Panašiai keliaujančius žmones pora sako stebėjusi jau keletą metų, tačiau galutiniam sprendimui ryžtis ir įsirengti kemperiuką patiems padėjo draugas.
„Aš nuo seniau žiūrėjau užsieniečius kūrėjus ir man tapo įdomu pabandyti. Iš pradžių visada matydavau tuos didelius kemperius, bet jie visada buvo labai dideli.
Pamačiau, kad užsieniečiai pradėjo mažesnius busiukus įsirengti. Pagalvojau, kad būtų galima pabandyti, o pats kemperis pas mus atsirado dėl draugo iniciatyvos, nes niekaip nesiryžome. Galvojome, kad brangu na ir draugas tiesiog mus įkalbėjo“, – pirmaisiais žingsniais dalinosi Aleksandras.
Maršrutas toks, kokį pasirenki pats
Anksčiau pora keliaudavo autobusais bei lėktuvais, o kelionės jiems pažįstamos nuo vaikystės. Metams bėgant noras pažinti ir domėtis tik augo, o dabar kelionės tapo ir savaime suprantama gyvenimo dalimi.
„Man kelionės, kaip hobis, atrodo, savaime suprantama buvo. Nuo mokyklos laikų su draugėmis pradėjome keliauti arba pati mokykla vežė, būreliai. Visada patiko lankyti kitas šalis, pradžioje galbūt kitus miestus“, – atskleidžia Monika.
Tuo tarpu Aleksandras pastebi, kad kelionės kemperiu turi didelių privalumų.
„Esi nepriklausomas nuo oro sąlygų, tai tikrai gali nukreipti maršrutą į kitą pusę. Pasižiūrėjęs, nes šiuolaikinės technologijos leidžia pasižiūrėti, kokie bus orai preliminarūs.
Taip pat yra patogu tai, kad tu gali sustoti, kur nori. Vaizdus turėti ne pro viešbučio langą į kitą viešbutį, o tiesiai į ežerą“, – privalumus dėsto Aleksandras.
Viskas kemperiuke – fantazijos ir savų rankų darbo vaisius
Pora įsigijo ne specialiai keliavimui bei poilsiui skirtą, o tiesiog įprastą, mums visiems matytą autobusiuką. Dabar jo ryški geltona spalva patraukia ne vieno akį, o tai, kas slepiasi viduje, nustebintų dar daugiau žmonių. Visgi Aleksandras ir Monika neslepia, kad tokie pokyčiai pareikalavo ir daug kūrybiškumo, ir jėgų.
„Darbo daug, bet taip pat ir fantazijos. Tokių gamykliškų detalių dažniausiai nėra ant tokios transporto priemonės ir reikia arba sėdėti ir galvoti, arba skolintis iš kolegų „youtube“ idėjas ir kažką bandyti sugalvot savo. Kažko tokio, kaip ir sakiau, nėra pagaminta“, – aiškina Aleksandras.
Monika priduria, kad dėl kemperiuko teko aukoti ir laisvalaikį su draugais.
„Viskas yra pagaminta mūsų pačių. Prisimenu, kai tik nusipirkome jį, kiekvieną savaitgalį, kai draugai ten ką nors veikė, mes šlifavome, pjovėme, sukome tas detales, užuolaidas galų gale siuvome, kad tik spėtumėme išvažiuoti“, – juokdamasi sako keliautoja.
Kemperiuke, priduria pašnekovai, idėjos gimsta ir visai netikėtai – jau keliaudami pamato, ką dar būtų galima įgyvendinti ir kaip daiktams suteikti visai kitokią funkciją, nei planuota. Pavyzdžiui, praustuvė padaryta iš salotoms skirto dubens, o vandens sistemą atstoja sodo laistytuvas.
Saugotis padeda ir purškalai, ir žvakės
Keliaudami kemperiu Aleksandras ir Monika turi galimybę daug laiko praleisti gamtoje, o naktimis klausytis net jūros ošimo – vieną kartą pora susirado ir nakvojo vietoje, kuri nuo jūros nutolusi vos per 30 metrų.
Visgi mėgautis jūros ošimu ir įspūdinga Lietuvos gamta kartais sutrukdo kraujasiurbiai, iš kurių dalis dar ir platina itin pavojingas ligas. Nors pora nuo erkinio encefalito saugosi skiepydamiesi, pavojingos laimo ligos galima išvengti tik išvengus erkių, o nemalonius pojūčius be abejonės sukelia ir uodai.
„Žvakės nuo uodų tikrai padeda. Purškalai ne visada, tačiau jie labai tinka, kai eini pasivaikščioti. Vienoje vietoje sėdint ne taip veikia, tačiau einant į žygį – tikrai padeda“, – pataria Aleksandras.
Netrūksta ir nuotykių
Pora pasidalino ne tik patarimais, kaip apsisaugoti nuo kraujasiurbių, tačiau ir smagiu kelionės nutikimu.
„Daug kas užsienyje jau daro tokius ir pastebime pas kitus. Mes, galima sakyti, susiliejame su jais, nes labai panašių matėme. Turime tokią mažą mašinytę, seną wolksvagen`ą. Atvažiuojame į poilsiavietę Lenkijoje, žiūrime, kad rodo į mus pirštais.
Iš pradžių nesupratome, bet vėliau pamatėme, kad šalia kitas toks pats busiukas, tik mėlynas, o šalia stovi tokia pat mašinytė, tačiau irgi – mėlyna. Kai kurie gal net nesupranta Lietuvoje, kad čia viduje yra kemperis. Gal ir neklausia, bet kada sutinkame panašių, pasikalbame“, – pasakoja Aleksandras.
Nors pora neslepia, kad Lietuvoje dar sulaukia įtartinų žvilgsnių, artimieji, pirmą kartą išvydę poros įrengtą kemperiuką, neslėpė susidomėjimo. Monika pasakoja, kad ne vienam norėjosi jį pavairuoti bei viską apžiūrėti, o pamatyti tikrai yra ką.
„Priekyje yra mūsų virtuvėlė, tokia spintelė, kuri atsidaro. Viršutinėje dalyje yra įrankiai, įvairūs indai, o apačioje – biotualetas. Spintelėje iš dešinės – šaltkrepšis, o ant spintelės dažniausiai gaminame. Kairėje, tik įėjus – lova. Ji gali būti sustumta kaip sofa“, – apie kemperiuką pasakoja keliautoja.
