Dažnas į Molėtus nė neužsuka skuosdamas link ežerų. O stabtelti tikrai verta. Net patys molėtiškiai džiaugiasi, kad nereikia kur toliau važiuoti, o aplink čia esančius du ežerėlius ratą apsukti galima kad ir kasdien. Maršruto ilgį kiekvienas pasirenka pagal save, o kelionę verta praturtinti ir muziejais ar foto akimirka šalia skulptūrų, netrūksta ir „miestietiškų“ pramogų.
Mėgstantiems atokesnes vietoves, 8 kilometrus besidriekiantis Ščiūro rago pažintinis takas kaip tik tai, ko reikia galvai pravėdinti. Pačioje Labanoro girios širdyje galima nusiteikti praleisti ir visą dieną. Takas vingiuoja siaurame pusiasalyje tarp dviejų ežerų – ne veltui Mažąja Kuršių nerija ši vieta vadinama. Čia galima rasti ir pusiasalį pusiasalyje – Cibaragį, o mistikos šiam takui suteikia ir dvasios Lakajos paieškos.
Jei įspūdžių būtų per mažai, visuomet galima užkilti į Mindūnų apžvalgos bokštą ar apsilankyti ežerų žvejybos muziejuje.
Aukštaitijoje – kalnų upelis
Visai netoli Dubingių net keletas vietovių suvilios ne vieną. Upės tėkmės išsiilgusių laukia Jurkiškio upelis. Pasak Lauros Leškevičiūtės, ilgą laiką dirbusios Asvejos regioniniame parke, nors takas ir neilgas, čia aura yra ypatinga, o pavasarį ne tik upelio čiurlenimas, bet ir paukščių trelės praskaidrina tylą. Be to, čia neršiančios žuvys laikinai pakeičia ir upelio dugną ant smulkesnių akmenų palikdamos ikriukus.
„Takas veda būtent aplink Jurkiškio upelį, o tik atvykus galima išvysti aukštus šlaitus. Pats upelis teka iš aukščiau esančio Suoselio ežero ir netgi atitinka kalnų upelio kategoriją, tad puikiai girdimas upelio čiurlenimas. O tirpdamas kadaise ledynas paliko ir daug riedulių. Čia stūkso Jurkiškio akmuo, vietinių „Puntuko vaiku“ vadinamas“, – sakė Dubingiuose gyvenanti Laura Leškevičiūtė.
Nuo čia pat prie upelio esančio kalno atsiveria ir ilgiausias Lietuvoje Asvejos ežeras. Dabar, pavasarį, pats metas keliauti, nes ir paukščių chorai girdisi, ir daugybė gėlių žydi: gausu baltųjų ir geltonųjų plukių, įvairių spalvų žibučių.
Liudgardo šlaito pažintinis takas taip pat driekiasi palei Asvejos ežerą, tad būtent čia atsiveria gražiausi Asvejos krantai. Tai „laukinio“ žygio maršrutas, prasidedantis ties aukštu Liudgardo šlaitu, aukščiu nenusileidžiančiu Gedimino kalno bokštui. Einant šiuo taku matosi Vainikų sala, kurioje stūkso Jonėnų piliakalnis. Keliaujant net ir karščiausią dieną rasite kur išsimaudyti.
Netoliese verta užsukti ir į visai kitokį Gurakalnės pelkės pažintinį taką. Virš nedidelės aukštapelkės nutiestu mediniu takučiu pražingsniavus akį patraukia liulanti žemė su savo išskirtine augmenija ir minkštais kiminų kilimais. Aplink mėlynės, vaivorai ir visių mėgstamos spanguolės.
Istorinės Radvilų vietos
Keliaujant šiame krašte būtų nuodėmė neužsukti į Dubingių piliavietę. Neilgas pažintinis takas vingiuoja ant aukštos kalvos, Asvejos ežero pusiasalyje. Takas veda pro specialiu gaubtu uždengtą Radvilų rūmų fragmentų ekspoziciją, 400 metų senumo Evangelikų reformatų bažnyčios pamatų liekanas, Radvilų palaidojimo kriptą.
Be to, netoliese čia tarpukariu stovėjo prezidento Antano Smetonos vila. Nuo piliavietės puikiai matosi dar vienas prezidento A. Smetonos rūpesčiu pastatytas pirmasis medinis tiltas Lietuvoje per ežerą.
Atrakcija ir žalčiai
Įdomu ir tai, kad baigiantis pavasariui ir prasidedant rudeniui čia galima išvysti gerokai daugiau žalčių nei kitu metų laiku. Pavasarį pabudę iš po žiemos jie skuba „tuoktuves“ kelti.
„Žalčiai pamėgę šias vietas, tačiau jų galima išvyksti ne tik Dubingių piliavietėje, bei ir netoliese esančio Bijutiškio kaimo bažnyčios prieigose. Jie čia įsikūrę jau gan seniai, tad vietinių tikrai neišgąsdina“, – sakė L. Leškevičiūtė.
Pasak Lauros, žalčių tikrai neverta bijoti. Kadaise žmonės juos mylėjo ir namuose glaudė. Na o Dubingių piliavietėje apžiūrėjus ekspoziciją galima ir Radvilų troškinio paragauti.
„Tam, kad žmogus suprastų, kokia buvo Radvilų virtuvė, būtina susipažinti su aplinka, sužinoti kaip gi Radvilos čia, Dubingiuose, gyveno. Tad istoriją papildo tikri kvapai bei skoniai. Laikomės istorinio recepto, tik užsisakyti reikėtų iš anskto“, – pasakojo edukacijas vedanti L. Leškevičiūtė.
Pasak Lauros, kadangi ežerų aplink Molėtus galima suskaičiuoti per 300, šią vasarą bus galima išbandyti dar vieną pramogą – Asvejos ežere laivu paplaukioti.
„Vasaros viduryje pradėsime plukdyti nedideliu laivu, tad į Asvejos pakrančių šlaitus ir salas bus galima pažvelgti kitu kampu, o ir po žygių kiek atsikvėpti, geriant arbatą ežero istorijų pasiklausyti“, – ateities planais pasidalino Laura.
Pasak Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro vadovės Daivos Kulienės, pažintiniai takai privilioja 4–5 kartus daugiau lankytojų nei tai buvo kad ir prieš 5 metus. Žmonės keliauja, dažnas pasidomi maršrutais iš anksto.
Psichologas Tomas Lagūnavičius pėsčiųjų žygių atgimimą siejo su noru ištrūkti iš suvaržytos aplinkos. „Žmogui būtina keisti aplinką, pabėgti nuo interneto – kiek kitaip mąstyti ar tiesiog pabendrauti su nauja sutiktais žmonėmis. Tai ir yra lengvesnis gyvenimo būdas, kurio banga ritasi į Lietuvą“, – sakė psichologas.
