Ko reikia plaukimui baidarėmis? Pirmiausia, geros kompanijos, žinoma, nepamirškite ir baidarių, irklų ir liemenių. Trasoje, kuria siūlome plaukti, užtruksite apie keturias valandas, tad būtų ne pro šalį turėti užkandžių ir vandens. Apsirenkite patogiai, geriausia avėti vandeniui atsparią avalynę, turėkite vandeniui atsparų maišelį, kuriame saugiai laikytumėte telefoną.
Pradedam! Kelionės pradžia – Vilkiškės. Lipame į baidares ir plaukiame ieškoti nuotykių. Ir pirmasis jau čia pat, vos už kelių dešimčių metrų – nedidelis kriokliukas. Adrenalino dozė – nuo pirmų kelionės minučių.
Išlyginame baidarę ir be staigių judesių leidžiamės kartu su srove. Uf! Įveikta! Baisu? Ne! Įdomu ir norime dar. Tad nesnaudžiame ir grožimės vaizdais.
Žalumos tikrai daug, neretai sutinkamos peteliškės ir laumžirgiai. Tačiau neatsipalaiduojame, nes prie Vabalynės mūsų vėl laukia burbuliuojantis Merkys, ir vėl kriokliukas.
Trasoje taip pat pasitaikys išvirtę medžiai, šakos, liepteliai, tiltelių liekanos. Tačiau reikia saugotis akmenų, nes galima išvirsti, juk nenorėtumėte išsimaudyti šaltame Merkio vandenyje. O gal visgi norėtumėte?
Maždaug po dviejų valandų priplaukiame gelžbetonį tiltą, o už jo violetinis lieptas. Tai „Levandų uostas“! Pusiaukėlė, tad metas pasistiprinti, todėl išlipame, prie sutvarkytos pakrantės (ačiū „Levandų uostui“).
Čia galime atsipūsti ant levandų spalvos suoliuko. Smalsumas nugali, paeiname keliasdešimt metrų ir pamatome pradedančias žydėti levandas. Gal dar ankstoka, bet po kelių savaičių jos jau džiugintų akis pilnu pajėgumu, tad grįžti į šiuos kraštus tikrai reikės.
Ką gi, pailsėjome, pasistiprinome, galime tęsti kelionę. Iki Jašiūnų plauksime dar apie dvi valandas. Tačiau trasa bus jau lengvesnė, mažiau seklumos, mažiau akmenų, bet daugiau posūkių.
Šiemet mums pasisekė ir prie „Levandų uosto“ neteko stumti baidarių, nes dėl lietaus vandens lygis kiek pakilęs. Netrukus pasirodo gyventojų sodybos, sutinkame ir vietinius gyventojus, šienaujančius žolę, laistančius daržus, pasisveikiname ir linkime vieni kietiems geros dienos.
Galiausiai girdime iš kairės pravažiuojančių automobilių garsą, plaukiame palei kelią Jašiūnai – Turgeliai. Štai ir tiltas per Merkį Jašiūnuose.
Kelionės pabaiga už kelių šimtų metrų. Priplaukiame metalinį tiltelį priešais bažnyčią, pasilenkiame ir už jo „parkuojame“ baidares.
Tiesa, būkite atidūs, nes krantas labai apgaulingas ir gilus (kiek aukščiau kelių), galima išvirsti. Jeigu taip atsitiktų, patirtumėte nepamirštamą nuotykį.
Keturios valandos pralėkė nepastebimai, pusdienis praleistas aktyviai ir įdomiai. Pavargome? Taip, bet kartu ir pailsėjome. Ilsėkitės aktyviai kartu su Merkiu.
