Šį kartą pakuočių tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ pakvietė visus į Vištyčio regioninį parką, šalia Vištyčio ežero, kuris telkšo trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos pasienyje.
Tai vienas didžiausių ir giliausių ežerų, o jį supa daugiau nei 50 metų žmogaus neliesti skroblų miškai. Pasirodo „Europos Baikalu“ vadinamame Vištyčio ežere iki šiol galima sugauti reliktinę žuvį – ežerinį syką, o, užsukus į Vištyčio regioninio parko lankytojų centrą, sužinoti ne vieną įdomybę.
Vaidotas Baumila, kaip ir dažnas lietuvis, užsuka į centrą niūniuodamas „o tu pašvilpauki, bernioke, iš Suvalkijos lygumų....“ ir sužino, kad būtent prie Vištyčio ežero Suvalkijos kraštovaizdis drastiškai skiriasi nuo mums įprastos lygumų Suvalkijos.
„Čia yra magiškas kraštas, nes maždaug prieš 12 000 metų šioje vietoje sustojo ledynas ir išlygino visą Suvalkiją, o čia suformavo beveik aukščiausias Lietuvos kalvas ir vieną giliausių Lietuvos ežerų – Vištytį. Geologai tvirtina, kad Vištyčio ežeras yra senesnis net už Baltijos jūrą“, – sako Vištyčio regioninio parko grupės patarėjas Nerijus Paškauskas.
Lankytojų centro kūrimo pagrindinis tikslas buvo papasakoti apie Suvalkijos kalvas, kurių net tris aukščiausias rasite pačiame lankytojų centre. Vienoje „kalvoje“ surinkta informacija apie kraštovaizdį, antroje – apie kultūrą ir istoriją, o trečioje – apie vandens telkinius. Čia sužinosite, jog Vištyčio regioninio parko gamtiniame rezervate telkšo aukščiausiai Lietuvoje iškilęs Dunojaus ežeras, kurį lanko tik mokslininkai.
Vaidotas Baumila kviečia visus ne tik keliauti, bet ir lankyti kultūros paveldo vietas. Visai šalia Vištyčio verta užkopti ant Velnio akmens ir užsukti į patį seniausią Suvalkijos malūną, kurio mechanizmas iki šių dienų yra išsaugotas ir, reikalui esant, galėtų sumalti grūdus.
Kas yra grūdų „čystyjimas“ bei ką įdomaus ir netikėto Vaidotas pamatė bei sužinojo Vištytyje įsikūrusioje vienoje didžiausių obuolių perdirbimo įmonių Lietuvoje „Vaiskona“, žiūrėkite šeštadienį 11 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
