Linksmų akimirkų oro uosto salėje netrūko. Minioje skambėjo: „Reikėjo Aurimui traukiniu iš Varšuvos parvažiuoti, būtų ir valtį parsivežęs“, „Matyt irklas užkliuvo, todėl taip ilgai nepasirodo.“
Kiti laukiantieji rankose spaudė dovanas, kurias tikėjosi įteikti A.Valujavičiui, atsirado ir tokių, kurie per sutikimo ceremoniją ketino pasireklamuoti.
Šakotį vis dėlto pavyko įteikti
Iš Gargždų atvykęs Gediminas nešėsi didžiulį šakotį. Vyras pasakojo, kad A.Valujavičiui plaukiant per Atlantą pavyko su juo susisiekti, nors anksčiau jie nebuvo pažįstami.
Gediminas yra šakočių parduotuvės Gargžduose savininkas. Jis keliautojui pažadėjo šakotį ir paklausė, kokį užrašą ant jo užrašyti. „Kai Aurimas atsakė, kad tiks bet koks, pagalvojau, kad labiausiai jam patiktų „Gero vėjo!“
Gargždiškis sakė labai norįs Aurimui paspausti ranką, tačiau matydamas vis didėjančią minią abejojo, ar tai pavyks.
Gediminas pasakojo, kad susirašinėjant su A.Valujavičiumi stengėsi labai netrukdyti: „Jam kiekvieną minutę darbas, o poilsis turi būti poilsiu. Todėl rašiau konkrečiai, daug nesiplėsdamas.“
Vis dėlto Gedimino svajonės išsipildė – šakotį pavyko įteikti. Padėkojęs Aurimas šypsodamasis ištarė: „O, pirmas.“
„Aurimas yra didvyris, jo kelionė mane sužavėjo. Nors ji be galo sunki fiziškai, bet reikia ir psichologiškai nepalūžti. Turbūt vieno jo stipriausios savybės dešimties tūkstančių žmonių atsvertų. Svarbu ir tai, kad jis ne tik darbą dirbo, bet ir sugebėjo visa tai gražiai parodyti“, – kalbėjo verslininkas.
Pats Gediminas taip pat yra didelis kelionių mėgėjas, ypač mėgsta keliauti po kalnus, gamtą.
Amerikos lietuviai užsisakė autobusus
Aurimo tėvas Tomas Valujavičius patvirtino, kad Gedimino įteiktas šakotis buvo pirmasis. Sūnų jis lydėjo iš Majamio, kur Aurimas atplaukė. Ten jį taip pat pasitiko būrys Amerikos lietuvių.
Paklaustas, kurios sutiktuvės labiausiai sujaudino, T.Valujavičius sakė nenorįs nė vienų išskirti: „Ir Majamyje buvo įspūdingos, ir čia, Vilniuje.“
Kaunietis pasakojo, kad į Majamį užsakytais autobusais vietos lietuviai buvo suvažiavę iš Čikagos, Atlantos. Sutiktuvės buvo planuojamos sekmadienį, bet jas perkėlus į antradienį, kai kuriems iš sutinkančiųjų teko grįžti namo. Todėl tokio gausaus būrio kaip Vilniuje nebuvo.
T.Valujavičius prisiminė, kad Amerikos lietuviai Aurimą pasitiko su duona, druska ir vandeniu: „O kiek dovanų įteikė, visko ir neišvardinsi.“
Planą kūrė jau dvejus metus
T.Valujavičius prisipažino, kad labiausiai jaudinosi, kai sūnus plaukė pirmąsias 120 dienų. Tuo tarpu Aurimo mama Inga Valujavičienė neslėpė, kad kelionės pradžia atrodė labai sunki, ji bijojo audrų, nors sūnus plaukė ir ramesniu laikotarpiu.
„Vis susiskambindavome, susirašydavome, Jis ramiai plaukė, audrų nebuvo ir mus ramino, kad dar plauktų ir plauktų“, – pasakojo I.Valujavičienė.
Ką ji pasakė sūnui, kai šis pareiškė, kad plauksiąs per Atlantą? „Iš pradžių nepatikėjau, nors paskui supratau, kad čia ne juokai. Nors Aurimas rodė, kaip atrodo valtis, pradėjau verkti“, – prisiminė keliautojo mama. Perkalbėti Aurimo ji nemėgino, nes tai – bergždžias reikalas.
T.Valujavičius pridūrė, kad sūnus planą perplaukti Atlantą kūrė jau dvejus metus, tačiau artimiesiems nieko nesakė.
Sumanė pakviesti šaltibarščių
A.Valujavičiaus sutiktuvės Vilniaus oro uoste buvo kruopščiai planuojamos. Atskridęs iš Čikagos jis persėdo Varšuvoje į kitą lėktuvą, kuriuo keliautoją lydėjo rėmėjų būrys. Jie pasirūpino radijo ryšiu, kad Aurimo išėjimas į atvykimo salę būtų sekundžių tikslumu.
Jaunuolis su plakatu, kviečiančiu Aurimą atvykti į Vilniaus šaltibarščių festivalį, taip pat nesnaudė. Jis draugui su fotoaparatu patarė dairytis ne tik po salę, kur keliautojo laukė minia, bet ir akies krašteliu stebėti kitą išėjimą.
Judviejų planas buvo toks: Aurimui išėjus pro duris iškelti plakatą, o paskui pamėginti jam paspausti ranką.
Plakatas iš tiesų visą laiką šmėžavo per A.Valujavičiaus sutiktuves. Tačiau joms pasibaigus jaunuolis prisipažino, kad rankos paspausti keliautojui vis dėlto nepavyko: „Ne visą planą pavyko įgyvendinti, bet esu patenkintas.“
Pasirodo, tokiu būdu pareklamuoti renginį sugalvojo Vilniaus miesto plėtros agentūra „Go Vilnius“.
Sužinojo apie keliautoją lėktuve
Tuo pačiu lėktuvu iš Varšuvos į Vilnių atskridusi Violeta prisipažino anksčiau apie A.Valujavičių nieko negirdėjusi. Tačiau šalia sėdėjusi keleivė lenkei papasakojo apie žmogų, perplaukusį Atlantą.
„Kai išėjau į atvykimo salę, jau žinojau, ko minia čia laukia, tad labai nenustebau. Bet tie keleiviai, kurie apie Aurimą nieko negirdėjo, turėjo nustebti“, – šypsojosi Violeta.
Baltarusis Andrejus į atvykimo salę atėjo išgirdęs šūksnius, nors vyras turėjo išskristi į Vieną.
„Anksčiau žinojau apie Steponą Darių ir Stasį Girėną, o dabar žinosiu apie Aurimą Valujavičių“, – juokėsi vyras iš Minsko.
Beje, A.Valujavičius plaukė „Lituanicos“ vardu pakrikštyta valtimi, taip paminėdamas S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą 90-ąsias metines.
Po vaizdo įrašo – palaikymo žinutės
A.Valujavičius sekmadienį dar prieš atvykstant į Lietuvą socialiniame tinkle pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame irklavimo per Atlantą istorija dalijosi „Fox News“ kanale ir sulaukė daugybės palaikymo žinučių.
„Visą interviu stebėjau su šypsena veide bei tokiu pasididžiavimu, jog Aurimas yra šių dienų didvyris. Ir kaip gerai, jog pasaulio žiniasklaida duoda jam šlovės minutę, nes jis jos nusipelnė su kaupu“, – įsitikinusi Indrė.
„Aurimai, tapai Lietuvos istorijos dalimi, apie tave kalbės, tave prisimins!“ – džiūgavo Irena.
„Atlanto didvyris. Geri įspūdžiai, nuostabios akimirkos. Didžiuojamės Aurimu“, – rašė Tomas.
