„Komodo varanai gali lėkti 25 km per valandą greičiu. Jie plaukia ir gali pasinerti į 4 metrų gylį ir laipioti medžiais. Jie slepiasi ir užpuola savo grobį, nesvarbu, ar tai elniai, šernai, ožkos, ar... turistai. Pastaraisiais metais keli žmonės buvo užpulti ir keli žuvo“, – pasakojo lietuvė.
Ž. Ruaud pasakojo, kad 1980 m. sukurtas Komodo nacionalinis parkas, kuriame ir gyvena varanai, yra paskelbtas vienu iš šių laikmečių septynių gamtos stebuklų. Jaudinanti kelionė po šį parką truko vos dvi valandas.
„Dėl nacionalinio parko apribojimų keleiviai įleidžiami į Komodo salą tik tuo atveju, jei jie dalyvauja organizuotoje kelionėje. Tad lankytojai vaikšto mažomis grupelėmis su patyrusiais kelionių vadovais. Pastarieji neša ilgas lazdas su V formos antgaliais, kad atgrasytų gyvius.
Siekiant užtikrinti lankytojų saugumą, nacionalinis parkas apribojo vaikų amžių – vaikai iki 2 metų neleidžiami. Beje, moterys, kurioms kelionės metu yra menstruacinis ciklas, turi apie tai informuoti prižiūrėtoją. Komodo varanai turi išskirtinę uoslę ir reindžeris gali paprašyti dėl saugumo tokių moterų likti šalia jo“, – pasakojo Ž. Ruaud.
Jos žiniomis, Komodo varanai gyvena apie 30 metų, išauga iki 3 metrų ilgio ir sveria apie 136 kg. Jei jiems pasiseks sugauti pakankamai didelį laimikį, Komodo varanas gali vienu metu suvalgyti 80 procentų savo kūno svorio sveriantį grobį.
„Komodo varanai valgo vidutiniškai tik 12 kartų per metus. Jie valgo mėsą, kurios kvapą jaučia už 1,5 km. Tykodami grobio mėgsta išsikasti duobes arba slėptis krūmuose“, – pasakojo lietuvė.
Vienas iš dažniausiai turistų užduodamų klausimų – kodėl ankstesnės tautos neišnaikino šių pavojingų gyvių.
„Pasirodo, vietiniai vis dar tiki, kad į šiuos driežus reinkarnavosi jų protėviai“, – pasakojo keliautoja.
Ji dalijosi išgirstais faktais, kad pirmieji žmonės Komodo saloje buvę klajokliai, Bajau ir Bugs žvejai, kurie techniškai buvo pavaldūs Bimos sultonatui.
„Kiek anksti buvo apgyvendinta ši atoki sala, nežinoma. Ji buvo naudojama kaip kalėjimas, kur sultonas išmesdavo pačius blogiausius kalinius, kitaip tariant – atiduodavo juos mėsėdžiams varanams. Išgyvenusieji nusikaltėliai susituokė su bugų ir bajujų gentimis, gyvendami mediniuose ir šiaudiniuose namuose, pastatytuose ant polių, kad išvengtų žmogėdrų driežų. Taigi šiandien saloje gyvena vietinių ir nuteistųjų protėviai“, – kelionėje išgirstais istoriniais faktais dalijosi Ž. Ruaud.
Dabar Komodo sala yra viena iš 17 508 salų, sudarančių Indonezijos Respubliką. Ši sala vilioja ne tik dėl išskirtinės gyvūnijos, bet ir tviskančių rožinio smėlio paplūdimių. Vietiniai tą vietą vadina Pantai Merah – tai susmulkintų raudonųjų koralų ir smėlio mišinys. Žemėje yra tik septyni tokie panašūs rožiniai paplūdimiai.
Atogrąžų žuvų, mantų, delfinų, vėžlių, spalvą keičiančių sepijų ir nuostabių krištolo skaidrumo povandeninių jūros peizažų pripildytas Komodo rožinis paplūdimys taip pat vertinamas kaip viena geriausių nardymo vietų visame pasaulyje.
Parko koraliniuose rifuose, mangrovėse, jūros žolynuose ir pusiau uždarose įlankose gyvena 1 000 rūšių žuvų, 260 rūšių rifus statančių koralų, manta rajos, rykliai, delfinai, banginiai ir jūros vėžliai.
„Srovės gali būti stiprios ir rekomenduojamos stipriems plaukikams, tačiau gidai atidžiai seka valtimis. Arba galima nardyti ramesniuose įlankų vandenyse. Išskirtiniam saulės garbintojui tai rojus su šiltu žydru vandeniu, tingiomis nedidelėmis bangomis ir ramiais vaizdais“, – pasakojo lietuvė.
Šioje saloje gyvena vos 1 200 gyventojų. Vienintelė salos gyvenvietė – Komodo žvejų kaimelis. Kaimiečiai verčiasi žvejyba ir augina ožkas.
„Čia labai įkyrūs suvenyrų pardavėjai, – pažymėjo keliautoja. – Bet, nepaisant to, apsilankymas šioje saloje – nepamirštama patirtis. Nesvarbu, ar žygiuojate, ar nardote retame rožiniame paplūdimyje, Komodo yra nuotykis.“
