Žvėryno dviračių takas
Atstumas: 6 kilometrai.
Trukmė: 1 val.
Maršrutas: Gedimino pr.–Vytauto g.–Vytauto ir Liubarto g. sankryža–Kęstučio g.–Birutės g.–L.Poškos g.– Kęstučio g.–Treniotos g.–Vytauto g.–Maloniosios g.–Upės g.
Maršrutas prasideda Gedimo prospekte, po to leidžiamasi Neries krantinės link iki pirmojo tilto, kuris jungia prospektą su Žvėryno rajonu.
Beje, pirmasis tiltas buvo medinis, pastatytas dar 1892 m., o šalia jo stovi Dievo Motinos Ženklo iš Dangaus cerkvė. Keliaujant krantine prie pat upės tako pabaigos stovi Gediminaičių akmuo.
Istorikų teigimu, paslaptingas riedulys žymėjo didžiojo kunigaikščio žemių ribas mieste XV a. Įsukę į Vytauto ir Liubarto gatvių sankryžą tikrai pastebėsite kenesą. Tai vieni iš dviejų Lietuvoje likusių karaimų maldos namų.
Vėliau maršrutas driekiasi Kęstučio ir Birutės gatvėmis, kur stovi seniausias religinis pastatas Žvėryne – Šv.Jekaterinos Kankinės cerkvė-koplyčia.
Trumpam užsukite į Treniotos gatvę, važiuokite Vytauto gatvės link ir būtinai atkreipkite dėmesį į pastatų architektūros kontrastus šioje gatvėje.
Vienoje pusėje, arčiau upės, yra senosios vilos, o kitoje – senieji Žvėryno medinukai. Netrukus pasukę į dešinę įvažiuosite į Upės gatvę, kurioje yra įrengtas dviračių takas. Juo nukeliausite iki Seimo rūmų, kur ir baigsis jūsų maršrutas.
Maršrutas palei Nerį
Atstumas: 11 kilometrų.
Trukmė: 1,5–2 val.
Maršrutas: Katedros aikštė – Mindaugo tiltas (sukame į dešinę) – Žirmūnų pliažas – UNO nuotykių parkas – buvusi irklavimo bazė – Rotonda (buvusi ledainė) – Gedimino paminklas.
Kelionė prasideda Vilniaus širdyje – Katedros aikštėje.
Pasukę Mindaugo tilto link atkreipkite dėmesį į mažą tiltelį dešinėje pusėje – šioje vietoje Vilnia susijungia su Nerimi. Kairėje galite matyti Sporto rūmus, kurie yra išskirtiniai dėl neįprasto bangos ar laivo pavidalo formos stogo. Šis pastatas yra vienas iš nedaugelio išlikusių brutalistinės architektūros stiliaus pavyzdžių, o rūmų stogas tebėra vienintelis toks vantinės konstrukcijos pavyzdys Lietuvoje.
Nusileidę nuo kalno dešinėje pamatysite nedidelę užtvanką.
Čia žiemoja beveik visi Nerimi plaukiojantys laivai.
Įspūdingo grožio baltas pastatas iš dešinės yra vadinamas Tuskulėnų dvaru. XIX a. Vilniaus daktaras Julijanas Titijus Tuskulėnų dvarą buvo pavertęs savotiška Vilniaus bohemos susibūrimų vieta – čia lankydavosi kompozitorius Stanislawas Moniuszko, rašytojas Jozefas Kraszewskis ir kiti.
Baigiantis maršrutui sustokite Gedimino pilies kalno papėdėje, kur pastatyta skulptūra vienintelei lietuviškai šunų veislei – lietuvių skalikui – pagerbti.
Po Vingio parką, Žvėryną ir Senamiestį
Atstumas: 15 kilometrų.
Trukmė: 2–3 val.
Maršrutas: Lukiškių aikštė – Seimo rūmai – Žvėryno tiltas – Vingio parkas – Estrada – Žvėryno tiltas – Mindaugo tiltas – Bernardinų sodas – Šv.Onos bažnyčia – Katedra – Lukiškių aikštė.
Maršrutas prasideda Lukiškių aikštėje, kurioje 1860 m. buvo įrengta turgavietė ir tai buvo didžiausia Vilniaus prekybvietė iki pat 1920 m. Ji padėjo Lukiškėms sparčiau integruotis į Vilnių.
Pasiekę Vingio parką atkreipkite dėmesį į augalus – būtent čia prieš šimtmetį parko teritorijoje buvo suformuotos gausus augalų parkas.
Vėliau dalis augalų buvo perkelta į Vilniaus universiteto Botanikos sodą, įkurtą Kairėnuose.
Taip pat Vingio parke esančioje estradoje 1997 m. „Foje“ grupės atsisveikinimo koncerto metu buvo susirinkęs rekordinis žmonių skaičius – per 60 tūkst.
Ar pamenate garsiąją Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus proga pastatytą skulptūrą – vadinamąjį vamzdį? Tai „Krantinės arka“, kuri atkartoja Neries krantinės formą.
Nė vienas miesto svečias negali pravažiuoti ar praeiti neatkreipdamas dėmesio į vieną gražiausių Lietuvos bažnyčių – Šv.Onos. Įspūdingos išvaizdos liepsnotosios gotikos stiliaus bažnyčiai pastatyti buvo panaudotos 33-jų formų plytos.
Išvykos pažengusiems
Šiek tiek labiau pažengusiems dviratininkams siūloma pasirinkti specialiai parengtus maršrutus palei Vilniaus Verkių regioninį parką ir Žaliuosius ežerus.
Ilgiausias tokio vidutinio sudėtingumo maršrutas yra 36 km, trumpiausias – 24 km.
Patyrusiems dviratininkams skirti sudėtingiausi maršrutai – lietuviški serpantinai Vilniuje per Belmontą ir Pavilnį, 30 km dviračių takai aplink sostinę, 36 km maršrutas per Senuosius Trakus, Varnikų taką ir Užutrakį.