„Tai ne tik fizinis aktyvumas, bet ir gilesnis savo krašto pažinimas. Nors turistauti pėsčiomis galima ištisus metus, pavasaris – ypač tinkamas metas norintiems pajusti bundančią gamtą.
Tik nepamirškite keleto pagrindinių taisyklių: įvertinti savo jėgas renkantis maršrutą, pasirūpinti patogia avalyne ir nepalankiam orui pritaikyta apranga, kuprinėje turėti geriamo vandens ir šiek tiek maisto, medicininių pleistrų, kraujasiurbius vabzdžius atbaidančių priemonių“, – pataria V. Genys.
Keletas vaizdingų maršrutų – ir mintys išsivalo, ir šypsena grįžta, o foto galeriją papildo daugybė gražių nuotraukų. Vienos ar keleto dienų žygius galima susidėlioti kad ir po Trakus ir jų apylinkes. Tokios kelionės atvers ištisus lobius unikalių vaizdų bei pojūčių medžiotojams.
„Tai vienas gražiausių mūsų šalies regionų“, – įsitikinęs Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas, gidas, keliautojas Rytas Šalna. – Aš čia gimiau, esu išvaikščiojęs, ištyrinėjęs Trakų apylinkes.
Ypač šio krašto kalvyną, kur žygių maršrutai gali tęstis be pabaigos. Šiuolaikinės technologijos sumažina paklydimo galimybę, tad visiems rekomenduoju drąsiai rinktis kad ir ilgesnius pasivaikščiojimus: visavertė pažintis su gimtuoju kraštu – tik keliaujant pėsčiomis“.
Pasak R. Šalnos, turizmo galimybės tokios plačios, kad belieka pasirinkti, ką norėtumėte pamatyti, patirti. Galbūt suvilios ramybe ir harmonija tviskanti Angelų kalva. Čia jaučiama tikroji gamtos atgaiva, įsiamžinsite ne tik prie galybės angelų skulptūrų, bet ir užfiksuosite paprastą, jaukią akimirką laukuose. Atsiras vietos ir meditacijai, piknikui.
Ar žinote, kokiais garsais skamba Užutrakio parko arfa? Verta perbraukti pirštais per jos stygas ir pasimėgauti tikra gamtos melodija. Užutrakio ramybėje atrakinsite Trakų pažinimo vartus, pabuvosite trapioje žmogaus ir gamtos harmonijoje. Kūrybiškumui tokioje vietoje ribų nėra – apeikite visą dvarą ar nusileiskite pakrante, vaizdai jus tikrai nustebins ir pripildys romantiškų emocijų, ypač, jei keliausite kartu su mylimuoju.
Pažinti Trakus iš naujo reikėtų ir Senuosiuose Trakuose. Retas žino, kad šalia, atrodo, iki kaulų smegenų pažįstamų Trakų, kurie neseniai dar vadinti Naujaisiais Trakais, egzistuoja ir šiek tiek nepelnytai pamiršti Senieji Trakai. Čia gimė ir būsimasis Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis. Verta pasivaikščioti po Senųjų Trakų gatvinę gyvenvietę ir senąją piliavietę.
Ilgesnių gamtinių maršrutų mėgėjams šaltiniuota Strėvos upė – lyg ištisinė atgaivos vaga. Apie 20 ežerų jungianti Strėva nuo seno buvo laikoma šventa. Palei upę galima pakeliauti Žaliuoju taku – nustebins šaltinių kalnelis, iš kurio trykšta žiemą neužšąlantys šaltinėliai. Reljefas ir gamtinė aplinka čia išskirtiniai: šalia pelkėtų daubų stūkso kalvos ir kalvelės, kvieste kviečiančios stop-kadrui.
Vilsos upelio kriokliai šiek tiek paslaptingi. Ši maža nuostabi gamtos stichija kasmet kinta ir nuolat stebina. Vos kelių kilometrų Vilsa – vienintelis upelis Lietuvoje su natūraliais kriokliais. Didžiausias jų siekia 1,5 m. Labiau patyrusiems žygeiviams, kadangi aplink upelį yra natūralus miškas ir išskirtinai pritaikytų takų nėra, tiesiog būtina patyrinėti gilų Vilsos slėnį, nužygiuoti iki pat upelio santakos su Nerimi.
Mėgstantiems atsipalaiduoti aktyvioje ir judrioje aplinkoje rekomenduojama užsukti į „TonyResort“ Anupro parką ir išmėginti azartiškas orientacines trasas, atrasti intelektualiuosius miško lobius. Stacionari orientavimosi trasa pritaikyta ir vaikams, ir suaugusiems. Puikios patirtys mažiesiems turistams – pažintis su kompasu ir kelio knyga, įdomios gamtinės užduotys.
Pasivaikščioję, vakarop stabtelkite ramiai poilsio valandėlei, paskęskite savo mintyse įsitaisę jaukiose sūpuoklėse. Sūpynių parkelis – viena mylimiausių trakiškių vietų. Čia gera tiesiog tyloje svajingai žiūrėti į raibuliuojantį ežerą. Sutemose parkelis pasipuošia lempučių šviesa ir gražia mėnesiena.
Šilumos ir SPA paslaugų mėgėjams po nužygiuotų kilometrų verta pavakaroti pirtyse. Čia praleistas laikas gali būti šiek tiek mistiškas, kaip ir vietinė aura: po dienos pasivaikščiojimo ir patirtų įspūdžių atrodo, kad laikas sustoja. Jaunimas pasakytų šiuolaikiškai: „persikrauna failai“. Pirčių šiame krašte yra tikrai įvairių. Belieka imti pavyzdį iš skandinavų ir pirties malonumais mėgautis dažniau.
„Iš patirties galiu pasakyti, kad pabandę keliauti pėsčiomis, žmonės beveik visada „užsikabina“. Tai tarsi liga ir tai yra gerai, nes taip jaunimui perduodamas „žygeiviškumo genas“, savo vaikus taip mokome pažinti Lietuvą“, – kelionių pėsčiomis nauda neabejoja Rytas Šalna.
Parengė Jurgita Bruniuvienė.
