Druskininkai siūlo ne tik poilsį pavargusiems nuo kasdienybės bei gryną orą, tačiau ir dar neatrastus bei įspūdingus objektus, kurių daugybę rasite pasirinkę bet kurį maršrutą.
Nevertėtų nusiminti ir tiems, kurie artimiausiu metu kelionių planuoti negali – miestas pasitinka svečius ne tik vasarą. Kurorte nuolat atnaujinama dviračių takų infrastruktūra, o žiemą, kai gausu sniego, takus galima pritaikyti lygumų slidėms.
Mieste taip pat įrengtos šiaurietiško ėjimo trasos ir pasivaikščioti kviečia ne tik karštomis vasaros, tačiau ir auksinėmis rudens ar baltomis žiemos dienomis.
„Mėgstantys paganyti akis dažniausiai renkasi pasivaikščiojimą mieste. Druskininkų mieste esantis Druskonio ežeras pritraukia ne tik minias poilsiautojų, bet ir vietinių. Čia galima ne tik pasivaikščioti, bet ir pasigrožėti išpuoselėta gamta, trykštančiais fontanas bei prisėsti pailsėti“, – sako Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro atstovė Inga Urbanavičienė.
O norintiems dar daugiau įvairių patirčių pateikiame maršrutus, iš kurių neabejotinai išsirinksite sau tinkamiausią.
Saulės takas – tai pasivaikščiojimo gamtoje takas, vingiuojantis abejomis Ratnyčios upės pakrantėmis. Seniau populiari dozuoto pasivaikščiojimo sveikatinimosi procedūra lėmė tai, kad šiame take yra išmatuoti ir pažymėti maršruto atstumai.
Dabar čia galima mėgautis ne tik gražia gamta ir ramybe, bet ir poilsiavietėmis, pavėsinėmis bei tilteliais. Tai ne tik kurorto svečių, bet ir vietinių gyventojų pamėgta poilsio oazė.
Keliaujant Saulės taku galima užsukti ir į miško muziejų „Girios aidas“, kuris yra puiki vieta iš arti pažinti Dzūkijos gamtą ir supažindinti mažuosius keliautojus su miško gyvūnais, vabzdžiais, paukščiais ir augalais. Muziejuje įrengti interaktyvūs žaidimai ir fone skambantys gamtos garsai vėliau leis jums atpažinti bet kurio paukščio čiulbėjimą.
Krašto gamtą pažinti padeda ne tik nuolatinės ekspozicijos, bet ir papildomai rengiamos medžio drožybos, kalvystės, keramikos, gintaro darbų ir kitos parodos bei muziejaus bibliotekoje esančios knygos.
Norintys įveikti didesnį atstumą Saulės taku pasieks ir A.Česnulio skulptūrų parką Naujasodės kaime. Vos už 5 kilometrų nuo Druskininkų įkurtame parke išvysite unikalias medines skulptūras, kurias vienas geriausių skulptorių Lietuvoje sukūrė savo rankomis.
Čia pamatysite ir malūną, ir Rūpintojėlių sieną, ir tautosakos personažus. Parką puošia vaizdingi Ratnyčios upelio vingiai, jis nuolat papildomas naujais skulptoriaus darbais, todėl kiekvieną kartą atvykę atrasite naujas, dar nematytas skulptūras.
I.Urbanavičienė sako, kad tiek miesto svečiai, tiek gyventojai mielai renkasi ir naujai sutvarkytą Nemuno taką, kuris tiks ne tik norintiems pasivaikščioti, tačiau ir pravažiuoti maršrutą dviračiais ar paspirtukais.
Važiuojant šiuo taku gėrėsitės vaizdingais Nemuno pakrantės pušynais, rasite daug poilsio ir apžvalgos aikštelių, o sustoję prie upės šlaitų galėsite grožėtis Meilės salos panorama. Beje, pastaroji turi itin įdomią istoriją.
Pasakojama, kad prieš daugiau nei šimtą metų Druskininkų jaunimas vasaros vakarais saloje kurdavo laužus, šokdavo ir dainuodavo. Pusiaunaktį merginos eidavo į vieną krantą, o vaikinai – į kitą. Jie plukdydavo pasroviui vainikus su degančiomis žvakelėmis ir savininko vardu. Ties salos pabaiga merginų ir vaikinų paleisti vainikai susitikdavo, juos išgriebdavo valtyse sėdintys stebėtojai, kurie ir skelbdavo „laimingas poras“.
Kairioji Meilės salos dalis tuo metu priklausė Lietuvai, o dešinioji – Lenkijai, dėl to salos viduryje stūksojo spygliuotos vielos tvora, dalijusi salą pusiau.
Tarpukariu Meilės saloje buvo labai populiarus paplūdimys, kurį su Druskininkų krantu jungė kasmet vasaromis pastatomas pėsčiųjų tiltas, su pakeliama dalimi garlaiviams praplaukti. Įėjimas į paplūdimį buvo mokamas. Dabar Meilės sala – Druskininkų botaninis draustinis, o iš arčiau ją galima apžiūrėti keliaujant laivu Nemunu.
Populiarus, sako I.Urbanavičienė, ir maršrutas iki legendomis apipinto Raigardo slėnio. Šis takas puikiai tiks tiek mėgstantiems ilgesnius pasivaikščiojimus, tiek keliaujantiems dviračiu, o norintys pasivaikščiojimą kiek sutrumpinti gali įveikti tik dalį kelionės.
Legenda pasakoja, kad slėnio vietoje kadaise buvo turtingas miestas Raigardas, kurio gyventojai nuolat puotavo, per daug šventė ir taip pykdė Perkūną.
Dėl tokio jų elgesio miestas sugriuvo ir prasmego skradžiai, o nuo to laiko žemėje skamba prakeiktųjų varpas – jie ieško išėjimo iš požemio karalystės. Tas išėjimas yra užverstas Velnio akmeniu slėnio pakraštyje, prie Švendubrės. Sūrūs Druskininkų vandenys – tai pasmerktųjų ašaros.
Tačiau šis maršrutas gali pasiūlyti ne tik įdomų tikslą, tačiau ir lankytinus objektus pakeliui. Vienas iš jų – senosios Druskininkų kapinės. Senųjų kapų antkapiniai paminklai stebina savo didingumu ir originaliais, graudžiais įrašais. Čia ilsisi ir daug žymių bei kraštui nusipelniusių žmonių, o pirmasis miestelio gyventojas čia palaidotas dar 1858 m.
Pakeliui taip pat pamatysite ir Mergelių akis. Tai mažas pelkėtas ežerėlis, telkšantis pušynų apsuptoje dauboje. Ežerėlis sudarytas iš dviejų vandens telkinių, sujungtų sąsiauriu.
Iki Mergelių akių veda poilsinis takelis, rytiniame krante įrengtas lieptelis, nuo kurio galima mėgautis gamtos ramybe. Tai taip pat didinga istorija pasigirti galinti vieta – šalia ežerėlio stovi memorialas žuvusiems Dainavos apygardos Merkio, vėliau Kazimieraičio rinktinės partizanams atminti. Jų palaikai dar 1944–1953 m. buvo sumesti į Mergelių akių ežerą.
Norintiems ne tik pajausti Baltijos šalių vienybę, bet ir pajusti pasivaikščiojimo miške naudą organizmui, I. Urbanavičienė pataria nepamiršti Miško tako atkarpos, kuri vilnija per gražiausius Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius parkus ir gamtos kampelius. Pasivaikščiojimas po mišką teigiamai veikia širdį, imuninę sistemą ir psichiką, todėl nepamirškite, kad šiame take mėgausitės gryno oro terapija ir neišmatuojama nauda organizmui.
Per Druskininkų kraštą vilnijanti šio didingo tako atkarpa yra 54-oji: Didžiasalis – Druskininkai – Žiogeliai.
Prieš Druskininkus Miško takas susilieja su Nemuno keliu, apsuka Druskininkų Snow areną ir toliau pėsčiųjų ir dviračių taku veda iki Parko tilto per Nemuno upę. Kirtus tiltą, Miško takas tęsiasi Maironio gatve ir toliau veda mažomis istorinio Druskininkų kurorto gatvelėmis ir parko keliukais, kerta Ratnyčios upelį ir miško parką dešiniajame Nemuno krante.
Už Veisiejų gatvės maršrutas eina Neravų gatvės šaligatviu ir po maždaug 1 km suka kairėn į Sodžiaus gatvę, kuri Neravų kaimo pabaigoje tampa gražiu miško keliuku. Čia prasideda Dzūkijos nacionalinis parkas. Miško takas apsupa Viečiūnų kaimą, prieš žygeivius atverdamas gražų kraštovaizdį į Liškiavos vienuolyną priešingame Nemuno krante. Iki pat Žiogelių kaimo Miško takas veda gražiu, ramiu miško keliuku.
Maršrutą galima padalinti į dvi dalis ir nakvoti Druskininkuose. Vieną dieną verta skirti šiam miestui apžiūrėti, nuplaukti Nemunu iki Liškiavos. Nuo Sniego arenos iki Druskininkų vandens parko (Maironio gatvė) galima nukeliauti lynų keltuvu ir taip sutrumpinti atstumą dviem kilometrais.
Patiems susidaryti individualizuotą maršrutą padės ES finansuojamas projektas „Legendų takais“ bei „Druskininkai legendų takais“ programėlė. Joje visiškai nemokamai ir vos keliais paspaudimais rasite lankytinus objektus bei maršrutus, o juos pritaikyti savo poreikiams galėsite ir patys. Ją galite parsisiųsti čia.
Programėlėje rasite ir ilgiausią maršrutą, kuris puikiai tiks mėgstantiems keliauti. Maršruto metu aplankysite net 20 skirtingų objektų bei įveiksite net 93 km. „Maršrutas unikalus, nes galėsite derinti lankytinų objektų lankymą pėsčiomis ar dviračiu, o tolimesnes vietas galėsite pasiekti automobiliu arba viešuoju transportu“, – primena I.Urbanavičienė.
