Liepos–rugsėjo mėnesiais agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atliktas šalies turistinių objektų infrastruktūros vertinimas rodo, kad daugelyje objektų, kaip ir anksčiau, lankytojams nepritaikytos darbo valandos, neaiškus jų ženklinimas, neatsižvelgiama į judėjimo negalią turinčius lankytojus, viešųjų tualetų stoka arba prasta jų būklė.
Turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė sako, kad Lietuvoje nėra vieningos šalies turizmo strategijos, kuri aiškiai įvardintų reikalavimus turizmo objektams ir nurodytų, kas ir kaip juos turėtų vykdyti.
„Visų pirma už tai atsakingas yra tas, kas kuruoja Lietuvos turizmo strategiją, iš kurios turi būti žinoma – kokius mes taikome reikalavimus tam tikriems objektams. Tada įsijungia operatorius, kuris prižiūri objektą, kuris turi turėti planą. Trečias dalykas – turi įsijungti „Keliauk Lietuvoje“, kuri turi reklamuoti visus objektus su tinkama informacija“, – BNS kalbėjo Ž. Gavelienė.
„Strateginiame plane numatome, kaip mes pasitinkame svečią, savivaldybei duodame nurodymus, ji grįžta su pasiūlymais ar pagalbos prašymu, objektas įtraukiamas į užsieniečių lankomus maršrutus, jeigu tuo metu to padaryti negalime – atidedame porai metų ir grįžtame vėliau. Paprastas dalykas“, – pridūrė ji.
Ž. Gavelienės teigimu, spręsti, kuo vadovaujantis pristatyti Lietuvą turistams, – ne savivaldybių kompetencija.
„Savivaldybė pati neturi kompetencijos nuspręsti, ką ji privalo atitikti, tai nėra savivaldybės know-how, strategijoje reikia aprašyti, kaip mes pristatome Lietuvą užsieniečiams ir vietinės reikšmės turizmui“, – sakė Lietuvos turizmo rūmų vadovė.
Pasak Ž. Gavelienės, savivaldybėms ir privatiems turizmo objektams šiuo metu teikiamos tik rekomendacijos, tačiau jos ne visais atvejais yra veiksmingos.
„Yra pavieniai tyrimai, o kas toliau – manau, kad bus rekomendacijos, o jos ir lieka rekomendacijomis, kurios nugula stalčiuose daug metų“, – sakė Ž. Gavelienė.
„Keliauk Lietuvoje“ tyrimą ji vadina labai geru, nes jis aiškiai parodo situaciją ir suteikia galimybę apgalvoti, kaip būtų galima problemas spręsti.
„Džiaugiuosi, kad toks tyrimas atliekamas, nes kiekvienos lankomos arba turistui patrauklios vietos vystomos kaip tik išmanoma. (...) Mes giriamės, kad Lietuva turi ką parodyti, aš su tuo sutinku – turime labai nemažai. Bet jeigu prie, pavyzdžiui, kokio dvaro būtų aiškiai pažymėtas takelis, būtų kur nusipirkti vandens, nusiplauti rankas ar pasinaudoti tualetu, nurodytos aiškios darbo valandos, telefonas, kuriuo galima paskambinti ir gauti informacijos. Tai ne tie dalykai, kuriems reikėtų labai didelių investicijų“, – kalbėjo Lietuvos turizmo rūmų vadovė.
Aiškumas, pasak jos, praverstų ne tik vietinio, bet ir atvykstamojo turizmo organizacijoms.
„Ta informacija būtų skirta ir Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriui, kitaip sakant, turizmo eksportui, kad jis žinotų, kokia yra situacija“, – vardijo Ž. Gavelienė.
Jos teigimu, tyrimai taip pat galėtų pasitarnauti ir kaip turizmo objektų sąrašo peržiūra, apsispręsti, ar visi jie gali būti laikomi traukos objektais.
„Nereikia ieškoti, ką nubausti, o ieškoti galimybių, kaip pagerinti objektus, galbūt įsivardinti sau, kad kai kurių objektų jau galima atsisakyti“, – vardijo Ž. Gavelienė.
Anot tyrimo autorių, ženklinimas rudomis, objektus nurodančiomis lentelėmis nėra suprantamas lietuvių kalbos nemokantiems turistams ir neišskiria vertingiausių objektų. „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova sako, kad tai užkerta kelią gauti papildomų pajamų iš turizmo bei lėtina šių paslaugų plėtrą.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad ryškėja skirtis tarp šalies savivaldybių – ten, kur sulaukiama gausesnio turistų srauto, infrastruktūrai dėmesio skiriama daugiau.
Statistikos departamento teigimu, praėjusiais metais Lietuvą aplankė 947 tūkst. turistų. Užsienio turistas viešnagės Lietuvoje metu vidutiniškai išleido 390 eurų, o po šalį keliaujantys vietiniai vidutiniškai per kelionę išleido po 88 eurus.
Lietuvos gyventojų vietinių kelionių su nakvyne skaičius 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais, padidėjo 26,8 proc., o užsieniečių kelionių skaičius – 1,2 procento.
Turizmo sektoriuje praėjusiais metais dirbo 46,1 tūkst. žmonių – 4,6 proc. visų privataus sektoriaus darbuotojų.
