Lankantis Biržuose šio miestiečių ir lankytojų jau pamėgto statinio aplenkti tikrai negalima. Įdomios ir dar nematytos, kanoją arba grimztančią valtį primenančios formos Kirkilų apžvalgos bokštas nepaliks abejingų. Bokšto aukštis – beveik 32 metrai, o nuo 30 metrų aukštyje esančios apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabūs vaizdai.
Bokštas suteiks galimybę susipažinti su vienomis pagrindinių Biržų regioninio parko vertybių – Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje esančių karstinių įgriuvų reljefu. Užlipus į apžvalgos bokštą galite pamatyti dar tikrai neregėtą vaizdą – 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais, kurių skersmuo – apie 35 m ir daugiau. Kartais, esant tam tikroms sąlygoms, vasaros metu jie nusidažo įvairiomis spalvomis.
Svarbu, kad smegduobės virsta ir Kirkilų, arba kitaip Ilguoju, ežeru. Tai didžiausias Lietuvoje karstinis ežeras, jis užima 3,9 ha. Lietingesniu laikotarpiu jį sudaro tarpusavyje susijungusios ir vandens prisipildžiusios 30 smegduobių, o sausmečiais ežerėlių vandens lygis pažemėja ir tuomet ežerą sudarančios kelios smegduobės tampa atskirais ežerėliais.
Prie pat apžvalgos bokšto pamatysite ir pažintinį taką su pontoniniais tilteliais. Takas nutiestas per nedideles pelkutes ir pusiasalius su pelkėms būdinga augmenija ir gyvūnija. Pasivaikščiojimo takas veda link liepto, kuriuo pateksite į kitą ežerėlių krantą. O pažvelgę į vandenį nuo lieptelio gal pamatysite ir ežerėliuose gyvenančias unikalias purpurinių sierabakterijų kolonijas, kurių dar rasti galima tik Italijoje. Tako ilgis apie 800 metrų.
Nepamiršti reikėtų ir ilgiausio Lietuvoje pėsčiųjų tilto. 1928 m., kai kitoje ežero pusėje, Astravo dvaro pastatuose įsikūrė lino fabrikas, per Širvėnos ežerą buvo nutiestas 525 m. ilgio ir 2,45 m pločio pėsčiųjų tiltas, jungiantis Astravą ir Biržų miestą.
Dabar Širvėnos ežero plotas yra apie 325 ha, o 525 m ilgio tiltas per jį – ilgiausias pėsčiųjų tiltas Lietuvoje. Šiandieną šis tiltas gausiai lankomas žvejų, jaunavedžių, miestiečių ir miesto svečių, kurie nori pasigrožėti miestu, ežero ramybe ir tiltu pasivaikščioti iki Astravo dvaro.
Jeigu norite pasigirti aplankę ne tik ilgiausią pėsčiųjų tiltą, tačiau ir šiauriausią Lietuvos tašką, toli važiuoti nereikės. Norėdami pasiekti šiauriausią Lietuvos tašką, važiuokite link šiauriausio Lietuvos kaimo – Aspariškių. Nuo Aspariškių iki šiauriausio taško pagal Nemunėlį pėsčiomis dar reikia nueiti apie tris kilometrus. Takas veda miško keliuku, kas keletą kilometrų yra ženklai.
Nors tikrasis šiauriausias Lietuvos taškas yra Nemunėlio upės viduryje, sausumos tašką (56,27', 24,53') aplankyti yra kur kas paprasčiau. Vietą žymi specialus medinis ženklas su koordinatėmis.
Įstabų gamtos kūrinį galite pamatyti ir apsilankę Tabokinės atodangoje. Devoninių uolienų vertikalios sienos yra išsidėsčiusios dviem lygiais ir ne ištisai.
Viršutinis skardis įspūdingas tuo, kad jo siena paprastai siekia iki 3-4 m aukštį ir susideda iš gana stambiais gabalais suskeldėjusių, plyšiuotų dolomito sluoksnių, į kuriuos yra įsiskverbę ant tokio skardžio augančių beržų ir kitokių medžių tvirtos šaknys.
Norintiems geriau susipažinti su Biržų krašto istorija reikėtų apsilankyti istorinėje Biržų pilyje ir muziejuje „Sėla“.
Kunigaikštis Kristupas Radvila (1547–1603) savo Biržų žemių ir Lietuvos šiaurinio pasienio apsaugai Biržuose pastatė modernią, didžiausią ir stipriausią tuo metu Lietuvoje itališko tipo bastioninę tvirtovę.
Atlaikiusi perdavimą iš rankų į rankas, karus ir net sprogdinimus, Biržų tvirtovė vėl pasitinka lankytojus. Biržų pilies reprezentaciniai rūmai buvo atstatyti 1978–1986 m., juose 1987 m. įsikūrė Biržų viešoji biblioteka, o 1989m. – Biržų krašto muziejus „Sėla“.
Biržų krašto muziejus „Sėla“ siūlo daug edukacinių programų vaikams. Taip pat viena garsiausių yra „A biržiečė vaišin dianuodamūs“ suaugusiems, kurios metu susipažinsite su unikalia ekspozicija „Senoji aludarystė“.
Mažuosius krašto svečius be žado tikrai paliks populiariausių animacinių filmų veikėjų skulptūromis apstatytas Kirkilų parkas. Parkas tikrai sudomins ir vyresnius: jame laukia gravitacinis namas, iliuzijų tunelis, siaubo namas, „triušiukų erdvė“, kurioje laksto mažieji gyvūnėliai, su kuriais galima žaisti, disko ir mini golfas, pažintinis NATURA 2000 paukščių takas, šaudymas lanku, batutas, elektrinių keturračių trąsa vaikams bei siaubo labirintas.
Norinčius nusiraminti priims levandų ūkis. Tai tikra ramybės oazė kiekvienam, ieškančiam gilesnio ryšio su savimi ir gamta. Čia galima būti valandų valandas – pravalyti mintis, iš naujo pasikrauti geros energijos ir pamiršti visus rūpesčius. Kiekviename ūkio kampelyje rasite kažką mielo širdžiai.
Norinčius išbandyti kažką naujo apsilankyti kviečia eko basų kojų parkas, kurio ilgis net 1300 metrų. Pradėjus eiti akmenuotu taku už vingio laukia smėlis. Vėliau tenka eiti per pjuvenas, įvairaus dydžio ir formos akmenis, lentas. Taip pat maloniai nuteikia ėjimas per nendres, vyteles, kankorėžius.
Galima šokinėti nuo kelmelio ant kelmelio, pereiti ir paprasčiausiu juodžemiu. Tenka pereiti ir melioracijos griovį, vėliau pakilti mediniu tilteliu į viršų ir staigiai nusileisti. Smagu po aštrių akmenukų pereiti paprasčiausiu smėliu ar netgi žvyru.
Prieš išvykdami nepamirškite atsipalaiduoti ir užsukti į energetinį labirintą. Energetiniai labirintai turi aiškią pradžią ir pabaigą, o norint juos pereiti tereikia sekti vienu aiškiu taku. Specialios formos labirinto, esančio prieš Jūsų akis, paskirtis – leisti pabūti su savimi, pamąstyti, atsipalaiduoti, pamedituoti ir „pakrauti“ teigiama energija.
Eidami energetiniu labirintu pasigrožėkite lauko akmenų įvairove ir jų savitu grožiu. Labirinto ilgis – 307 metrai į vieną pusę. Jis surinktas iš mažėjančia tvarka sustatytų 800 lauko akmenų ir dar panašaus skaičiaus puošybinių.
Tikima, kad keliaujantis į centrą žmogus iškrauna blogą energiją, o išeidamas pasikrauna gera. Skirkite laiko sau ir pereikite visą maršrutą – pirmyn ir atgal. Kai pasieksite labirinto centrą – praleiskite ten bent 5–10 minučių. Jūsų patogumui centre rasite suolelį.
Šiuo labirintu perėję žmonės teigia, kad jiems pagerėjo nuotaika ir savijauta.
