Po paskutinių įtemptų, gamtos iššūkių ir techninių nesklandumų lydimų dienų, balandžio 25 dieną, 22.15 val. Lietuvos laiku jis pasiekė Majamį, kur jį pasitiko šeimos nariai, artimieji bei gerbėjai, kurių dauguma atvyko iš įvairiausių JAV kampelių.
Lietuviai Majamyje A.Valujavičių pasitiko apsijuosę trispalvėmis, apsirengę Lietuvos vardu papuoštais drabužiais. Sugrįžtantį A.Valujavičių pasitiko ir užrašas ant trispalvės „Aurimai, sėkmės per Atlantą!“, kurią laikė jo tėtis, brolis bei senelis. Su šia pačia vėliava, linkėdama sėkmės, A.Valujavičių gruodį šeima ir išlydėjo į istorinę kelionę per Atlantą.
Prieplaukoje vyravo puikios nuotaikos bei skambėjo dainos. Keliautoją pasveikinti jau prieš 4 dienas atvyko ir kantriai jo laukė 92 metų Vytautas, kuris į pasitikimą atvyko pasipuošęs žydra kepuraite ir kaklaraiščiu, ant kurių – ženkleliai su Lietuvos vėliava ir vyčiu.
Tarp laukiančių lietuvių buvo galima sutikti ir daugiau šio sporto entuziastų – pasveikinti A.Valujavičių progos nepraleido ir Floridos technologijų institute studijuojantys lietuviai irkluotojai Domantas Maročka ir Amedas Kelmelis.
Paskutinės dienos negailėjo iššūkių
Primename, kad A.Valujavičiaus paskutinės dienos Atlanto vandenyne pateikė iššūkių. Nors finišuoti keliautojas planavo dar savaitgalį, jo planus sujaukė gamtos stichija.
„Atlantas dar nori, kad pabūčiau vandenyne. Todėl finišas iš šio sekmadienio nusikelia į pirmadienį (tikiuosi). Miegu pastarosiom parom vos po kelias valandas, kad spėčiau ant sekmadienio, bet pastangos bevaisės.
Tai bandom susitikti pirmadienį. Valandą dar vėliau patikslinsiu“, – šeštadienio vakarą skelbė keliautojas.
Visgi stipri Golfo srovė sutrukdė Majamį pasiekti ir pirmadienį.
„Pas jus diena, pas mane trečia nakties. Aš dar nenustojau irkluoti nuo vakar ryto, tai vadinasi, kad jau irkluoju 20 valandų. Buvo du power nap'ai (liet. nusnaudimai, red. past) po pusvalandį. Pačio irklavimo yra apie 19 valandų ir tai dar ne pabaiga“, – antradienio rytą Lietuvos laiku socialiniame tinkle „Instagram“ dalinosi A.Valujavičius.
Tačiau ne tik gamtos stichija, bet ir planavimas tapo nemenku iššūkiu.
„Nelaukite, bičiuliai. Techniniai nesklandumai su uostais ir lietuvių bendruomenėmis. Todėl dabar sėdžiu ant inkaro ir laukiu patikslinto laiko ir uosto, kur atplaukti. Šiandien naktis užsiinkaravus. Nieko gero“, – vėlų pirmadienio vakarą pranešė A.Valujavičius.
Antradienį, jau finišo tiesiojoje, A.Valujavičių vėl buvo užklupusi audra, dėl kurios planuotas atvykimas nusikėlė keletu valandų.
Laukė nuo pat sekmadienio
Nuo pat sekmadienio rekordinio plaukimo finišo didžioji dalis lietuvių laukė prie ekranų, o Majamyje irklais mosuojančio A.Valujavičiaus sulaukti tikėjosi ir artimieji bei Amerikoje gyvenantys lietuviai.
„Blogiausia, kad jam perplaukti Golfo sroves yra labai sunku. Dabar kaip tik bendrauju su Aurimu ir galvojame, kaip geriau daryti, nes jis gali atplaukti šiandien vakare arba inkaruotis ir atplaukti rytoj iš ryto.
Visi planavome sekmadienį sutikimą, darėme nemažas sutiktuves, buvome užsakę prieplauką, kurioje yra parkas, kuriame žmonės galės rinktis ir sutikti jį, bet viskas persikėlė į antradienį, o jis į tą prieplauką ir nebegalės atplaukti“, – pirmadienį portalui lrytas.lt sakė sutiktuves Aurimui planuoti padėjęs ir ilgus metus Čikagoje gyvenantis lietuvis Mindaugas Lapelis.
Pasak jo, A.Valujavičius išplaukė mėnesiu vėliau, nei planavo, o jo artimieji jau buvo nusipirkę bilietus į Majamį.
„Pasikeisti neišėjo, todėl tam, kad neprarasti bilietų, atskrido pasibūti. Įkalbinau senelį ir brolį pasilikti iki atplaukimo. Būtų taip ar taip atskridę, tik mama negali dėl darbų, bet va, pasiliko visą mėnesį. Pakeliavom po Čikagą, Teksasą ir grįžom į Majamį. Visi laukiame Aurimo“, – pirmadienį pasakojo M.Lapelis.
Pasak jo, istorinės kelionės liudininkais tapti ir sugrįžtantį A.Valujavičių pasitikti jau kurį laiką planavo keli šimtai tautiečių.
„Planuojančių atvykti tikrai daug. Virš kelių šimtų, gal ir daugiau, sunku pasakyti. Pagal tai, kaip visi stebi ir šneka, kaip skambina man, Ingridai, kuri yra lietuvių bendruomenės „Saulės krantas“ įkūrėja, tikrai nemažai turėtų susirinkti.
Ingrida organizavo net iš šiaurinės pusės lietuvių atvežimą su autobusais ir tautinius drabužius, kad būtų toks grynai lietuviškas sutikimas“, – pasakojo M.Lapelis.
Kelionei ruošėsi nuo pat 2020-ųjų
Jis taip pat sakė, kad nors paskutinės kelionės dienos nepagailėjo iššūkių, nepalankiomis gamtos sąlygomis Aurimas tikrai nėra nusivylęs.
„Nėra nusivylęs tikrai. Iš viso jo nuotaika puiki. Matosi kartais, kad pavargsta, bet čia normalu – žmogus ne robotas. Gal truputį pasikeitęs, gal todėl, kad vienas tiek laiko vandenyne praleido. Rašė ir pats, kad lėktuvai erzino, nes atprato nuo garso, bet labai gerai jaučiasi. Gale dienos balse nuovargis girdisi, bet irkluoja ir toliau“, – sakė M.Lapelis.
Primename, kad A. Valujavičius ruoštis šiai kelionei pradėjo dar 2020 metais. Tuo metu jis plaukė Dunojumi, paskui keliavo į Čilės ugnikalnius, senais automobiliais keliavo po Balkanus ir grįžęs nusipirko valtį. Šis pirkinys į rankas pateko iš britės, kuri taip pat perplaukė Atlantą ir tapo Gineso rekordininke kaip jauniausia tai padariusia mergina – jai tada buvo 21-eri metai.
Šia kelione A. Valujavičius siekė ne tik pagerinti pasaulio rekordą, tačiau ir paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metines.
„Jie bandė padaryti tai, ko niekas pasaulyje nebuvo padaręs ir taip garsinti mūsų šalies vardą. Dedikuodamas kelionę šiam žygiui, siekiu, kad tokie drąsūs darbai nepasiklystų istorijos paraštėse. Manau, kad žmonės pasaulyje atsirado ne tam, kad nugyventų paprastą ir patogų gyvenimą – mes turime nebijoti ir siekti savo svajonių, nors kartais jos būna ir pačios beprotiškiausios“, – prieš pradėdamas kelionę yra kalbėjęs A.Valujavičius.
