Atnaujintas miesto centras su pramogomis
Pradėti kelionę po šį kraštą reikėtų nuo pačios Varėnos širdies, kurioje išvysite Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią. Ši bažnyčia, iš pradžių buvusi cerkve, išgyveno įdomius laikus. Kai dalį Lietuvos okupavo Lenkija, į okupuotą teritoriją pateko ir Varėna. Pamaldas mėginta laikyti lenkų kalba, tačiau gyventojų pasipriešinimas privesdavo net iki riaušių, todėl galiausiai pamaldos 1924 m. iš vis buvo nutrauktos.
Neilgai trukus, jau 1929 m. buvo vėl įkurta parapija, kuri laikui bėgant atnaujinta ir padidinta. Įdomu tai, kad šioje bažnyčioje 1968–1975 m. tarnavo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Tai buvo pirmoji bažnyčia, į kurią jis sugrįžo iš Vorkutos lagerių. Šiais metais, minint mons. K. Vasiliausko 100-ąsias gimimo metines, šalia bažnyčios pasodintas ąžuolas ir pastatyta atminimo lentelė, kurią sukūrė skulptorius Marijus Baukus.
Vos už kelių šimtų metrų išvysite ir Varėnos rajono savivaldybės pastatą, šalia kurio pastatyta „Jaunojo grybautojo“ statula pasitinka visus atvykstančius. Žmonės sako, kad į Dzūkiją miško gėrybių rinkti atvykstantys svečiai turėtų pirmiausia užsukti pasisveikinti su grybautoju – tuomet sėkmė ir pilnas krepšys grybų bus garantuoti.
Kitoje kelio pusėje lankytojus stebina ir gyventojus džiugina visai neseniai renovuota Vasario 16-osios pėsčiųjų alėja, vietinių dar vadinama „Laisvės alėja“. Varėną būtina aplankyti ir didžiųjų metų švenčių laikotarpiu. Šiemet mokyklos, kultūros centrai, įmonės ir visi gyventojai bus kviečiami įsitraukti į puošimo procesą ir papuošti erdves, kuriose gyvena ar yra įsikūrę – langus, balkonus, vitrinas ar kiemus. Taip Kalėdų šviesa pasklis po visą Varėnos kraštą.
Tiesus kelias per alėją jus nuves į taip pat neseniai atnaujintą Varėnos legendų ir padavimų parką, kuriame lankytojus pasitinka krašto legendas liudijančios medžio skulptūros, nauji pėsčiųjų takai, šachmatų bei lauko teniso stalai, daugybė treniruoklių, vaikų žaidimų aikštelė ir lauko estrada, o sutemus ši vieta puikiai tinka romantiškiems pasivaikščiojimams apšviestais parko takais.
Etnografinis kaimas ir žadą atimantys vaizdai
Lankantis Varėnoje verta nepamiršti ir aplink esančių kaimų, kuriuose šiltuoju sezonu svečiai atvyksta iš įvairiausių ne tik Lietuvos, tačiau ir viso pasaulio kampelių.
Netoli Varėnos esantis Marcinkonių kaimas gali didžiuotis turėdamas tai, ką įprastai randame tik pajūryje – kopą. Gaidžių kopą galite pasiekti automobiliu, o visai šalia nepamirškite aplankyti ir kito objekto įdomiu pavadinimu – pelkės „Meškos šikna“.
Nemažiau lankytojų vasarą sulaukia ir Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajone. Ši gyvenvietė yra viena autentiškiausių Lietuvoje, o lankantis joje galima pasijausti lyg istoriniame filme – sodybos tebestovi tose pat vietose, kaip ir prieš 250 metų.
Ne tik gamtos vaizdais, tačiau ir statiniais žavi Merkinė. Joje rasite ir vieną garsiausių Lietuvoje Merkinės piliakalnį. Nuo jo atsiverianti Nemuno ir Merkio santaka jau seniai tapo Dzūkijos simboliu, o dabar į piliakalnį lipti dar patogiau – lankytojus pasitinka nauji laipteliai.
Nemažiau turistai traukia ir į garsiąją Merkinės piramidę, kuri žavi ne tik išvaizda, tačiau ir apie ją sklandančiomis legendomis. Pamiršti negalima ir 26 metrų aukščio Merkinės apžvalgos bokšto.
Dar aukštesnis, net 30 metrų siekiantis apžvalgos bokštas stūkso Puvočiuose. Jis yra 7 pagal aukštį Lietuvoje!
Šios miškais apsuptos vietos itin žavingos rudenį, kai žaliuojančių pušynų vaizdas susimaišo su gelstančiais lapuočiais.
Istorijos mėgėjams – vienuolių palaikai
Mėgstančius istoriją bei pasifotografuoti tikrai sudomins buvusio geležinkelio Varėna-Alytus pralaida per Beržupį.
1894 m., tiesiant geležinkelio atšaką iš Varėnos į Alytų, buvo pastatytas geležinkelio tiltas per Merkio upę. Maždaug 2 km nuo Merkio per Beržupio upelį buvo įrengta mūrinė arkinė pralaida, kuri, manoma, buvo pastatyta 1893–1894 m. Sparninio tipo akmeninė pralaida yra apie 20 m ilgio ir daugiau kaip 4 m pločio, o portalai – iš tašytų stačiakampių akmenų.
Dar vienas kaimas istorijos mylėtojams – Liškiava. Tai labai senas dzūkų kaimelis, o labiausiai jį garsina Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia ir Liškiavos (dominikonų) vienuolynas. Ne veltui šie statiniai vadinami ansambliu – lankant vieną neįmanoma neaplankyti kito, tačiau ne tik todėl, kad šie pastatai vienas šalia kito.
Bene labiausiai lankytojus sudomina bažnyčios išskirtinumas – joje siūlomos pažintinės ekskursijos po XVII a. bažnyčią, jos rūsius su išlikusiais vienuolių dominikonų palaikais bei liturginio paveldo ekspozicija, o be to, pabuvosite vietoje, kurioje kadaise veikė kalėjimas prasikaltusiems kunigams.
Įdomu tai, kad Liškiavos bažnyčioje vis dar galima pamatyti ir išgirsti skambančius autentiškus vargonus, prie kurių XIX amžiuje vargonavo pats Konstantinas Čiurlionis, žymiausio kada nors Lietuvoje gyvenusio dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas ir pirmasis jo mokytojas.
Nemažiau istorija alsuojanti ir stebinanti Akmens Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia Akmens kaime. Tiek bažnyčios, tiek varpinės stilistika yra gana išskirtinė – bažnyčia savo forma greičiau primena didelį gyvenamąjį namą nei bažnyčią.
Pastato paskirtį labiausiai išduoda priešais jį stovinti medinė stulpinė varpinė. Nedaug Lietuvoje išlikusių medinių bažnyčių, skaičiuojančių jau trečią šimtmetį. Tai – viena seniausių stačiakampio formos bažnyčių Lietuvoje, pastatyta dar 1759 m. naudojant tik kirvius. Meistrai sugebėjo išsiversti ir be vinių!
