„Jau kiek ir pasiilgau civilizuoto krašto, gero maisto, švarios lovos“, – neslėpė lygiai mėnesį Papua Naujojoje Gvinėjoje praleidęs keliautojas.
D.Pankevičius pasakojo, kad po Papua Naująją Gvinėją nėra lengva keliauti.
„Daug skurdo, 40 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Tai lemia ir aukštą nusikalstamumo lygį šioje šalyje. Net keliaudamas per karo zonas negaudavau iš vietinių žmonių tiek perspėjimų būti atsargiam, neturėti jokių daiktų su savimi ar išvis neiti į gatvę. Ir tokių perspėjimų Gvinėjoje sulaukdavau po 10–20 kiekvieną mielą dieną.
Apiplėšimai keliuose vykdavo prie pat mūsų. Tekdavo sustoti tame kelyje ir laukti iš priešingos pusės atvykstančių automobilių. Juos stabdydavome ir klausdavome, ar jau plėšikai pasitraukė prisiplėšę grobio nuo kelio, ar dar vis ten.
Plėšikai atimdavo iš žmonių pinigus, batus ir kitus bent kokią vertę turinčius daiktus. Matydavome, kaip gatvėje vagys iš rankų išplėšdavo žmogui telefoną ir sprukdavo tolyn. Kartais net nematydavome, kas ką padarė, bet jau pagal žmonių minios šauksmus labai aiškiai suprasdavome, kad vykdomas nusikaltimas“, – įspūdžiais iš Papua Naujosios Gvinėjos dalijosi D.Pankevičius.
Viename kaime jam vietiniai pasakojo, kad prieš dvi dienas porą plėšikų suvarpė strėlėmis, nes jie ne tik plėšė, bet dar ir išprievartavo kaimo merginą, kuri po savaitės mirė.
„To paties kaimo gyventojai papasakojo, kad vietovėje, esančioje 60 km atstumu, visiškai neseniai buvo pagrobti 3 užsieniečiai mokslininkai. Internete greitai radau apie tai informacijos. Pasirodo, tiesą pasakojo. Laimei, mokslininkams viskas baigėsi gana neblogai – buvo paleisti po kelių savaičių“, – pasakojimą tęsė keliautojas.
D.Pankevičius, apsistojęs kai kurių šios šalies genčių teritorijose, matydavo visus ginkluotus mačetėmis ir lankais su strėlėmis.
„Mat ten vyksta karas dėl moterų, kiaulių ir teritorijų – tai 3 pagrindinės konfliktų priežastys“, – paaiškino lietuvis.
Papua Naujojoje Gvinėjoje vyras patyrė ir daug gražių dalykų.
„Sutikau daug gerų žmonių, kurie stengėsi kaip išmanydami padėti. Einant keliu, visi norėdavo pasisveikinti ir ranką paspausti. Sveikindavausi per dieną tūkstančius kartų!
Šalis turi labai gražią gamtą, daug salų, nuostabių paplūdimių, ugnikalnių, kai kurie jų – aktyvūs.
Daug II pasaulinio karo palikimo: lėktuvai, tankai, pabūklai, povandeninių laivų bazės, bunkeriai, požeminiai tuneliai.
Teko ragauti daug maisto, kurio niekur kitur pasaulyje nemačiau“, – vardijo keliautojas.
Bet didžiausią įspūdį jam paliko gentys. Sako tiek jų aplankęs, kad net tikslaus skaičiaus nežino. Tikėtina – per 10.
„Visos gentys labai skirtingos, su savita kultūra ir papročiais“, – minėjo keliautojas.
Jo manymu, Papua Naujoji Gvinėja turi milžinišką potencialą turizmui. Bet tam reikia saugesnės situacijos šalyje.
„Tikrai nenoriu pasakyti, kad jokiais būdais nereiktų vykti į šią šalį, bet, prieš norėdami ją aplankyti, gerai pagalvokite, ar jums tokia kelionė tiks. Kaip vietiniai sako: „While you are in Papua New Guinea – expect unexpected. (liet. „Būdami Papua Naujojoje Gvinėjoje – laukite netikėtumo.“
Daugiau Dano Pankevičiaus pasakojimų: Danas Around The World
