Kai per pirmąją koronaviruso bangą daugelyje pasaulio šalių buvo užkirstas kelias susibūrimams uždarose patalpose, ne vieno miesto valdžia reagavo žaibiškai – mąstė, kaip galėtų atrodyti gyvenimas lauke.
Kai kuriuose jų atsirado gatvės, skirtos tik pėstiesiems, automobilių stovėjimo vietos virto restoranų erdvėmis, įrengta daugiau dviračių takų – kadaise automobilių pilnos teritorijos virto pėstiesiems ir dviratininkams draugiškomis erdvėmis. Šie pokyčiai davė naudos ne tik dėl padidėjusio ekonominio aktyvumo, bet ir dėl to, kad, kaip rodo tyrimai, virusas gali ne taip greitai plisti pėsčiųjų rajonuose.
Nors daug kur šios iniciatyvos jau atšauktos, nes gyvenimas grįžta į įprastas vėžes, kai kurie miestai tvirtai laikosi nuostatos gerinti sąlygas pėstiesiems ir siekia sukurti dar daugiau erdvių be automobilių. BBC pateikė keturių pasaulio miestų, kurie per pandemiją drąsiausiai ir greičiausiai įgyvendino pėstiesiems palankius pokyčius ir daugelį šių iniciatyvų išsaugojo, kad paskatintų gyventojus ir turistus keliauti pėsčiomis, aprašymus.
Paryžius, Prancūzija
Paryžius draugiškesnis pėstiesiems tapo dar prieš pandemiją. 2016 m. pabaigoje įgyvendinant viso miesto pastangas mažinti automobilių skaičių žemutinės krantinės, einančios palei Senos upę, buvo visiškai paverstos pėsčiųjų gatvėmis.
2020 m. miesto merė Anne Hidalgo buvo perrinkta iš dalies dėl to, kad palaikė „15 minučių miestą“: naują miesto planavimo koncepciją, pagal kurią gyventojai visas kasdienės veiklos vietas nuo apsipirkimo iki mokymosi mokykloje ir darbo gali pasiekti per 15 minučių pėsčiomis arba dviračiu. Pandemija ir daugybė viešojo transporto streikų tik sustiprino šių į žmogų ir aplinką orientuotų iniciatyvų populiarumą.
Siekiant sumažinti automobilių srautą čia papildomai buvo įrengta dviračių takų. Miestas planuoja iki 2026 m. įrengti 180 km dviračių takų ir 180 tūkst. dviračių stovėjimo vietų.
„Paryžiuje gyvenu 14 metų ir galiu drąsiai pasakyti, kad niekada nemačiau didesnių visą miestą apimančių permainų nei tos, kurios įvyko visai neseniai siekiant paskatinti dviratininkus“, – sakė Sadie Sumner, vadovaujanti dviračių turizmo bendrovės „Fat Tire Tours“ Paryžiaus filialui.
Pagrindiniai keliai, tokie kaip Rivoli gatvė (Rue de Rivoli) Paryžiaus centre, buvo susiaurinti iki vienos eismo juostos, o dviratininkų takai išplėsti iki trijų automobilių juostų pločio.
Miestas taip pat planuoja iki 2026 m. pasodinti 170 tūkst. medžių, kad Paryžius taptų malonesnis pėstiesiems.
2024-ųjų olimpinėms žaidynėms planuojama tiltą tarp Eiffelio bokšto ir Trokadero visiškai paversti pėsčiųjų tiltu. Miesto gyventojai teigiamai įvertino šiuos pokyčius ir laukia jų dar daugiau.
„Vietiniams tai labai patinka, čia mažiau automobilių ir žmonės labiau atsipalaidavę“, – sakė iš Paryžiaus kilęs Roobensas Filsas, rašantis tinklaraštį „Been Around the Globe“.
Tinklaraštininko rekomendacijos pėsčiomis vaikščioti mėgstantiems keliautojams: Senos parkas (Parc Rives de Seine) – 7 km ruožas prie upės; Montorgiojaus (Montorgueuil) gatvė Paryžiaus centre – sūrio, vyno ir gėlių parduotuvės; Šventojo Rustiko (Saint Rustique) gatvė Monmartre – senovinis grindinys (tai seniausia Paryžiaus gatvė); Sent Emilijono kvartalas(Cour Saint Emilion) – butikai, kavinės ir restoranai.
Bogota, Kolumbija
Nors Bogotoje (ir apskritai Kolumbijoje) visada buvo stipri dviračių kultūra, o dviračių sportas yra nacionalinė šalies sporto šaka, pandemija paspartino daugybę pokyčių be automobilių.
2020 m. šio miesto merė Claudia Lopez prie jau esamo 550 km ilgio miesto dviračių takų tinklo „Ciclorruta“, kuris ir taip buvo vienas didžiausių pasaulyje, pridėjo papildomus 84 km laikinų dviračių takų, kurie nuo to laiko tapo nuolatiniai.
Bogota – vienas pirmųjų pasaulio miestų, pandemijos metu išplėtusių „iššokančius“ dviračių takus, o gyventojai džiaugėsi šiais pokyčiais.
Sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis automobiliams visiškai uždrausta važiuoti tam tikrais maršrutais, o vadinamoji „Ciclovia“ programa (kai gatvės uždaromos motorinėms transporto priemonėms) kiekvieną savaitę į miestą pritraukia daugiau nei 1,5 mln. dviratininkų, pėsčiųjų ir bėgikų.
Vietinių gyventojų teigimu, naujieji miesto SITP autobusai, varomi elektra ir dujomis, taip pat labai pagerino viešojo transporto sistemą.
„Bogotos atmosfera pasikeitė. Dabar mieste judėti daug lengviau, ramiau ir saugiau“, – sakė Bogotos gyventoja Josephine Remo, rašanti kelionių tinklaraštį.
Ši tinklaraštininkė rekomenduoja keliautojams apsilankyti istoriniame Kandelarijos rajone, kuriame miestas užgimė daugiau nei prieš 400 metų. Čia jie ras daugybę muziejų, pasakojančių turtingą miesto istoriją, taip pat restoranų, įsikūrusių šimtamečiuose pastatuose.
Ji taip pat siūlo Usakeno parką, kuriame savaitgaliais vyksta turgus po atviru dangumi ir kur lankytojai gali susipažinti su vietiniais Kolumbijos maisto produktais, amatais ir muzikos renginiais.
Milanas, Italija
Italija – viena labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių šalių, todėl jos miestai turėjo greitai prisitaikyti ir pasirūpinti alternatyvomis viešajam transportui, kuriuo keliaudavo minios žmonių. 2020 m. vasarą Milanas pradėjo įgyvendinti plataus masto planą, pagal kurį 35 km ilgio gatvėse, kuriose anksčiau daugiausia dėmesio buvo skiriama automobilių eismui, buvo praplatinti šaligatviai ir įrengtos dviračių juostos.
Pokyčiai pakeitė miestą, jame atsidaro daugiau lauko restoranų, turgaviečių po atviru dangumi ir miesto sodų.
„Tai ne tas Milanas, kurį prisimenu prieš 10 metų, kai mokiausi koledže. Man patinka 15 minučių miesto koncepcija, sužavėjo plėtojama miesto infrastruktūra, kur pirmenybė teikiama žmonėms, o ne automobiliams“, – sakė miesto gyventoja Luisa Favaretto, gyvenimo užsienyje svetainės „Strategistico“ įkūrėja.
Jos manymu, dėl to auga ir, kaip ji vadina, „senojo pasaulio“ bendruomenės jausmas, nes atsiranda daugiau priežasčių būti lauke ir susitikti bendrose erdvėse.
Naujasis „CityLife“ rajonas yra ne tik didžiausia teritorija be automobilių Milane, bet ir viena didžiausių zonų be automobilių Europoje. Jame gausu viešųjų žaliųjų erdvių, daugybė dviračių takų ir tai leidžia pažvelgti į tvaraus Milano ateitį.
L.Favaretto rekomenduoja pasivaikščioti palei Navilji (Navigli) kanalus ir pasimėgauti kaimynystėje esančiais lauko restoranais bei naktiniu gyvenimu. Šiaurinis Izolos rajonas iš pramoninio virto pėsčiomis ir dviračiais keliaujančiųjų rajonu, kuriame gausu madingų kavinių, galerijų ir butikų. Keliautojams taip pat nereikia rūpintis, kur rasti dviratį, kad galėtų mėgautis dviračių takais. Miesto dviračių dalijimosi paslauga „BikeMI“ apima 300 stotelių visame mieste ir siūlo tiek įprastus, tiek elektroninius dviračius.
San Fransiskas, JAV
Šis Kalifornijos miestas pandemijos pradžioje greitai ėmėsi įgyvendinti „Lėtųjų gatvių“ programą, pagal kurią ženklais ir užtvaromis buvo ribojamas automobilių eismas ir greitis 30-yje gatvių koridorių, kad jie taptų palankesni pėstiesiems ir dviratininkams.
Remiantis miesto surinktais duomenimis, įgyvendinant programą 50 proc. sumažėjo automobilių eismas, 17 proc. padidėjo pėsčiųjų ir 65 proc. dviratininkų eismas darbo dienomis.
Nors daugelis gatvių nuo to laiko vėl tapo tokios, kokios buvo prieš pandemiją, gyventojai siekė, kad keturios atkarpos – Auksinių Vartų prospektas, Ežero, Sančeso ir Šotvelo gatvės – būtų paliktos visam laikui tokios kaip pandemijos pradžioje.
„Pėstiesiems ir dviratininkams malonu, kad jie gali dalytis gatvėmis. Matome vaikštinėjančias šeimas, žaidžiančius vaikus – tai visai kitokia patirtis“, – apie uždarytus kelius kalbėjo miesto gyventoja Leith Steel.
Ji taip pat pastebėjo, kad buvo skirta lėšų ir pastangų geresniems dviračių takams visame mieste įrengti, – jie kur kas aiškiau pažymėti, nei buvo anksčiau.
Moteris rekomenduoja iš tikrųjų patyrinėti kiekvieną San Fransisko rajoną, nes kiekvienas jų turi savitą atmosferą ir charakterį. Jai patinka medžiais apsodintas Heiso (Hayes) slėnis, Auter Sansetas (Outer Sunset) dėl ramios banglentininkų atmosferos ir 5,6 kilometro ilgio balto smėlio paplūdimio ruožo, Nort Bičas (North Beach) dėl šurmulingų gatvės kavinių (ir ketvirto pagal vaikščiojimo pėsčiomis galimybes rajono mieste).
Reikia dar daug nuveikti, kad San Fransiskas taptų tikrai pėstiesiems draugišku miestu, bet istorija rodo, jog tai įmanoma. Viena populiariausių pasivaikščiojimo zonų mieste – Embarkaderas (Embarcadero) palei krantinę – kadaise buvo greitkelis, bet dėl 1989 m. žemės drebėjimo tapo nebetinkamas transporto priemonėms.
