Kaip kalbėjo prie dvaro parko kūrimo pastaruoju metus prisidedanti kraštovaizdžio architektė, kone svarbiausia jos užduotis – sukurti nuolatinę šventę akims, kuri tęstųsi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Darbai parke nesibaigia
Didžiulio angliškojo stiliaus Ilzenbergo parko teritorijoje yra trys tvenkiniai, čia atkurtos ir prižiūrimos alėjos bei takai, auga sodas, sutvarkyta ežero pakrantė, įrengtas „Meilės tiltas“, nutiesti pasivaikščiojimo takai, įrengtos įvairios poilsio ir pramogų aikštelės, pastatyta renginių estrada. Visgi didžiulėje parko teritorijoje darbai nesibaigia.
Kaip pasakojo jau metus kolegų kraštovaizdžio architektų darbą tęsianti Jurga Silvija Večerskytė, dvaro parko puoselėjimas – nuolatinis kūrybinis procesas.
Praėjusiais metais pasodintos liepų, obelų, gluosnių alėjos, papildyta rododendrų kolekcija, priešais dvaro pagrindinį fasadą, parteryje aplink fontaną, užveistas rožynas, pasodinta įvairiausių rūšių tulpių. Visi darbai vyksta etapais, apgalvotai – nuo centrinės parko dalies į pakraščius.
„Alėjos istoriniuose parkuose atlieka labai svarbą erdvių formavimo funkciją, įrėmina ir kuria erdvės ribas, nukreipia žvilgsnį svarbių reginių ar perspektyvų link. Alėjos vesdavo į rūmus, buvo skirtos pasivaikščiojimui.
Dvaro parke medžius papildo krūmai, daugiamečiai žydintys augalai: nuo svogūninių ankstyvo pavasario gėlių iki vėlyvo rudens augalų – viskas tam, kad apsilankius Ilzenbergo dvaro parke lankytojai galėtų pasidžiaugti nesibaigiančia žydėjimo švente. Scyles ir snieguoles keičia tulpės, vėliau – rododendrai, jazminai, lanksvos, rožės, erškėtrožės, hortenzijos – žydėjimas čia nesibaigia“, – pasakojo pašnekovė.
Daug dėmesio skyrė augalams
Žinoma, jog skirtingų dvarų valdytojai dalydavosi sodinukais, augalais, dvarininkai bendraudavo tarpusavyje, tad nuolat matydavo, kas auginama kaimyniniuose dvaruose.
Tiesa, regionas, kuriame prieš kone 500 metų įkurtas Ilzenbergo dvaras, yra pats šalčiausias Lietuvoje, taigi, kas augo Kretingoje ar Palangoje, čia prigijo sunkiau – klimatas atšiauresnis. Visgi bent dalis augalų atsikartoja kone visuose dvarų parkuose. Jiems, atsižvelgiant į dvarvietės suplanavimą, būdavo parenkama tinkamiausia vieta, tokiu būdu kurtas autentiškas kraštovaizdis.
Pasienyje su Latvija esančio dvaro parko reljefas išskirtinis: su perspektyvomis į ežerą, tvenkinius – šie momentai taip pat užduoda toną parko augmenijos parinkimui.
„Tai, kas ilzenbergo dvaro parke buvo kolegų sukurta, atliekant parko restauravimo darbus, yra tęsiama“, – pabrėžė kraštovaizdžio architektė.
Ilzenbergo dvaro parke atstatytas svirnas, rūkykla, pirtis, oficina, patrankų aikštelė. Keliaujantieji angliškojo tipo parko takeliais mato šiuolaikines skulptūras – „Lelija“, „Saulės laikrodis“, „Angelų medis“ ir kt., kurios žavi originalumu, įdomiu kūrybiniu sprendimu ir idėjos pateikimu.
Ilzenbergo dvaras išsiskiria ne tik įspūdingu parku, bet ir vienu šiauriausių pasaulyje vynuogynu po atviru dangumi. Vynuogynas pasodintas dekoratyviai, gražiame kalvotame landšafte – vaizdas primena Italiją ar Prancūziją. Vynuogyno link veda specialiai įrengtas takelis, iš vienos pusės vynuogyną supa rožynas.
