Šį sezoną ypatingo ne tik lietuvių, bet ir užsienio turistų dėmesio susilaukė Camino Lituano kelio atkarpa, einanti per Kėdainių rajoną. Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio patarėja Vilija Mockuvienė sako, kad tokio susidomėjimo šia atkarpa seniai nebuvo.
Kviečia leistis į žygį
Per Kėdainių rajoną vingiuojanti Camino Lituano atkarpa tikrai išskirtinė – pusę 32 km besitęsiančios trasos sudaro gamtos keliai. Savo žygį pradėję Paberžėje keliausite pro Užupę iki Bakainių, kuriuose tikrai verta sustoti ir apsižvalgyti. Čia stūkso vienas didžiausių Kėdainių rajono piliakalnių – Bakainių pilies kalnas su dviem priešpiliais ir apsauginiais pylimais.
Nuo piliakalnio atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai, o naujai įrengtas stiklo stendas nukelia šimtmečiais atgal į pradingusį pasaulį.
Apsižvalgę Bakainiuose keliaukite iki Šventybraščio, kur galėsite pamatyti čia augančius, valstybės saugomais paskelbtus ąžuolus, o vos už kelių kilometrų pasieksite ir Nobelio premijos laureato, vieno garsiausių Lietuvos rašytojų Česlovo Milošo gimtinę – Šetenius.
Čia atstatytame dvaro svirne įkurtas modernus Česlovo Milošo rezidencinis konferencijų centras, o ekspozicijose pasakojama apie Česlovo Milošo gyvenimą, svarbiausius jo etapus, kūrybą, gimtąjį Nevėžio slėnį, kurį dar ir puošia Česlovui Milošui ir jo kūrybai dedikuotos skulptūros.
Atgavę jėgas leiskitės Apytalaukio link, kuriame jus pasitiks vienas išskirtiniausių ir įdomiausių objektų visame Camino Lituano take – Apytalaukio dvaras.
Pats Apytalaukis „Livonijos kronikoje“ paminėtas dar 1371 metais, o nuo 15 amžiaus jau minimas ir gyvenvietėje esantis dvaras. Išraiškingo reljefo teritorijoje dar 19 a. užveistas mišraus tipo parkas, priešais rūmus įrengtas dekoratyvinis baseinas, o į pietryčius nuo rūmų – tvenkiniai.
Dvaras apleistas, tačiau ši vieta alsuoja istorija, o šalia rasite ir kitą įspūdingą objektą – barokinę, tačiau Renesanso bruožų turinčią Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. Šalia bažnyčios yra parapinės kapinės, o jose ir bažnyčios rūsiuose palaidoti Apytalaukio savininkų Šiukštų ir Zabielų palikuonys.
Vos vienas iš 7 visoje šalyje
Galiausiai priartėję prie Nevėžio vingiuosite kartu su juo dar 7 km, kol pasieksite finišą – pačioje Lietuvos širdyje įsikūrusius Kėdainius. Miestas turbūt geriausiai žinomas dėl unikalaus senamiesčio, kuris yra valstybės saugomas urbanistikos paminklas – vos vienas iš septynių visoje Lietuvoje.
Dažnai Kėdainių senamiestis vadinamas muziejumi po atviru dangumi, kadangi pasivaikščiojimai vingiuotomis gatvėmis prilygsta laiko mašinai – autentiški pastatai leidžia pasijusti taip, lyg vaikščiotumėte po 17 amžiaus miestą, o jame įsiterpusi ir unikali Džiazo gatvė.
V. Mockuvienė sako, kad senamiestis tikrai neprarado savo žavesio, tačiau tiek miesto gyventojų, tiek svečių dėmesį karštomis vasaros dienomis kausto ir žaliuojanti poilsio erdvė šalia Nevėžio, kurioje suaugusieji ras vietą atsikvėpti ar pasivaikščioti, o mažieji – žaidimų aikšteles.
Anot mero patarėjos, lankytojai mielai renkasi ir atgyjantį miesto parką, kuriame kaip tik šiuo metu visu grožiu žydi rožynas.
Įdomu tai, kad miesto parkas įsikūręs buvusioje Kėdainių dvaro sodyboje, todėl čia galite pamatyti ir išlikusius dvaro sodybos komplekso likučius, kuriuos sudaro minaretas, pietų ir šiaurės rūsiai, vartai ir pats parkas. Parke įrengti ne tik pėsčiųjų, bet ir dviračių takai, atkurtas ir rožėmis apsodintas buvęs parteris.
Pasiilgusiems gamtos ir istorijos
Na, o istorijos mylėtojus tikrai nudžiugins Evangelikų reformatų bažnyčia ir Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus. Kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus yra vienintelė 2001 m. atkurta ir sutvarkyta 17 amžiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų kapavietė Lietuvoje.
Ieškantys daugiau įdomybių turėtų nepraleisti progos apsilankyti Ruoščių kaime. Čia 1995 m. oficialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š. pl. ir 23°54’r. ilg.).
Ką pamatyti ras ir išsiilgę gamtos. Skinderiškio Kęstučio Kaltenio dendrologiniame parke galima išvysti 1300 rūšių iš įvairių pasaulio kraštų atgabentų egzotiškų medžių, krūmų ir lianų.
Atokvėpį galima rasti ir Babėnų miške. Tai itin mėgiama miestiečių poilsio zona, kurioje įrengti pažintiniai-rekreaciniai takai. Prie takų įrengtos apžvalgos ir atokvėpio aikštelės, lauko baldai, laužavietės, pastatytos tautodailininkų iš ąžuolo išdrožtos skulptūros. Netolimoje ateityje miškas turėtų atgimti nauju kvėpavimu.
Aktyvios pramogos ir gyvūnėlių apsuptis
Abejingų tikrai nepaliks itin ramioje bei nuošalioje vietoje įsikūręs pramogų bei poilsio parkas „Adomaitynė“. Parke yra didelė fazanų kolekcija, erdviuose aptvaruose gyvena povai, vištos, antys bei balandžiai.
Lankytojai taip pat gali stebėti parke gyvenančias draugiškas nutrijas. Už erdvios 800 kv. m vaikų žaidimų aikštelės didžiuliame aptvare laisvai ganosi įspūdingo grožio perliniai danieliai, dekoratyviniuose tvenkinukuose gyvena dekoratyvinės žuvys, baliniai vėžliai.
Parkas yra orientuotas į šeimas, ypač vaikus, tačiau veiklos čia ras visi – yra erdvi vaikų žaidimų aikštelė, didžiulis stalo futbolas po atviru dangumi bei sienelė kirvio svaidymui, dartams.
Norintiems dar daugiau adrenalino ir jėgų išbandymo Kėdainiai siūlo apsilankyti dažasvydžio ir šratasvydžio klube „Ąžuoloto partizanai“, o norintys pasukti galvą veiklos tikrai ras pabėgimų kambaryje „Radvilų klubas“.
Be to, vasaros vakarai Kėdainiuose dažnai palydimi įvairiais kultūriniais renginiais, kuriuos siūlo įvairių sričių kultūros darbuotojams. Tereikia pasidomėti, kuo užbaigti vizitą Kėdainiuose – ar gardžia vakariene su Kėdainių blynais ir agurkiniais ledais, ar profesionaliu koncertu iš renginių ciklo „Atrask meną“.
