Verti dėmesio Šv. Dominyko atlaidai Aukštadvario Šv. Dominyko bažnyčioje, rengiami gegužės mėnesį. Atlaidų metu į Aukštadvarį sugužėdami vietos parapijiečiai ir svečiai dalyvauja Šv. Mišiose, procesijoje ir prašo Šv. Dominyko užtarimo.
Senuosiuose Trakuose Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčioje tradiciškai kasmet liepos mėnesį vyksta Viešpaties Apsireiškimo Šv. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto atlaidai, sutraukiantys minias tikinčiųjų ir smalsių žmonių. Pasibaigus procesijai parapijiečiai ir šventės svečiai kviečiami susirinkti istorinėje Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo vienuolyno piliavietėje. Čia klausomasi specialiai šventei paruoštos muzikinės programos, vyksta meno dirbtuvės, amatininkų mugė, o vaikų laukia nuotaikingos pramogos ir linksmybės.
Onuškio miestelis garsėja Šv. Roko atlaidais, kurie vyksta rugpjūčio viduryje Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje. Po puošnios bažnytinės šventės miestelyje vyksta spalvinga mugė bei koncertas.
Stebuklas, sutraukiantis būrius maldininkų
Lietuvoje, nuo pat krikščionybės atsiradimo, ypatingos žmonių pagarbos sulaukia Švč. Mergelė Marija – ne veltui visa Lietuva neretai vadinama Marijos žeme. Su Dievo Motina siejamas šventoves gausiai lanko piligrimai, o jose vykstančios liturginės šventės sutraukia būrius maldininkų. Mūsų šalyje iš viso yra šeši stebuklais garsėjantys Mergelės Marijos paveikslai, karūnuoti paties Vatikano. Bet nedaug kas žino, kad pats pirmasis iš jų, pagerbtas Šventojo Sosto net dviem šimtmečiais anksčiau už garsųjį Aušros Vartų paveikslą, yra Trakuose.
Iškilmingą paveikslo karūnavimą primena iki pat šių dienų išlikusi visą savaitę trunkančių atlaidų tradicija. Kasmet Trakinių atlaidai vyksta rugsėjo 1–8 d. „Aukojamos Šv. Mišios, eina piligrimai, atvažiuoja chorai. Kunigai, vyskupai sako pamokslus. Kiekvienais metais per rugsėjo atlaidus jaunimas (apie 300 dalyvių) ryte išeina nuo Aušros vartų ir visą dieną eina pėsčiomis giedodami, melsdamiesi iki Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos. Ir tokia minia jaunų žmonių įeina į šventovę nuvargę, bet pilni entuziazmo, akys trykšta tikėjimu“, – pasakojo Trakų bazilikos kunigas klebonas Jonas Varaneckas.
Šventės tradicija siekia XVIII amžių, kuomet 1718 m. rugsėjį popiežius Klemensas XI atsiuntė karūnas Trakų Marijai, garsėjančiai malonėmis bei stebuklais, kai buvo surengta iškilminga vainikavimo šventė. „Suvažiavo tūkstančiai žmonių. Tai buvo svarbus istorinis, dvasinis ir politinis įvykis, kuris reiškė, kad iki Vatikano buvo nunešta žinia apie Trakų Marijos paveikslo dvasinius turtus, stebuklus“, – priminė istoriją kunigas klebonas J.Varaneckas.
Per Žolinę Trakai dėkoja dangui ir žemei
Trakų krašte įspūdingai švenčiama ir Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena – Žolinė. „Tai ypatinga šventė, primenanti, kad Marija mus lydi ir ragina dangaus gėriu, kurį simbolizuoja gėlių puokštė, visiems kartu darniai gyventi mūsų žemėje“, – sakė Trakų bazilikos kunigas klebonas J.Varaneckas, būtent kurio iniciatyva religinė šventė išsiplėtė ir tapo viso miesto švente, vienijančia ne tik vietinius katalikus, stačiatikius, karaimus, bet ir visai netikinčius žmones, atvykstančius turistus.
„Man norėjosi, kad po Mišių mes neišsibarstytume, o dar labiau pasidžiaugtume. Kilo mintis paveikslo kopiją ant specialių neštuvų nešti Trakų miesto gatvėmis, liudijant, kad tai – mūsų dangiškoji Mama, kuri jungia mus visus – ir tikinčius, ir netikinčius, ir katalikus, ir brolius stačiatikius, ir brolius karaimus, ir jaunus, ir senus. Norėjosi, kad tai būtų linksma eisena, kelianti pasididžiavimą, kad šioje žemėje tikroji karalienė yra Trakų Madona. Tai mūsų dvasinė Motina, kurią mes didingai nešame ir rodome visiems – praeiviams, turistams, atsitiktinai papuolusiems į miestą. Visi jungiasi į tą eiseną. Kartu žygiuoja orkestras, žmonės – šventiškai pasipuošę, su puokštelėmis“, – pasakojo Trakų bazilikos kunigas klebonas.
Didžiulį ne tik vietos gyventojų, bet ir turistų dėmesį pritraukianti Žolinės eisena, pradžioje sumanyta kaip vienkartinis renginys, Trakų gatvėmis šiemet rugpjūčio 15-ąją vyks jau vienuoliktą kartą. „Kai atvažiuoja kunigai, kurie yra studijavę Romoje, jiems šis renginys savo nuotaika labai primena Sicilijoje rengiamas eisenas“, – juokėsi Trakų bazilikos kunigas klebonas.
Vasaros ir duonos šventė
Trakų rajone išskirtinės tikinčiųjų pagarbos sulaukia ne tik Mergelė Marija, bet ir jos motina – šventoji Ona. Tikrą kaimiškos šventės dvasią galima pajusti Dusmenyse, kur liepos pabaigoje vyksta Didieji Šv. Onos atlaidai Dusmenų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje.
„Oninės čia švenčiamos nuo seno. Jau 1902 m. Dusmenyse buvo Šv. Onos atlaidai. Vyko neleistina procesija, mat tuo metu caro valdžia buvo uždraudusi bet kokias procesijas. Sunkiu laiku žmonės tame įžvelgė lietuviškumo dvasią“, – apie tradicijos ištakas pasakojo Onuškio seniūnijos seniūnė Zita Aniulienė.
„Visų pirma, tai bažnytinė šventė – vyksta pasiruošimas, sujudimas, vainikų pynimas ir bažnyčios puošyba. Einama procesija. Į atlaidus suguža žmonės iš visų kraštų – visų kartų atstovai, ir gyventojai, ir svečiai“, – pasakojo Zita.
Šv. Onos atlaidų metu būna labai geras oras. Po atlaidų bažnyčioje linksmybės tęsiamos iki nakties: vyksta Trakų rajono menų mėgėjų kolektyvų ir kviestinių svečių koncertas, sveikinamos Onos, pagerbiama tradicinė dzūkiška duona, kurią Trakų rajono krašte moka kepti ne tik vyresnio amžiaus karta, bet ir jaunimas. „Šventa Ona – duonos ponia“, – sakė Z.Aniulienė.
Šventės sujungia visus
Tikėjimo ir tautybės požiūriu margaspalviame Trakų rajone švenčiamos ne tik katalikiškos šventės. vienos iš bendruomenių šventė į bendrą šurmulį įjungia ir visus kitus.
Pačiame Trakų miesto centre stovinčioje Trakų Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvėje sausio mėnesį švenčiami Viešpaties Krikšto atlaidai – tai viena svarbiausių stačiatikių švenčių. Šventovėje meldžiamasi, šventinamas vanduo. Viešpaties Krikšto atlaidai neatsiejami ir nuo maudymosi kryžiaus forma iškirstoje eketėje – tikima, kad sausio 19 d. visas pasaulio vanduo tampa pašventintas.
Puoselėdama ir praktikuodama savo gilias tradicijas Trakų krašto sentikių bendruomenė (dar vadinama senosios stačiatikybės tradicijų ir apeigų saugotojais) bendra malda ir susikaupimu stiprina bendrystę, tradiciškai melsdamasi netoli Trakų esančiuose Daniliškių kapinėse. Manoma, kad Daniliškių kaimas daug šimtmečių buvo sentikių bendruomenės centru.
Sentikystė šiame kaime gyva tik tuomet, kai čia žmonės susirenka pagerbti mirusiųjų. Tuomet suvažiuoja visi iš šio kaimo kilę senesni žmonės, jų vaikai ir anūkai, kurie dabar gyvena Vilniuje, Kaune, Trakuose, Elektrėnuose ar dar kituose miestuose susirenka pagerbti mirusiųjų (ceremonija pradedama mišiomis prieš daugiau nei šimtą metų statytoje cerkvėje).
Sentikiai Daniliškėse susitinka kelis kartus per metus – Švč. Trejybės dieną, Velykas, Sekmines. Po mišių einama į kaime esančias senas kapines, šventinamas kiekvienas kapas, susirinkusieji iš lėto eidami nuo vieno kapo prie kito meldžiasi, ypatingu senoviniu būdu, gieda giesmes, prisimenami mirę artimieji. Pagal senas tradicijas sentikiai giedotojus vaišina pačių pagamintais valgiais, dažytais kaušiniais. Šiais metais sentikių bendruomenė Daniliškėse susitinka birželio 4 d.
Trakų krašte tradiciškai vyksta ne tik šie, bet ir daug kitų renginių. Informacijos apie juos rasite čia: www.eventstrakai.lt ir www.trakai.lt.
Projektas „Nematerialaus kultūros paveldo populiarinimas Trakų rajono savivaldybėje e-rinkodaros priemonėmis“ finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir Trakų rajono savivaldybės biudžeto.
