Kaip rašoma Dariaus Pocevičiaus knygoje „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990“, „Ryga“ 1954 m. buvo pastatytas Kaune – ir po dešimtmečio pasiekė Vilnių. Kaip pasakoja dabartiniai laivo savininkai UAB „Barta“, sovietmečiu nedaug kas turėjo automobilius, viešasis transportas nebuvo išvystytas, o ir pramogų tais laikais nebuvo labai daug, tad automobilių neturintiems ir prie ežero negalintiems nuvažiuoti andainykščiams vilniečiams galimybė nuplaukti į Valakampių paplūdimį, ten išsimaudyti ir grįžti buvo didelė atrakcija.
D.Pocevičiaus knygoje minimi keturi Vilniaus laivai – „Ryga“, „Salomėja Nėris“, „Taškentas“ ir „Kijevas“. Prieš tai, tarpukaryje, čia plaukiojo trys garlaiviai. Dabar iš visos šitos istorinės flotilės likęs tik vienas – „Ryga“ – ir kaip su laiku pasikeitė pats Vilnius, taip su juo pasikeitė ir laivas: dabar jis jau veikia nebe tiek kaip transporto priemonė, bet labiau kaip įsimintina pramogos ar iškylos vieta.
Tinka įvairiems scenarijams
Daugelis vilniečių ir miestan atvykusių svečių turbūt bent kartą per savaitę praeina ar pravažiuoja palei Nerį, todėl atrodytų, upe jau nieko nenustebinsi. Vis dėlto būti šalia upės ir būti pačioje upėje – ganėtinai skirtingas tiek jausmas, tiek vaizdas, ir tuo įsitikino portalo lrytas.lt komanda, neseniai išbandžiusi pasiplaukiojimą „Ryga“.
Apie patį laivą galima pasakyti taip: iš vidaus jis atrodo didesnis ir erdvesnis, nei susidaro įspūdis nuo pakrantės. Du atviri deniai viršuje, kurių vienas gali būti visiškai uždengtas nuo vėjo ir lietaus, ir kuriame pakanka vietos pasistatyti keliems užkandžių stalams, yra ir vietos prisėsti. Jei dėl kažkokios priežasties nesinori būti atvirame ore – arba galbūt norisi stebėti plaukimą arčiau upės vandens lygio – žemutiniame laivo aukšte įrengta salė su dideliais langais.
Laive įdiegta audiosistema, veikia tualetas. Jei rengiamas pobūvis, maisto užsakymui laivo savininkai gali pasiūlyti savo partnerius, bet galima organizuotis ir patiems. O galima, žinoma, plaukti ir be jokio pobūvio – tiesiog stebint pro šalį slenkantį Vilnių nauju, rečiau matomu kampu. „Ryga“ plaukia į reisą pardavusi mažiausiai aštuonis bilietus suaugusiesiems, o daugiausia gali talpinti 100 keleivių.
Laivas kursuoja Neries atkarpa daugmaž nuo vidurio tarp Žaliojo ir Geležinio Vilko tiltų iki kiek tolėliau nei Šilo tiltas. Deja, nuplaukti iki Valakampių šiais laikais jau nebepavyks – motorlaivio savininkų teigimu, upės vaga aukščiau Šilo tilto jau beveik penkerius metus netvarkoma, todėl jau nebetinkama tokiam laivui kaip „Ryga“. Patį laivo maršrutą (ir maksimalų keleivių skaičių) stipriai įtakoja vandens lygis Neryje, kuris gali pasikeisti per kelias dienas. Tačiau ši 2022-ųjų vasara – kol kas dėkinga, vandens lygis pakankamai aukštas.
Ramus ar siautulingas? O kodėl ne abu iškart?
Laivas – ko gero seniausia žmogaus transporto priemonė. Plūduriuojantis rąstas, iš kelių rąstų sujungtas plaustas, iš kamieno skobtas luotas naudojami jau nuo akmens amžiaus, ir turbūt ši tūkstančius metų besitęsianti istorija smarkiai prisidėjo prie tam tikrą romantinės auros, lydinčios laivus ir laivybą.
Be to, tekantis vanduo ramina. O Neris per Vilnių teka ramiai ir neskubriai – tad jei norisi ramybės, tiesiog įsitaisyk prie borto ir stebėk lėtai pro šoną lėtai slenkantį miestą ar upės vilnis (juk Vilnius ir vilnys ne veltui turi bendrą šaknį).
Du laivo deniai turi vieną didelį privalumą: plaukiant „Ryga“, ką veikti suras ir tie, kurie nori pasiausti (pavyzdžiui, pašokti. Išbandyta!) – tam puikiai tiks galinis dengtasis denis – ir tie, kurie nori ramiai pasišnekučiuoti ar paprasčiausiai tylomis pasižvalgyti į miestą rečiau pamatomu rakursu – tokie gali gali įsikurti priekiniame atvirame denyje. Kas įdomiausia, abu deniai vienas kitam netrukdo: viduryje esanti kapitono kabina veikia kaip tam tikras tiek garso, tiek nuotaikos, atmosferos šliuzas.
Na o jei norisi romantikos, galima pasirinkti vakarinį plaukimą, besileidžiant saulei. Tiesa, visiškai nuleisti ją už miesto horizonto plaukiant nepavyks – dėl saugumo „Ryga“ neplaukioja sutemus – tačiau aukso tonais užsiklojantis miestas aplinkui blizgant vandeniui – ne ką mažiau įsimintinas reginys.
Kaip pasakoja „Rygos“ savininkai, jų laivu plaukioja patys įvairiausi žmonės – štai šią vasarą ekskursiją susiorganizavo ukrainietės mamos, o įmonės administracija atsimena ir kuriozinį atvejį, kai kartą laivui besiruošiant gabenti Lietuvos valdžios atstovus, Valstybės apsaugos tarnybos vyrai prieš plaukimą pareikalavo visus palikti laivą, jį nuodugniai patikrino, bet nesutiko atgal įleisti kapitono, nes jo nebuvo iš anksto pateiktame dalyvių sąraše – ir net įtikinėjimai, kad laivas be kapitono tikrai niekur neišplauks, kurį laiką nebuvo vaisingi. Tačiau po ilgų derybų, kurias uniforma pasipuošęs kapitonas turėjo pralaukti šalia krantinėje, plaukimas galiausiai įvyko.
Bet kaip įspėja laivo savininkai – ši vasara yra paskutinė, kai reisai vykdomi dabartine kaina: dėl visų išteklių, o ypač kuro brangimo, nuspręsta, kad kitąmet „Ryga“ plaukios jau pagal naujai perskaičiuotas kainas, tad likę šio sezono mėnesiai yra paskutinieji, kai bilietas kainuoja tiek, kiek kainavo paskutinius kelerius metus.
