Netikėti maršrutai Klaipėdoje: karalių pėdsakais ir aklomis per mišką

Ką veikti Klaipėdoje rudenį, kai saulė šykšti mums dėmesio ir poilsis paplūdimyje nebe taip masina? Ogi vaikščioti! Uostamiestyje gausiai užderėjo naujų maršrutų ir ekskursijų – gamtos, istorijos, o taip pat ir neįprastų pojūčių medžiotojams.

„Spalvingas ruduo ar balta žiema tik sustiprina visus vaizdus ir pojūčius, kuriuos patirsite dalyvaudami pažintinėse Klaipėdos miesto ekskursijose. Kasmet mieste sukuriami nauji maršrutai. Kasmet jie įdomesni, labiau įtraukiantys. Ekskursijose ne tik klausomasi, kaip buvo labai įprasta iki šiol, bet ir tampama neatsiejama šios pramogos dalimi – jos dalyviais. Todėl čia galima ne tik atrasti, bet ir pajusti, paragauti, suprasti. Kviečiame pažinti mūsų miestą skirtingais metų laikais“, sako Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Ar teko girdėti, kad Klaipėda yra vienintelis karališkasis Lietuvos miestas? 1807–1808 metais Klaipėda buvo laikinoji Prūsijos karalystės sostinė, ir mieste gausu šio laikotarpio pėdsakų.

Šiemet Klaipėda švenčia 770 -ąjį miesto gimtadienį, ir ta proga kviečia pasinerti į projektą „Dingusi karalystė“ – tai istorinis dviejų sluoksnių žemėlapis, skirtas tyrinėti ir atrasti Klaipėdą karališkuoju laikotarpiu. Tai žemėlapis su praeities ir dabarties filtrais, fiksuojančiais iki šių dienų išlikusius miesto objektus, menančius Prūsijos karalystės laikmetį bei jo palikimą Klaipėdos kraštui.

„Tas laikotarpis mūsų miestui turėjo ypač didelį pokytį – padidėjimą, praplatėjimą, infrastruktūrinį, o svarbiausias dėmesys buvo skirtas kultūrai ir švietimui, nes karališkoji šeima būtent tai labiausiai puoselėjo savo karalystėje,“ – pasakojo viena maršruto sumanytojų Inga Norkūnienė.

Šiais žemėlapiais pasinaudoti gali visi – tris didelius žemėlapius lankytojai galės tyrinėti miesto bibliotekose bei Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre www.klaipedatravel.lt , o taip pat pasiimti iš bibliotekos kaip knygą. Kiekvienas galės tapti tikru detektyvu, pro skirtingus lupos stikliukus žvelgiančiu į žemėlapį ir tyrinėdamas miesto paslaptis skirtingais laikotarpiais.

Vienas iš gerai žinomų karališkosios Klaipėdos artefaktų – merija, kur prieš daugiau nei tris šimtus metų buvo įsikūrusi karališkoji rezidencija. Jį puošia Prūsijos karalystės herbo simbolis – erelis, taip pat bareljefas Prūsijos karalienei Luizei įamžinti. Beje, dabartinė Dangės gatvė tuomet vadinta Luizės vardu. Pasakojama, kad karalienę žavėję tuo metu upėje zuję laivai.

Karališkieji centrinio pašto rūmai atveria mums duris į kitą įdomų Klaipėdos gyvenimo etiudą. Prūsijos karalius Vilhelmas I, dar būdamas vaiku, atvykdavo į svečius pas tuomet pastate gyvenusią Argelanderių šeimą. Frydrichas Vilhelmas Argelanderis – Klaipėdoje gimęs ir čia gyvenęs, už žvaigždžių ryškumo, padėčių ir atstumų nustatymus išgarsėjęs astronomas.

Daugiau detalių apie karalių pėdsakus I. Norkūnienė neatskleidė – verčiau čiupkite žemėlapį ir leiskitės į kelią. https://klaipedatravel.lt/places/dingusi-karalyste/

Ar girdėjote istoriją apie Šv. Martyną – V a. Italijoje gyvenusį ir dosnumu garsėjusį vyskupą? O gal žinote kodėl per šią šventę buvo valgoma žąsis? Ir kodėl ši diena buvo laikoma paskutine rudens švente?

Tam, kad sužinotumėte visas šias istorijas, pajustumėte šviesos galią tamsiais vakarais, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras lapkričio 11–13 dienomis kviečia atvykti į Klaipėdą ir kartu sutikti šią rudeninę, šviesos ir gastronominių potyrių, šventę.

Išskirtinės, teatralizuotos ekskursijos po Klaipėdos senamiestį metu, nešini žibintais, išgirsite Šv. Martyno legendas ir pasakojimus, ragausite Martyno meduolių. O senamiesčio maitinimo įstaigose galėsite paragauti tradicinių ir netradicinių, išskirtinių bei gurmaniškų patiekalų su žąsimi. Klaipėdos krašto senoliai sakydavo, jog ši šventė vaišėmis prilygdavo Kalėdoms, ir pagal šv. Martyno dieną spręsdavo, koks oras būsiąs per Kalėdas „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu (purvu), jei Martynas su bradu, Tai Kalėdos su ledu“.

„Tai dar viena galimybė pamatyti, pajusti ar net paragauti kitokios Klaipėdos“ sako Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadybininkė Jurgita Neniškienė ir kviečia į gastronominį-marinistinį maršrutą „Paragauk Klaipėdos“. „Tai 2 val. trukmės pasivaikščiojimas pėsčiomis po Klaipėdos senamiestį, kurio metu dalyviai sužino apie marinistinio paveldo objektus, tokius kaip elingas, pasukamas tiltelis, piliavietė, sandėliai, kuriuose buvo saugomos iš įvairiausių pasaulio šalių laivais atgabentos prekės.

Sakoma, kad tai bene pati klaipėdietiškiausia ekskursija mieste, nes jos metu leidžiatės ir į gastronomines patirtis – ragausite sūrio, silkės, išskirtinio jūrininkų gėrimo, specialiai paruošto ekskursijos dalyviams ir turite galimybę išgirsti šių skanėstų atsiradimo Klaipėdoje istorijas.“

„Paragauk Klaipėdos“ organizuojama grupėms – ypač tinkama šeimoms, draugams, bendradarbių pasibuvimui.

Klaipėdos vokiečių bendrijos kultūros projektų vadovė Rasa Miuller pasakoja apie dvi intriguojančias ekskursijas norintiems daugiau sužinoti apie Klaipėdą ir jos žmones.

Projektas „Įdomūs, garsūs ir paslaptingi Memelio/Klaipėdos gyventojai“ kviečia pažvelgti į miestą ne per pastatų, gatvių istorijas ar įvykius, o per žmones.

„Vienos ekskursijos metu supažindinsime klaipėdiečius ir miesto svečius su tomis asmenybėmis, kurios prisidėjo prie Klaipėdos klestėjimo, jos gerbūvio kūrimo, kurių pavardės įrašytos mūsų miesto istorijoje, tačiau apie juos dažnas mažai ką žino“, – sakė R. Miuller.

Pavyzdžiui, išgirsite pasakojimus apie apsukrųjį žydų tautybės pirklį Mozę Jakobson de Jonge, garo variklį į Klaipėdą atvežusį ir dramos teatrą atstačiusį Džoną Meisoną, įspūdingus laivus rentusius Bėrendą Pyperį ir Paulių Vilių Lindenau.

Kitas maršrutas skirtas garsiems, Klaipėdoje gimusiems, gyvenusiems arba miestą lankiusiems asmenims. Kaip sako R. Miuller, šiandien dažnai apie juos svetur žinoma daugiau nei pas mus. Išgirsite daugiau apie jau minėtą Argelanderį, „Skrajojančio olando“ autorių Richardą Vagnerį, aistringą Trojos ieškotoją Henrichą Šlymaną, „Lietuvninkai mes esam gimę“ autorių Jurgį Zauerveiną ir daugybę kitų iškilių asmenybių.

Beje, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka yra sukūrusi „Krašto paveldo gidą“, kuriame aprašyta ir daugiau maršrutų. Didelio populiarumo sulaukė maršrutas „Tarpukario literatūra Klaipėdoje“, Ievos Simonaitytės pėdsakais vedanti „Mylėjau tave, Klaipėda“ ekskursija. Taip pat, R. Miuller teigimu, itin paklausi yra ekskursija „Šekelio keliu“, atrakinanti žydų paveldą ir pasakojanti apie sinagogas, žydų mokyklas, ligonines, pirtis su ritualinėmis maudyklomis.

Akla kelionė po mišką ir save – taip savo ekskursiją po beveik metus trukusių Gamtos gidų mokymo kursų pavadino Goda Mačiūnė su vyru. Tai – unikali galimybė panirti giliau į gamtą ir save. „Ekskursijos metu dalyviai būna užrištomis akimis. Bandome pažadinti visus kitus jutimus – klausą, skonį, lietimą, uoslę, pasitelkiant įvairias užduotis“, – sako G. Mačiūnė.

Gamtos gidų komanda kviečia leistis į alternatyvią kelionę mišku, kurios metu, sako, bus mažų mažiausia nejauku, nes nieko nematysite. „Jūs intensyviai naudositės visomis kitomis juslėmis ir tikėtina, jas atrasite iš naujo bei paaštrinsite. Netekę įprasto išorinio pasaulio suvokimo, turėsite galimybę kitaip pažvelgti į savo vidų. Įvertinsite, kiek daug gamtoje potyrių, kuriuos mes dažnai ignoruojame“ – vilioja ekskursijos organizatoriai.

Neįprastai pasivaikščioti mišku G. Mačiūnė kviečia 5–10 žmonių grupes. Rekomenduoja rinktis Smiltynę, tačiau, jums panorėjus, pavedžios jus ir kituose miškuose.

„Užsimerkti ir nieko nematyti yra įprasta, kai eini miegoti. Visai kas kita, kai eini pasivaikščioti... ir ne po gerai pažįstamus namus ar jų apylinkes, o po mišką.“

Užsirišus akis ir pažaidus kelis apšilimo žaidimus, gidai kviečia pasivaikščioti įsikibus į virvę. Ekskursijos viduryje laukia 15 minučių su savimi – dalyviai kviečiami apsikabinti medį, sugalvoti ar prisiminti liūdną ar baisią istoriją, susijusia su tamsa. Tuomet laukia pasivaikščiojimas jau savarankiškai, be virvės, aklas medaus koriuose ragavimas, na, ir, žinoma, regos atgavimas bei pojūčių grupėje aptarimas.