Dar visai neseniai per pasaulį skambėjo kito Aurimo – Valujavičiaus – pavardė, kuris irkline valtimi įveikė Atlanto vandenyną.
Bet klaipėdietis ruošiasi įveikti gerokai ilgesnį atstumą – A. Valujavičius per Atlantą plaukė 8000 km.
„Kelionių manija kaip koks virusas – rodos, kuo daugiau pamatai mus supančio pasaulio, tuo labiau supranti, kad jo dar nepažįsti ir užeina dar didesnis noras jį pažinti geriau ir iš visų rakursų. Mane jis domina visoks! Keliautojo pėsčiomis akimis, vairuotojo automobiliu, pro motociklo šalmą ar paukščio skrydžio... kiekvienas jį matome ir pajaučiame savaip“, – sakė A. Mockus.
Šį kartą jis nusprendė, kad nori patirti tai, ką savo laiku patyrė pasaulio kontinentų kolonizuotojai – pirmieji jūrininkai.
„Pabandysiu perplaukti Ramųjį vandenyną nuo Amerikos iki Australijos“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Mockus.
Jis pabrėžė, kad plaukimas nebus beprasmis.
„Tam esu iškėlęs tikslą ir pagrindinė mano intencija – plaukti už visas karo Ukrainos aukas, už žuvusiuosius“, – sakė nuo pat karo pradžios ukrainiečiams padedantis ir ne kartą į Ukrainą pats reikalingus daiktus ir paramą gabenęs A. Mockus.
Bendraudamas su „Vakarų ekspresu“ jis kelis kartus pakartojo, kad sunkiausia Ukrainoje buvo matyti šį baisiausią žmonijos prakeiksmą iš vidaus.
„Stebėti sugriautus žmonių namus, likimus, artimųjų netekties skausmą ir kiekvieną kartą jausti tą beviltišką neteisybę, kuomet, rodos, tu esi čia, bet net ir tiesdamas savo pagalbos ranką kenčiantiems tu negali sustabdyti tos įsiviešpatavusios beprotybės, kurią svetimoje šalyje sėja Rusija.
Karas dar nesibaigė, bet iš viso to, ką aš dabar matau, daugelis jūsų jau patikėjote, kad jis baigėsi arba tuoj baigsis. Tai netiesa!
Jis baigsis tik tuomet, kada Ukraina atgaus visas savo okupuotas žemes bei už visą patirtą skriaudą šaliai jiems bus atlyginta. Tikiu, kad vieną gražią dieną tai nutiks, bet ir suprantu, kad tai dar gali tęstis labai ilgai... bet kol tai tęsis, mes privalome nepamiršti, kad pagalbos Ukrainai vis dar reikia ir kad ten kiekvieną mielą dieną žūsta žmonės bei griaunami žmonių likimai“, – užsivedęs kalbėjo A. Mockus.
Jis dar pridūrė: „Šiuo savo žygiu per Ramųjį vandenyną norisi parodyti Ukrainai, kad jie nėra vieni. Taip pat norisi parodyti, kad yra išprotėjęs lietuvis, kuris nori padaryti kažką tokio dėl jų“.
A. Mockus žygiui per Atlanto vandenyną ruošiasi itin atsakingai – jo valtis į Lietuvą turėtų atkeliauti jau rugpjūčio mėnesį.
Valtis gaminama Ukrainoje. Ją gamina ir vienas iš šeimos narių, kurio tėvas yra Gineso rekordininkas kaip vyriausias žmogus, įveikęs Atlantą ir Indijos vandenyną.
„Toliau seks biudžeto rinkimas ir valties ruošimas kelionei. Tam laiko skiriu iki 2024 metų sausio mėnesio. Žiema kartu bus ir puikus laikas detaliam maršruto bei logistikos planavimui. Nuo 2024 m. pavasario iki rugpjūčio mėnesio turėsiu puikaus laiko valties testavimui ir fiziniam kūno paruošimui planuojamai kelionei. 2024 metų rugsėjį planuojamas startas iš Kalifornijos“, – savo planus išdėstė A. Mockus.
„Labai daug kas priklausys nuo to, kaip pasiseks su orais. Ramusis vandenynas nėra toks ramus, yra nenuspėjamų vietų, rifų, būna ir didžiulių audrų. Esu pasiruošęs viskam. Iššūkių tikrai nebijau“, – teigė A. Mockus.
Prakalbus, kad tokie žygiai pareikalauja daug fizinių jėgų, A. Mockus atsakė: „Aš per savaitę treniruojuosi po 4–5 kartus. Manau, kad šį fizinį krūvį atlaikysiu“.
Visgi, jis pripažino, kad viską reikia susiplanuoti iki smulkmenų – nuo maisto 8 mėnesiams iki įvairių būtiniausių daiktų.
„Kadangi rekordo nesieksiu, tai per dieną, manau, irkluosiu po maždaug 12 valandų. Reikės pasirūpinti geru interneto ryšiu, kad neprarasčiau ryšio su civilizacija“, – akcentavo A. Mockus.
Jis teigė, kad dar laukia ilgi valties įsirengimo darbai.
„Atvyks tik griaučiai, teks dar susikonstruoti, įsirengti vidų. Vėliau dar lauks ir testavimo bei treniruočių vandenyje etapas. Tam Klaipėda – puiki vieta: ir Danės upė, ir Kuršių marios, ir Baltijos jūra. Manau, kad irkluoti pabandysiu visur“, – sakė A. Mockus.
