Kritiškesni protai pasakys, kad trys karaliai minimi tik Šv. Mato evangelijoje, kuri nepatikslina, kurių kraštų valdovai keliavo į Betliejų, juolab kad dažnai kalbama ir apie tris išminčius arba šventikus.
Tačiau mums šiuo atveju svarbesnės jų dovanos. Tiksliau, trečioji – smilkalai. Nes jei istorijoje apie karalius esama tiesos, Kūdikėlis Jėzus beveik garantuotai dovanų turėjo gauti smilkalų iš Omano. Kitaip – frankinsenso.
Šis pavadinimas, beje, kildinamas iš senosios prancūzų kalbos žodžių junginio franc encens – taurūs (arba prakilnūs, ne frankų!) smilkalai. Omane labiau įprastas arabiškas pavadinimas – luban, bet turguje bet kuris prekeivis, be abejo, supras, jei pasakysite, kad ieškote frankinsenso.
Klimatas ir istorija
Frankinsensas gimsta Omano pietuose – dykumose šalia Salalos miesto. Nuo čia nebetoli iki sienos su Jemenu, be to, tai unikalus Arabijos pusiasalio regionas, nes nuo vasaros vidurio, kai visas pusiasalis kepa mažiausiai 40 laipsnių karštyje, aplink Salalą ima kauptis debesys, dangus užsitraukia ir prasideda apie du mėnesius trunkantis musonų sezonas.
Lietūs nestiprūs – iš dangaus tik lengvai purškia, tačiau kasdien ir kasnakt. Žemė nusikloja žaluma, atgimsta išdžiūti spėję upeliai, tad nenuostabu, jog pasigėrėti šiais stebuklais kasmet į Salalą suvažiuoja tūkstančiai žmonių iš viso Omano ir kaimyninių šalių.
Kodėl tai svarbu? Nes ypatingas klimatas sukuria idealias sąlygas bosvelijų medžiams – būtent bosvelijų sakai sudžiūvę tampa legendiniu frankinsensu. Kaip brangi prekė, karavanais įveikdavusi milžiniškus atstumus, frankinsensas žinomas mažiausiai penkis tūkstančius metų.
Ne veltui lotyniškas smilkalų medžio pavadinimas – boswellia sacra, t. y. šventoji bosvelija. O geriausiu frankinsensu visais amžiais laikyti smilkalai iš dabartinio Omano teritorijos, konkrečiai – regiono ties Salalos miestu.
Šalies tapatybės dalis
Omanas ir frankinsensas – absoliučiai neatsiejamos sąvokos. Ne tik dėl to, kad Salalos turguje frankinsenso daugiau (gerokai daugiau!) negu bet kuriame Lietuvos turguje bulvių. Ir ne tik dėl to, kad su frankinsensu tiesiogiai susijusi visame pasaulyje garsėjančių prabangių omanietiškų kvepalų „Amouage“ gamyba.
Geresnio viešbučio fojė jus pasitiks su niekuo nesupainiojamas frankinsenso aromatas, suksite į ne pačią prasčiausią parduotuvę – ir ten tie patys kerintys kvapai.
Omaniečiai (ir vyrai, o gal derėtų sakyti – ypač vyrai) irgi mėgsta kvepintis. Namuose dažnas jų savo išorinius drabužius – dišdašas – per naktį laiko virš smilkyklių, kad tie prisigertų kvapnių frankinsenso dūmų.
Nuo religijos iki SPA
Nors formaliai tai arabiškos kultūros produktas, religinių apeigų metu frankinsensą smilko ir musulmonai, ir įvairiausių kitų konfesijų atstovai – nuo katalikų kunigų iki egzotiškomis galiomis tikinčių atsiskyrėlių.
Smilkomi kieti frankinsenso gumulėliai, tačiau daug kur ši medžiaga naudojama skystu pavidalu. Frankinsenso aliejus gaunamas distiliacijos būdu. Tai vertingas ir brangus produktas, bet su juo (kartais netiesiogiai) Omane galima susidurti įvairiomis progomis.
Jei teks lankytis bent vidutinio lygio SPA centre, beveik neabejotina, kad pirtyje (arabiškai – hamame) frankinsenso aromatų gausite kartu su karštu garu, o atsigulę ant masažo stalo – su odą minkštinančiais aliejais. Bene paprasčiausias būdas prisiliesti prie frankinsenso – nusipirkti kvapnaus muilo.
Su frankinsensu omaniečiai gamina tam tikrus eliksyrus, kuriuos vėliau lašina į karštą vandenį ir gurkšnoja taip, kaip Lietuvoje sveikuoliai gurkšnoja retesnių žolelių arbatą.
Kasdienybė ir egzotika
Frankinsensas Omane kiek primena gintarą Lietuvoje, mat ir ten, ir ten esama balsų, tvirtinančių, jog šios medžiagos turi gydomųjų savybių, tačiau tokie teiginiai, bent kol kas, moksliniais tyrimais neparemti.
Nepaisant to, omaniečiai nuo senų laikų įpratę vadinti frankinsensą gyvybės eliksyru, todėl kelis gabaliukus būtinai įmes į indą su geriamuoju vandeniu ir aiškins, jog jis skatina virškinimą, gerina savijautą ir suteikia daugiau energijos. Ir odai gerai – ji tampa lygesnė, pridurs.
Prašmatnesnių restoranų šefai pasiūlys patiekalų su frankinsensu, pavyzdžiui, desertų su valgomais frankinsenso rutuliukais, primenančiais perlus. Frankinsensas, pasak žinovų, apskritai geriausiai tinka su desertais – prancūzišku plikytu kremu, itališka panakota ir panašiai.
O eksperimentų mėgėjams tikriausiai patiks Omane neseniai pasirodžiusios naujovės – frankinsensu kvepiantis pienas ir ledai su frankinsensu. Įdomu, ką apie tai pasakytų trys karaliai, o gal išminčiai?
