Pavargęs, bet su plačia šypsena 28 metų A.Valujavičius sausumoje koją pastatė antradienio vakarą, po 22 valandos Lietuvos laiku.
„Lituanica“ pavadintą valtį nuo Ispanijos krantų iki JAV lietuvis irklavo 120 dienų, 14 valandų ir 48 minutes. Savo žygį kaunietis skyrė „Lituanicos“ lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno legendinio skrydžio per Atlantą 90-mečiui.
A.Valujavičius, kuris tapo pirmuoju irkline valtimi Atlantą perplaukusiu lietuviu, antradienio vakarą prisišvartavo nedideliame Majamio Pilies įlankos (Castle Harbor) uoste, kur jo laukė tėvas, senelis, brolis ir apie šimtą lietuvių bendruomenės atstovų.
Apie 8 tūkst. kilometrų nuirklavusiam A.Valujavičiui sutiktuvių dalyviai uždėjo vainiką, pavaišino duona ir sultimis.
Atlantas ėmė šiauštis
Lietuvą ir pasaulį nustebinusio keliautojo sutiktuvėms buvo ruošiamasi nuo sekmadienio.
Visai netoli esančiais krantais socialiniuose tinkluose džiaugėsi ir pats irkluotojas, tačiau paskutinės trys žygio paros, atrodo, truko amžinybę.
„Atlantas nori, kad pabūčiau vandenyne“, – supratęs, kad sekmadienį finišuoti nepavyks, rašė A.Valujavičius.
Siekdamas suspėti finišą pasiekti sekmadienį, kelias paras jis miegojo vos po kelias valandas, bet gamta buvo galingesnė už jo pastangas greičiau pasiekti krantą.
Irkluoti teko ir poilsio valandomis, nes Golfo srovė valtį nešė priešinga kryptimi – ne Majamio, o Niujorko link.
Irklavo be poilsio
Kelionės nepavyko baigti ir pirmadienį. Svajones greičiau pasiekti sausumą trikdė ne tik oro sąlygos, bet ir nesklandumai krante.
Uostas, kuriame iš pradžių planavo išsilaipinti keliautojas, po 20 valandos nebuvo pasiruošęs priimti būrio jo sutikti atvykusių lietuvių.
Balandžio 25-osios paryčiais keliautojas rašė: „Pas jus diena, pas mane trečia valanda nakties. Aš dar nenustojau irkluoti nuo vakar ryto, vadinasi, jau irkluoju 20 valandų.
Buvo du nusnaudimai po pusvalandį. Irklavimo liko apie 19 valandų ir tai dar ne pabaiga.“
Antradienio popietę vis atrodydavo, kad iki Majamio liko tik kelios valandos, tačiau irkluotoją užklupo audra.
„Šiandien taip smogė audra, kad net nesupratau, kas darosi. Dėl stipraus vėjo apie pusvalandį buvo pakankamai greitas ruožas, bet prilijo apie penkis litrus į kibirą“, – savo sekėjams socialiniuose tinkluose pasakojo keliautojas. Tiesa, per lietų nuo drėgmės teko saugoti navigacijos įrangą ir telefoną.
Liūtį žygeivis praleido kabinoje, kurioje miega: „Labai komfortiška viduje – atsidarai kabiną, įlendi ir miegi. Be to, siūbavimas migdo.“
Vienatvė pasirodė nebaisi
Įspūdžius socialiniuose tinkluose A.Valujavičius pasakojo nuo pat savo kelionės pradžios, praėjusių metų gruodžio 26-osios.
Tądien buvo neramu ir pačiam keliautojui. Ar užteks jėgų? Ar neįveiks jūros liga? Kaip reikės ištverti kelis mėnesius vienatvės?
Netrukus pasidarė ramiau – bangų supamą irkluotoją pykino tik pirmą naktį, po truputį jis įprato ir prie vienatvės beribiame vandenyne.
„Kai pamatydavau artėjantį laivą, net neramu pasidarydavo, žiūrėdavau, kokiu atstumu praplauks“, – prisiminė kaunietis.
„Visos dienos panašios, bet tuo pačiu ir skirtingos“, – socialiniame tinkle „Instagram“ kasdien savo įspūdžiais A.Valujavičius dalijosi su sekėjais, iš pradžių nerimavusiais dėl beprotiško žygio, bet kasdien vis labiau tikėjusiais keliautojo sėkme.
Sunku, bet romantiška
Keturis mėnesius vandenyne praleidęs A.Valujavičius dalijosi įvairiais vaizdais: nuo irklų smarkiai nutrintų pūslėtų rankų, sudilusių sportbačių.
Buvo ir romantikos. „Kiek kartų jums teko pamatyti iš vandens kylantį mėnulį?“ – retu vaizdu džiaugėsi keliautojas.
Jis gyrėsi perplaukęs ir mistinį Bermudų trikampį, kuriame esą paslaptingai dingę šimtai laivų ir lėktuvų.
A.Vajulavičius tapo pirmuoju lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje, įveikusiu Atlantą nuo Europos iki JAV krantų.
Jis vylėsi tai padaryti rekordiniu greičiu – apie 8 tūkst. kilometrų nuirkluoti per 110 dienų ar greičiau, tačiau užtruko 120 dienų.
Keliautojo teigimu, greitesniam plaukimui trūko vėjo. Atlanto viduryje dvi savaites pūtė jam palankus, bet labai silpnas vėjas. Kelias dienas teko irtis prieš vėją.
„Gamta pakišo koją, Atlantas neleido man išsiveržti“, – kelionei artėjant į pabaigą pasakojo A.Vajulavičius.
Ruošėsi dvejus metus
Ilgoje kelionėje buvo ir pavojingas momentas – stiprios bangos pagauta valtis vertėsi 90 laipsnių kampu ir grįžo atgal. Irkluotojas buvo nublokštas į vandenį, bet net nesvarstė, kad reikėtų spausti pavojaus mygtuką.
Kaunietis traumų išvengė, tik buvo įsipjovęs į ranką ir įsitikino, kad vandenyne žaizdos gyja ilgai – tai užtruko apie dvi savaites.
Užpilamosiomis sriubomis, košėmis, batonėliais, riešutais bei vytinta mėsa maitinęsis keliautojas per dieną suvartodavo apie 6 tūkst. kalorijų ir numetė 8 kilogramus svorio.
Grįžęs į krantą jis pirmiausia žadėjo mėgautis šviežiu maistu, apsikirpti, susitikti su JAV lietuvių bendruomene, o gegužės 7-ąją grįžti į Lietuvą kurti naujų žygių planų.
„Dviratis arba baidarė“, – apie savo planus žurnalistams trumpai užsiminęs A.Valujavičius juos žadėjo paskelbti rudens pabaigoje.
Kelionei irkline valtimi per Atlanto vandenyną kaunietis ruošėsi dvejus metus. Pirmaisiais metais jis tik rinko informaciją, po to prasidėjo treniruotės.
Kaunietis intensyviai sportavo treniruoklių salėje, o nusipirkęs valtį irkluodavo Kauno mariose, kur per vasarą nuplaukė daugiau nei 1000 kilometrų.
Kurį laiką irkluotojas treniravosi ir Baltijos jūroje Latvijoje.
Kaunietį traukia ilgos ir pavojingos kelionės
Ekstremalių kelionių mėgėjas ir socialinių tinklų turinio kūrėjas A.Valujavičius dviračiu yra apkeliavęs Skandinaviją, Namibiją, Indoneziją, numynęs į Slovakiją.
Dažniausiai vienas į ekstremalias keliones besileidžiantis vaikinas yra įkopęs į šešiolika aktyvių ugnikalnių. Indonezijoje, Balyje, A.Vajulavičiui kopiant į Agungo ugnikalnį jis išsiveržė.
Norvegijoje kaunietis nakvojo palapinėje ant Trolio liežuviu vadinamos virš Ringedalsvatneto ežero pakibusios uolos. Ji yra maždaug 700 metrų aukštyje.
2019-aisiais A.Valujavičius pelnė Metų keliautojo – Lietuvos Kolumbo titulą, o 2020 m. tapo ilgiausią atstumą baidare nuplaukusiu lietuviu. Dunojumi vyras nuplaukė 3068 kilometrus, maršrutas driekėsi per 10 valstybių.
Per vandenyną plaukė skirtingais maršrutais
Atlanto vandenynu valtimi anksčiau yrėsi latviai, estai ir lenkai. Lietuvis į tokią kelionę leidosi pirmą kartą.
Skirtingais maršrutais irklinėmis valtimis šį vandenyną iš viso yra perplaukę apie 1200 žmonių, bet maršrutą nuo Europos žemyno krantų iki JAV pietinės pakrantės prieš A.Valujavičių yra įveikę tik du vyrai. Abu jie tai padarė 2022 metais.
Greičiausiai, per 111 dienų, iš Portugalijos į Pietų Floridą nuplaukė A.Valujavičiaus bendraamžis Didžiosios Britanijos karys J.Jarvis. Jis tai padarė nuo smegenų auglio mirusio senelio atminimui ir rinko aukas šia liga sergantiems žmonėms gydyti.
Tais pačiais metais per 112 dienų iš Niujorko į Airiją nusiyrė buvęs regbio žaidėjas airis D.Browne’as.
