kuršių marių krantus.
3. Miniatiūrų ir botanikos parkas „Babilono sodai“. Klaipėdos rajone duris atvėrė analogų visoje Lietuvoje neturintis miniatiūrų parkas „Babilono sodai“. Tai parkas, jungiantis nuostabius augalus ir miniatiūrinius architektūrinius pasaulio stebuklus. Paryžiaus Eifelio bokštas, Berlyno Brandenburgo vartai, Romos Koliziejus – tai tik maža dalis žymiausių pasaulio objektų, kuriuos pamatysite šiame parke. Iš viso parke pastatytos 22 žymiausių pasaulio objektų miniatiūros iš 16 šalių.
4. Svencelė. Tai buriuotojų jėgos aitvarais Meka, įsikūrusi Kuršių marių rytinėje pakrantėje ir gamtos draustinių apsuptyje. Unikalioje vandens sporto oazėje kiekvienas gali mokytis „suvaldyti vėjus“ ir atsipalaiduoti. Neaprėpiamos erdvės, vanduo, vėjas, kopų vaizdai antrapus marių ir į kraštovaizdį įsiliejantis modernus poilsio kompleksas maloniai laukia kiekvieno.
5. Dinozaurų parkas „Apverstas namas“. „Dinozaurų parkas“ yra įsikūręs nuostabios gamtos apsuptyje, „Radailių dvaro“ teritorijoje, tik 7 km nuo Klaipėdos. „Dinozaurų parke“ savo akimis išvyskite prieš 65 mln. metų išnykusius dinozaurus. O jeigu norite pajusti gyvenimą aukštyn kojomis užsukite į „Apverstą namą“, kuriame žaismingai susijauks kasdienė rutina ir patirsite neišdildomų įspūdžių bei pojūčių!
Klaipėdos rajone taip pat gausu pėsčiųjų takų, skirtų aktyviam poilsiui. Jau antri metai, kai yra paženklintas Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje − tai per dešimt Vakarų Lietuvos savivaldybių besidriekiantis piligriminis, tarptautinis, pažintinis, kultūrinis kelias, kuris prisijungia prie bendro Šv. Jokūbo kelių tinklo, vedančio į Santjago de Kompostelą (isp. Santiago de Compostela), kur, manoma, yra palaidotas apaštalas Jokūbas. Sveikatos takai – tai pėsčiųjų pasivaikščiojimo maršrutas Pajūrio regioniniame parke, Karklėje. Sveikatos takų sistemą sudaro keturi žiediniai takai: raudonasis – „Karklė“ 4 km, geltonasis – „Olando Kepurė“ 3,5 km, mėlynasis – „Kalotė“ 4,5 km, žaliasis – „Didžiosios Svejonės takas“ 3,3 km. Bendras sveikatos takų ilgis yra 15,3 km. Paukščių takai – tai išskirtinis pažintinis pėsčiųjų maršrutas į saugomą teritoriją – Kliošių kraštovaizdžio draustinyje esančią Tyrų pelkę. Keliaujant šiuo taku turistai turi puikią galimybę aplankyti saugomas vietoves, susipažinti su trimis skirtingomis ekosistemomis (miškas, pelkė ir pieva), o pamačius lentelę su paukščio atvaizdu ir nuskanavus ten esantį QR kodą – išgirsti pamario kraštui būdingų paukščių giesmeles. Kalnų takai – tai išskirtinis pėsčiųjų maršrutas kalvotomis Lapių vietovėmis. Dvi skirtingo sudėtingumo trasos padės jums pasijusti kaip tikruose kalnuose!
Išsamesnę informaciją, pėsčiųjų takų žemėlapius, sezono naujienas bei tai, ką galite pamatyti Klaipėdos rajone, rasite Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro interneto svetainėje: www.klaipedosrajonas.lt.
Šakiai – poniškų privilegijų kraštas su pienių vynu ir didikų dvarais
Šakių regionas, pastaruoju metu pasikeitęs neatpažįstamai, keliautojus kviečia prisiminti poniškas privilegijas. Juk seniau itin daug ir tolimais atstumais keliaudavo tik valdovai, o dabar keliauti galime visi. Tad Šakių regionas kviečia pažinti didikų dvarus, sužinoti, kaip gyveno valstiečiai, ką jie naudojo buityje, apsilankant etnografinėse sodybose ir muziejuose, paragauti gurmaniškų arba tradicinių patiekalų, mėgautis klasikinės muzikos skambesiu.
Norintiems pažinti Šakių rajono dvarus, tačiau tuo pačiu ieškantiems gamtos ir naujų potyrių derinio, kelionę patartina pradėti nuo XIX a. vidury įkurto Zyplių dvaro ansamblio. Viename unikaliausių šalies dvarų parkų įsikūręs Zyplių dvaro ansamblis kviečia ne tik pažinti Lietuvos istorinį paveldą, bet aktyviai ir įdomiai praleisti laisvalaikį. Rūmuose kuriama ypatinga kultūrinė atmosfera, vedamos ekskursijos ir edukacinės programos, eksponuojami Lietuvos ir užsienio šalių menininkų darbai, organizuojami koncertai, festivaliai, pritraukiantys žmones iš viso pasaulio. Buvusios vežiminės pastate ir amatininkų name veiklą vykdo Zanavykų muziejus, čia galima susipažinti su tradiciniais Sūduvos krašto amatais, senolių duonos kepimo papročiais, pagerbimo ritualais.
Zyplių dvaro ansamblyje išlikusiame virtuvės pastate veikia restoranas „Kuchmistrai“. Čia galima pažinti ir vietinės zanavykiškos virtuvės perliukus, ir išragauti bene vienintelio Lietuvos kuchmistro ruoštus patiekalus pagal aukštosios virtuvės ir šiuolaikinės kokybės standartus. Prieš dvejus metus ansamblyje duris atvėrė pirmasis regione išmanusis viešbutis „Zyplių dvaro oficina“. Istorinė dvasia čia suderinta su 4 žvaigždučių komfortu ir leidžia mėgautis viešnage užmiesčio rezidencijoje.
Dar vienas perlas XIX a. Šakių rajono architektūrinio paveldo lobyne – klasicistinio stiliaus Gelgaudiškio dvaro rūmai. Ant vaizdingo Nemuno upės šlaito įsikūrusi, didingus laikus menanti šio dvaro sodyba – nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas, paskelbtas kultūros paminklu. Kiekvieną vasaros penktadienį 19 val. vyksta koncertai „Muzikiniai penktadieniai Gelgaudiškio dvare“. Tai aštuntą kartą rengiamas festivalis, kurio programoje mėgstamą atlikėją ar grupę randa tiek klasikos, tiek modernios muzikos gerbėjai.
Panemunėje raudonais čerpių stogais šviečia Kidulių dvaras. Jis minimas nuo XVI a., anuomet vietinių buvo vadintas „pilimi“. Šiomis dienomis restauruotame, nedideliame, tačiau jaukiame Kidulių dvare taipogi puoselėjamas kultūrinis gyvenimas. Nemažiau svarbus, ant aukšto kalno kairiajame Nemuno upės krante, krašto istorijos ir kultūros vingius mena XVIII a. pab. Ilguvos dvaras. Čia vasaras leisdavo žymioji Lietuvos „lakštingala“ – dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. Jos garbei Ilguvos dvaro prieigose, kituose Šakių rajono dvaruose ir bažnyčiose vyksta tradicinis, jau tryliktasis, profesionalosios muzikos festivalis „Beatričės vasaros“. Rekomenduojama apsilankyti ir Žemosios Panemunės dvare, seniausiame savo amžiumi šiame krašte, įsikūrusiame tarp dviejų piliakalnių. Dvaro rūmus supa didžiulis obelų sodas. Galima daryti prielaidą, kad dvaras įkurtas buvusios kryžiuočių pilies vietoje, o vėliau jis priklausė Sapiegų giminei.
Šakių regionas vilioja ir kvapą gniaužiančiais vaizdais nuo piliakalnių. Sudargo piliakalnių kompleksas yra vienas svarbiausių Lietuvoje tiek istorine ir archeologine, tiek kultūrine prasme. Viduramžiais čia būta vienos iš gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais. Tačiau Sudargas svarbus ne tik piliakalniais, čia gyveno knygnešys Martynas Sederevičius, rašytojo Džeromo Deivido Selindžerio proseneliai ir kiti žymūs žmonės. Ant vieno iš Sudargo piliakalnių šlaito šiandien svečius pasitinka Dž.D.Selindžerio romanui, pasauliniam betseleriui „Rugiuose prie bedugnės“ skirtas paminklas (skulptorius N.Erminas).
Tačiau Šakių regionas garsus ne vien tik dvarais, žymiais Lietuvai nusipelniusiais žmonėmis ar įstabaus grožio vaizdais nuo piliakalnių. Čia laukiami ir gurmanai. Ar žinojote, kad Kastyčio Kerbedžio apdainuotas „Pienių vynas“ iš tiesų egzistuoja? Šis gėrimas gimsta kavinėje-vyninėje „Vilkenta“. Juozo Vilkenio gaminamai produkcijai 2014 m. suteiktas Lietuvos tautinio paveldo sertifikatas. Juk tikra poniška privilegija turėti galimybę dalyvauti vynų degustacijoje, o galbūt parsivežti iš kelionės lauktuvių kartu su šviežiai spaustu sūriu, pagal kulinarinio paveldo receptus iškepta namine duona ar šakočiu.
Jei pageidaujate apsilankyti Šakių rajone, siūloma iš anksto susisiekti su Šakių TVIC – jums bus suorganizuota įsimintiniausia kelionė, kur jūsų lauks nepamirštamos patirtys poniškų privilegijų krašte.
Susipažinti su Birštonu – žemėje, ore ir vandenyje
Birštono kurortas nepakartojamas savo unikalia gamta ir Nemuno kilpų vingiais. Tai Lietuvos viduryje, įsikūręs nedidelis kurortas, plačiai žinomas kaip balneologinis kurortas. Birštonas apdovanotas gamtos turtais: mineralinio vandens šaltiniais, gydomuoju purvu, grynu oru, sveikatai palankiu klimatu. Kadangi kurortas turi tiek daug ką pasiūlyti, galima rasti daug įdomių užsiėmimų ore, vandenyje ir žemėje.
Aktyvaus laisvalaikio mėgėjams Birštonas puikus pasirinkimas. Čia ne tik galite rasti įvairių ilgių maršrutų žygiams, kelionėms dviračiu, bet kartu ir pabūti gamtoje, pakvėpuoti tyru oru ir atsipalaiduoti nuo didmiesčių šurmulio. Užtikrinant pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą kurorto savivaldybėje atnaujinama susisiekimo infrastruktūra. Prieš metus Birštone pradėjo veikti per magistralinį kelią A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė nutiestas viadukas, skirtas dviratininkams ir pėstiesiems, kuris sujungia dvi perskirtas miesto dalis, todėl gyventojams ir turistams tapo saugu nukeliauti iš vienos miesto pusės į kitą bei aplankyti aukščiausią Lietuvoje apžvalgos bokštą. Ateityje planuojama sujungti Nemuno atskirtas kurorto dalis dviračių ir pėsčiųjų tiltu bei gerinti susisiekimą su aplinkiniais miestais plečiant pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimą.
Atnaujinti lankytini objektai padės geriau pažinti unikalią Birštono gamtą. Škėvonių gūbrio pažintiniame take lankytojų patogumui ir saugumui pakeistos nusidėvėjusios apžvalgos aikštelės konstrukcijos, šlaitų atitvarai, įrengtas naujas pažintinis takas, kurį papildo atokvėpio vietos, 10 m ilgio gūbrio maketas bei jau veikiantis lankytojų srautų skaičiuotuvas. Nuo šiol atodangą bus patogiau pasiekti pėsčiomis ar dviračiu ir gėrėtis kvapą gniaužiančia Nemuno kilpų panorama.
Birštonas vilioja išskirtinėmis pramogomis. Išbandyti jėgas ar įveikti aukščio baimę kviečia Birštone esantis laipiojimo bokštas „Smagu lipti“. Laipiojimo bokštas yra 12 metrų aukščio, jame yra 7 sienos ir 26 skirtingi takeliai. Greičio mėgėjus kviečia ilgiausia ir ekstremaliausia Lietuvoje rogučių trasa „Pramogų kalnas“, kurios ilgis 600 metrų. Didžiausias iššūkis pramogautojams – įveikti posūkių žiedą, esantį 10 metrų aukštyje.
Birštonas apsuptas ne tik žaliuojančia gamta, bet ir vingiuojančiu Nemunu, todėl vandens turizmas šiltuoju metų laiku tampa itin populiari pramoga. Pasiplaukiojimas laiveliu mėgstama turistų pramoga. Kelionė trunka apie 1 valandą laiko, priklausomai nuo maršruto. Birštone yra galimybė ne tik pasiplaukioti laiveliais Nemuno ir Verknės upėmis, tačiau išbandyti ir įvairių ilgių, sudėtingumo maršrutus baidarėmis vingiuotais Verknės ir Nemuno upių takais.
Pramogų Birštone gausu ne tik ant žemės ir vandens, bet ir ore. Skrydžiai oro balionu – unikalus būdas pažinti Birštoną. Galimi skrydžiai oro balionu virš Nemuno kilpų, Birštone. Skrydžio metu turėsite galimybę pamatyti nuostabią Birštono gamtą, kuri paliks neišdildomą įspūdį. Jei tai pirmas jūsų skrydis, būsite pakrikštyti „naujoku“. Skrydžiai oro balionu galimi tiek privatiems asmenims, tiek įmonėms. Jeigu norisi prisiliesti dar arčiau dangaus rekomenduojame išbandyti parasparnius.
Sporto ir kultūriniai renginiai Birštone organizuojami ištisus metus, tad tikrai turėsite galimybę aplankyti ne vieną parodą ar koncertą. Rugpjūčio 18 d. Juozo Miltinio dramos teatras pristatys Birštono kultūros centre dviejų dalių teatrinį blefą „Volponė“. Rugpjūčio 26 d. jau penktą kartą vyks demokratijos tradicija tapęs diskusijų festivalis „Būtent!“, šiemet lankytojus stebinsiantis ne viena reikšminga naujove. Renginys ne tik kvies įsitraukti į prasmingas diskusijas ir smagias pramogas, bet ir pristatys net 3 skirtingas mažąsias diskusijų erdves, kuriose išsamiai bus paliečiami aktualiausi klausimai 3 skirtingomis temomis.
Daugiau informacijos: www.visitbirstonas.lt
Alytus – baltosios rožės miestas su aktyvaus laisvalaikio parkais ir fontanais
Alytus – šeštas pagal dydį Lietuvos miestas, įsikūręs greta Nemuno, kuris jį dalija į dvi dalis. Miestas savo istoriją skaičiuoja nuo XIV a. Po poros amžių Alytui buvo suteikta Magdeburgo (savivaldos) teisė ir herbas – balta rožė raudoname fone, todėl Alytus dar vadinamas baltosios rožės miestu. Tarpukariu jam buvo suteiktas kurorto statusas, kurį vėliau pakeitė kitas – pramonės centro.
Šiandien Alytus vienas iš žaliausių miestų Lietuvoje. Čia kiekvienas ras ką veikti ir kur praturtinti savo žinių bagažą.
Baltosios rožės tiltas – aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 240 m. Pastatytas 2015 m. ant išlikusių XIX a. buvusio geležinkelio tilto per Nemuną taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Šis tiltas – vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje metrais galima išmatuoti savo meilę. Ant jo yra šešios žymos kas 40 m, ties jomis įvardyta meilės pagal Aristotelio filosofiją rūšis. Įrodyti savo meilę mylimam ar artimam žmogui galima nunešant jį ant rankų iki tam tikros meilės rūšį žyminčios ribos. Tilto prieigose pastatyta plieno rožių širdelė meilės spynelėms kabinti. Nuo tilto atsiveria nuostabi Alytaus piliakalnio, datuojamo I tūkst. viduriu – XIV a., panorama. Greta jo yra poilsio zona su pasivaikščiojimo takais, pavėsinėmis ir laužavietėmis.
Alytaus Jaunimo parkas buvo įkurtas prieš daugiau nei keturis dešimtmečius. 1984 m. parką papuošė pirmoji Lietuvoje 8 metalo plastikos skulptūrų kompozicija – tapo aišku, jog ši vieta bus skirta šeimoms. Skulptūros buvo ne tik meno kūriniai, skirti grožėtis, tačiau pritaikytos žaisti vaikams. Šiandien Jaunimo parke įrengta viena moderniausių šalyje vaikų žaidimų aikštelė, karštą dieną galima atsigaivinti po vėsios dulksnos skėčiu, puikiai laiką leisti sporto, riedlenčių-riedučių, parkūro aikštelėse, dviračių kalnelių trasoje, smalsuoliai gali šmurkštelėti į meilės labirintą.
Alytaus kraštotyros muziejus įkurtas 1928 m. Modernios ir interaktyvios ekspozicijos išradingai pasakoja krašto istoriją. Čia galima pasisvečiuoti XX a. pr. dzūko kieme – užsukti į pirkią, tvartą, užmesti akį klėtin, pasiklausyti dzūkiškos šnektos ir – kas retai muziejuose leidžiama – paliesti eksponatus. Tada išdidžiai nužingsniuoti 1915 m. Alytaus Vilniaus gatve, šmurkštelėti į karčemą ir pajusti to meto dvasią. Originaliai Alytaus istoriją pateikia ekspozicija „Gyvenimas abipus Nemuno“. Muziejuje rengiamos parodos, vyksta edukaciniai užsiėmimai mokiniams ir suaugusiesiems, popietės šeimoms.
Pačiame Alytaus mieste, Kurorto parke, yra du Dailidės ežerai – Mažasis ir Didysis. Juos skiria XIX a. buvęs geležinkelio pylimas. Ant jo buvusiame traukinio vagone įrengta kavinė „Traukinys M23“. Čia galima paskanauti originalios receptūros rankų gamybos desertų. Prie Didžiojo Dailidės ežero įrengtas paplūdimys, lieptai, sporto aikštynas, ežerą juosia dviračių takai, pakrantėse įrengtos pavėsinės su laužavietės.
Nuotykių parkas „Tarzanija“ įsikūręs vaizdingoje Nemuno pakrantėje, vos keli kilometrai nuo Alytaus. Čia galima pramogauti įvairaus sudėtingumo trasose medžiuose, pasimėgauti ypač ilgu skrydžiu per Nemuną, pasikrauti adrenalino laisvo kritimo sūpynėse, pasitikrinti taiklumą tire arba pabandyti aplenkti vėją pašėlusiuose kalneliuose, pajodinėti žirgais, poniu, rengti fotosesijas. Naujausia parko pramoga – 18 duobučių mini golfas. Gamtos apsuptyje įrengtos įvairaus dydžio pavėsinės, pobūvių ir konferencijų salės. Greta esantis „Dzūkijos dvaras“ kviečia ne tik pasivaišinti dzūkiškais patiekalais, bet ir apsistoti nakvynei.
Butrimonių miestelio aikštė yra lygiakraščio trikampio pavidalo. Pagrindinis aikštės akcentas – vienintelis Lietuvoje sūkurinis fontanas kolboje. 2022 m., Lietuvos krepšinio 100-mečio proga, netoli fontano pastatytas paminklas Sendai Valvrojenski (Berenson-Abbott) – moterų krepšinio pasaulyje pradininkei. Aikštėje įrengtos žaidimų aikštelės vaikams, sūpuoklės, lauko muzikos instrumentai, žavesio suteikia 58 tonas sveriantis akmuo, ant kurio 1999 m. iškaltas užrašas „Kovojusiems už Lietuvos Nepriklausomybę“. Aikštę supančiuose XX a. pr. namuose įsikūrę parduotuvėlės, kuriose galima įsigyti vietinio skanumyno – šimtalapio.
Daugiau informacijos apie lankytinas Alytaus vietas – www.alytusinfo.lt
Ignalinos kraštas: medkopio šventė, aštuonių ežerų maršrutas ir išskirtinis apžvalgos bokštas
Paskutinį vasaros mėnesį Ignalinos kraštas pasitinka su nuostabaus kraštovaizdžio gamta ir įvairiais renginiais. Taip pat nepraleiskite galimybės susipažinti su Palūšės bei Ignalinos miesto lankytinais objektais bei supančia gamta.
Palūšėje užsukite į savo unikalumu garsėjančią ir visą vasarą atvirą lankytojams Palūšės Šv. Juozapo bažnyčią. Ši unikali bažnyčia su varpine garsi ne tik tuo, kad kažkada puošė popierinio lito kupiūrą, bet ir tuo, kad pastatyta nenaudojant pjūklo ar vinių. Rugpjūčio 13, 15, 20, 27 dienomis Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia kviečia į renginių ciklą“ vyks Šv. Lauryno atlaidai, Žolinės šventė, koncertai.
Ar žinojote, kad pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ autorius, Mikas Petrauskas, gimė Palūšėje? Prisėskite ant įrengto suoliuko šalia paminklo, skirto garsiam menininkui ir susipažinkite su jo kurta muzika. Na, o gamtos mylėtojus susipažinti su Aukštaitijos nacionalinio parko reljefu, fauna bei flora kviečia rekonstruotas Meironų pažintinis takas. Nepaklysti kalvų labirinte padeda krypčių nuorodos ir trispalvis trasos žymėjimas, nes taką sudaro trys skirtingo ilgio žiediniai maršrutai. Kiekvienas pažintinio tako žiedas atskleidžia vis kitą vietovės gamtinę buveinę.
Visai netoli, už 3–4 kilometrų nuo Palūšės susipažinti kviečia net aštuonių ežerų apsupta Ignalina. Geriausiai pažinti miestą, ją supančius ežerus, pasivaikščioti miesto gatvelėmis bei atrasti čia pasislėpusius lankytinus objektus, seniausius pastatus jums padės Ignalinos rajono turizmo informacijos centro paruoštas „8 ežerų maršrutas“. Na, o meno mylėtojai kviečiami išmėginti naująjį pažintinį pėsčiųjų maršrutą po Ignalinos miestą, kuriame susipynusi istorija, gamta bei meno kūriniai, neseniai papuošę Ignalinos miestą.
Rugpjūčio 15 dieną, Bitininkystės muziejuje Stripeikiuose vyks metų renginys – Medkopio pabaigos šventė „Ulioja bitelė“. Išvysite ne tik Austėjos ir Bubilo dievybių pagarbinimo apeigas su Žemynos Trinkūnaitės kanklininkių grupe, įvairių meninkų kūrybos pristatymus, edukacijas, bet ir trys LR nacionalinai parkai (Žemaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos) interaktyviai pristatys savo regionų kultūrinį/gamtinį paveldą.
Keliaudami į šventę nepamirškite skirti laiko pasigrožėti Aukštaitijos nacionalinio parko perlais. Užneškite norų akmenuką į legendomis apipintą Ladakalnio viršūnę bei pasigrožėkite nuo ten atsiveriančia net 6 ežerų panorama. Įveikite ne vieną ir net ne du laiptelius į Ginučių piliakalnį: nuo jo atsiverianti panorama tikrai to verta! O aukščio mėgėjai gali pasigrožėti Aukštaitijos nacionalinio parko miškais ir ežerais užkopę į Šiliniškių apžvalgos bokštą. Tai pirmoji apžvalgos aikštelė įrengta ant telekomunikacijų antenos bokšto! Mėgstantys pasivaikščioti kviečiami palikti automobilius Ginučiuose bei išmėginti pėsčiųjų maršrutą.
Lai rugpjūtis būna pats geriausias šios vasaros mėnuo, kupinas naujų įspūdžių, kelionių, potyrių bei nuotykių. Iki susitikimo Ignalinos krašte!
Jūsų kelionių po Ignalinos kraštą vedlys: www.ignalina.info.
Paskutinį rugpjūčio savaitgalį Utena kviečia į savo miesto šventę
Paskutinį vasaros mėnesį Utena mini savo gimtadienį. Tad uteniškiai rugpjūčio 24–26 dienomis visus kviečia į savo miesto šventę „Istorija apie pasagą. 762 puslapis“. O apsilankyti tikrai verta, mat šventės metu galėsite pamatyti ir išbandyti daug įvairių pramogų. Čia vyks Lietuvos automobilių slalomo čempionato IV-asis etapas, Ristūnų žirgų „Derby“ ir „Kriterium“ pusfinalio lenktynės, Utenos velomaratonas, Aukštaitijos sporto fiesta, amatų ir maisto mugė bei gastronomijos fiesta, sveikatingumo erdvė ir kt. O kur dar daugybė muzikinių pasirodymų, kurių metu bus galima išgirsti grupes „Siela“, „Baltasis Kiras“, pasirodys R. Difartas bei Veronika ChiChi su gyvo garso grupėmis ir kt. Na, o visą švantę vainikuos finalinis koncertas su „Daddy Was A Milkman“, Jessica Shy, Jurgiu Brūzga, Ovidijumi Vyšniausku ir įspūdinga lazerių šviesa.
O jeigu jums teks lankytis Utenos rajone ne tik šventės metu būtinai atkreipkite dėmesį į šiuos lankytinus objektus.
Dauniškio parkas. Dauniškio ežero, tyvuliuojančio miesto centre, pakrantė – Utenos gyventojų bei svečių širdis: aplink ežerą nutiesti takai, įrengti suoleliai, kruopščiai prižiūrimi įvairūs želdiniai ir vejos, teritorija apšviesta ir čia gyvena voveraitės, kurias labai myli ir vietiniai, ir svečiai. Dauniškio ežere kasdien džiugina šokančio ir grojančios fontano šokis.
Utenos kraštotyros muziejus. A.Namiko stebuklu vadinamas Utenos kraštotyros muziejus įkurtas 1929-aisiais. Dabar jis veikia vienuose seniausių miesto pastatų, svarbių ir Utenos savivaldos istorijoje. Administracinis pastatas, kaip kultūros vertybė, saugomas valstybės. Išmaniųjų technologijų pagalba muziejaus lankytojai kviečiami paklaidžioti po senąjį ir dabartinį miestą.
Netradicinių skulptūrų parkas Antalgėje. Ar žinojote, kad netoli Utenos miesto yra unikalus skulptūrų parkas, kur svečius pasitinka daktaro Unikausko skulptūra, eglių pavėsyje įsitaisęs lenktynininkas Benediktas Vanagas, o painiame labirinte slepiasi animacinių filmukų herojai? Jei nepaklysite ten sutiksite ir „Dviračio žinių“ peliukus, pievelėje besiilsintį Vidą Bareikį, Virgį Stakėną, Andrių Mamontovą ir daugelį kitų pramogų pasaulio žvaigždžių.
Triušiukų slėnis. Tai puiki vieta praleisti laisvalaikį su šeima ar draugais. 4,5 ha ploto teritorijoje galėsite pamatyti daugiau nei 50 skirtingų veislių triušių ir triušiukų, juos paglostyti ir pamaitinti. Triušiukų slėnyje taip pat pasigrožėsite tauriaisiais elniais, danieliais, lamomis, kengūromis, kupranugariu, alpakomis ir kitais gyvūnais.
Raganų muziejus Pačkėnuose. Vienintelis Lietuvoje Raganų muziejus įsikūręs Pačkėnų laisvalaikio centro patalpose. Bendruomenės gyventoja Judita Krutoguz, kuri raganas kuria jau 30 metų, muziejui padovanojo raganaičių kolekciją, turinčią savo istorijas ir legendas, kurias muziejaus lankytojams seka gyva Raganaitė (personažas) su smėlio pasakos preliudija. Raganų nereikia bijoti, jas reikia pažinti. Muziejuje galima įsigyti įvairių raganiškų suvenyrų, amuletų, sveikuoliškų žolelių arbatų ir į namus nešančią gerą energiją augalų.
Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola. Tai neįprastos formos darinys, kurį sudaro susicementavęs ledyno tirpsmo vandenų suneštas smėlis, žvirgždas, gargždas, rieduliai. Konglomeratai susiformuoja dėl sudėtingų požemyje vykstančių hidrocheminių procesų, kai žvyro sluoksnyje išsikristalizuoja kalcitas. Šeimyniškių atodanga ir konglomerato uola nuo 1999 m. yra gamtos paveldo objektas.
Tauragno ežero pakrantė. Giliausias Lietuvos ežeras – Tauragnas lankytojus pasitinka Aukštaitijos nacionaliniame parke, Tauragnų miestelyje, nuo Utenos nutolusiame tik 15 kilometrų. Vingiuotos ežero linijos, aukšti krantai, skaidrus vanduo suteikia šiam gamtos stebuklui dar daugiau žavesio. Šio ežero pakrantė – gamtos mylėtojų vasaros šventovė. Čia susiburia šeimos su vaikais, draugai, žvejai, keliautojai.
Daugiau informacijos apie Utenos kraštą ir lankytinus objektus: www.utenainfo.lt
Ežerų kraštas Zarasai turistus pasitinka su naujienų gausa
Paskutinis vasaros mėnuo – dar viena galimybė nerti į naujienų gausius Zarasus. Čia miesto svečius pasitiks ne tik įspūdinga kurortinės teritorijos gamta, bet ir nauji traukos objektai. Abejingų Zarasų gamtai paprastai nebūna (kokia ežerų gausybė: jų priskaičiuojama net 305!). Turistai maloniai nustemba, kad dažnas čia gali sutikti latvius. Juk kaimyninė Latvija – vos už 20 kilometrų.
Jūsų dėmesiui – Zarasų traukos objektai.
Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija. Zarasuose naujas traukos objektas – šio krašto garbės piliečių Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija. Galerija įrengta naujame Zarasų krašto muziejaus padalinyje, senamiestyje. Menininkų kūriniai yra eksponuojami trijose tapybos darbams pritaikytose salėse. Galerijoje galite pamatyti ne tik dar niekur neeksponuotus darbus, bet ir jau žiūrovų pamėgtus kūrinius.
Apžvalgos ratas. Nuo 2011-ųjų pastatyto unikalaus Lietuvoje statinio virš Zaraso ežero atsiveria įspūdinga ežero panorama. Apžvalgos rato aukštis siekia 17 metrų, skersmuo – 34 metrus. Nusileidę iki ežero pakrantės, 1,5 km ilgio pasivaikščiojimo taku pasieksite Didžiąją salą, pakeliui grožėdamiesi skulptūromis.
Zaraso ežero Didžioji sala. Didžioji sala, užimanti net 44 hektarus, yra išskirtinių renginių ir festivalių rengimo vieta, patraukli aktyvaus poilsio mėgėjams. Joje pastatyta ne tik didžioji ir mažoji estrados, bet ir kupolo formos į salos kraštovaizdį integruotas požeminis mini amfiteatras – Kupolė. Sutvarkyta paplūdimio infrastruktūra ir įrengta ilgiausia Baltijos valstybėse vandenlenčių trasa bei batutų parkas. Sala patraukli gamtos mėgėjams, žvejams ir poilsiaujančioms šeimoms.
Stelmužės ąžuolas. Vienas iš svarbiausių gamtinių objektų Zarasų rajone yra Stelmužės ąžuolas: Lietuvos gamtos paminklas, vienas iš seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias medis. Spėjama, kad jo amžius yra apie 1000–1500 ar net 2000 metų. Ąžuolas yra 23 m. aukščio, 3,5 m skersmens ir 13 m apimties prie žemės (kamienui apimti reikia 8–9 vyrų). Įdomus faktas, kad netoli Stelmužės dvarvietės slepiasi Lygumų akmuo. Jo ilgis – 18 m, ir manoma, kad dydžiu jis gali lenkti net Puntuką, taip kaip didžioji jo dalis yra po žeme, o archeologų akmuo kol kas nėra tyrinėtas.
Vandens malūnai. Būtinai apsilankyite istorija dvelkiančiuose Šlyninkos ir Senajame Tiltiškių vandens malūnuose.
Zarasų laipynių parkas. Ežerų krašte įsikūręs Zarasų laipynių parkas aktyvaus laisvalaikio mėgėjams siūlo laipiojimą tarp medžių, įveikiant 5 skirtingo lygio trasas, tarp kurių – nepamirštamas skrydis į Putinų salą virš Zaraso ežero. Kliūčių ruožus galima rinktis pagal sudėtingumo lygį, fizinį parengimą ir ištvermę. Kabantys tinklai, judančios konstrukcijos, tiltai, skrydžiai ir kitos kliūtys suteiks galimybę išmėginti ne tik drąsą, bet ir lankstumą.
Plungė: nuo žemaitiškoji Versalio iki atskiros respublikos
Žemaitija – vienas paslaptingiausių Lietuvos regionų, intriguojantis turistus netikėtais atradimais. O Plungė išties išsiskiria lankytinų vietų gausa. Čia – ir turistų labiausiai vertinamos gamtos oazės su Platelių ežeru, ir galimybė prisiliesti prie turtingos Oginskių istorijos, Platelių dvarų kultūros, ir įtraukiančios gastronominės bei aktyvios patirtys.
Kasmet didelio susidomėjimo sulaukia Oginskių rūmai. Čia nuo 1994 m. veikiantis Žemaičių dailės muziejus kviečia jus pasinerti į žemaičių dailininkų kūrybą ir Oginskių giminės istoriją atspindintį kultūros paveldą. Muziejuje galite pamatyti po visą pasaulį pasklidusių XX–XXI a. žemaičių dailės šedevrus. Kasmet šiame muziejuje rugpjūčio mėnesio pabaigoje prasideda tarptautinis Mykolo Oginskio klasikinės muzikos festivalis, kuris yra tapęs neatskiriama Žemaitijos muzikinės kultūros dalimi. .
Plungės miestas ir rajonas yra unikalus ir savitas Lietuvos kraštas, garsėjantis istorinėmis asmenybėmis. Šiemet pristatoma visiškai nauja teminė teatralizuota programa „Prezidentų žemė: Narutavičių istorija“. Programos metu apsilankoma Alsėdžių Respublikoje, sužinoma, kokiomis aplinkybėmis ji buvo įkurta ir kiek laiko gyvavo, supažindinama su brolių Narutavičių gyvenimu ir kokios priežastys lėmė, kad abu broliai buvo tapę Prezidentais. Programos metu dalyviai turi išskirtinę progą paragauti atkurto žemaičių vyskupų „bliūdo“.
Plungės rajone ryškūs ir rašytojos Žemaitės pėdsakai. Jos gimtajame restauruotame name įrengta memorialinė ekspozicija (Bukantės dvarelis), kur lankytojai gali susipažinti su rašytojos gyvenimo ir kūrybos keliu bei pajausti atmosferą, kurioje gyveno Žemaitė. Darbščios ir linksmos muziejaus gidės edukacijų metu pasiruošusios jums susukti kastinį, papasakoti apie žemaitiškus valgius.
Norintiems tęsti gurmanišką kelionę po Plungės rajoną, siūloma apsilankyti šiemet atsidariusioje „Vyndarių sodyboje“ ir sudalyvauti naminio vyno degustacijoje, apsilankyti vyno rūsyje, kur gimsta ir bręsta vynai.
Veiklos Plungės rajone netrūks kelias dienas! Pasimėgauti skaniu maistu ir gražiais vaizdais lankytojai gali kunigaikščių vardo viešbutyje „Oginski Hotel“. Oginskio viešbutyje esantis unikalaus dizaino ir jaukumo restoranas „Flow“ kviečia visus pasimėgauti pasaulio virtuvių skonių įkvėptų patiekalų. Šio restorano išskirtinumas – pro langus atsiveriantis vaizdas į krioklį.
Paskutinį vasaros mėnesį dar galima suskubti išbandyti vandens pramogas Platelių ežere: pasiplaukioti katamaranais, vandens dviračiais, jachtomis bei didelio susidomėjimo sulaukusiomis skaidriomis valtimis. Skaidrios valtys padės pažinti ežero augmeniją, gyvūniją. Taip pat pamatysite XV a. nuskendųsi istorinį tiltą, o galbūt išvysite ežero dugne besivaidenančią jachtą ar pasislėpusią Gelmių mergelės skulptūrą? Mėgstantiems romantiką ir linksmybes gali išbandyti pasiplaukiojimą valtimis naktį. Prie valčių pritvirtinti galingi šviestuvai, nušviečiantys ežero dugną ir suteikiantys išskirtinę atmosferą.
Daugiau informacijos apie Plungę rasite www.visitplunge.lt.
