Nuo seno plačiu slėniu vingiavo Nemunas. Jame glaudėsi vienkiemiai, kaimai ir miesteliai. Viskas pasikeitė 1956 m., pradėjus statyti Kauno hidroelektrinę ir po 3 metų užtvenkus Nemuną. Jis virto plačiomis mariomis – 6350 ha teritorija atsidūrė po vandeniu. Iš būsimo marių dugno iškelta daugiau kaip 700 sodybų. Marios pasiglemžė miškus ir piliakalnius. Tad dažnai ši vieta dar vadinama lietuviškąja Atlantida.
Nors daug kas nugrimzdo, istorinė atmintis dar gyva žmonių prisiminimuose. Svarbią Kauno marių regioninio parko kultūros vertybių dalį užima nematerialaus paveldo apraiškos – etnografiniai duomenys apie senojo Nemuno slėnio kaimų gyvenimą, buvusias kultūros paveldo vertybes, „dugniečių“ prisiminimai.
Kauno marių pakrantėje įrenginėjama lauko kompozicija ir pasakos apie marių užlietus kaimus. Čia bus informaciniai stendai ir stulpai su senomis fotografijomis, buvusio ir esamo kraštovaizdžio nuotraukos. Originaliai atrodys „namukai-stendai“, kurių bus net 19. Juose lankytojai galės pasiskaityti apie plaukimą Nemunu ir sielių plukdymą, kaimuose gyvenusius „dugniečius“, jų tradicijas ir amatus, apie unikalias gamtos vertybes – rėvas, paukščių salas ir kt.
Stenduose bus pažymėti QR kodai su dainom, pasakojimais, įrašytom ir įgarsintom legendom. Į bendrą kompoziciją bus sujungti pagrindiniai Kauno marių kraštovaizdžio simboliai – atodangos ir piliakalniai.
Šiuo metu Duobakalnyje darbuojasi statybininkai. Pagal architekto Tomo Žutauto parengtą projektą įrenginėjama rekreacinė erdvė, kuri leis lankytojams geriau suvokti Kauno marių kraštovaizdžio komplekso išskirtinumą.
Darbai vyksta pagal projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“. Projekto vykdytojas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, projekto partneris – Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija. Statybos darbus atlieka UAB „Babėnų transportas“.
Kauno marių pakrantės kraštovaizdžio kompleksas atsidarys lankytojams vasaros pradžioje.
