Postpandeminės kelionių tendencijos – kaip jos keitėsi ir ko dažniausiai svetur ieško lietuviai?

2022 m. balandžio 13 d. 19:45
Daugelis mūsų jau pradeda skaičiuoti dienas iki vasaros bei planuoti savo atostogas, neretai – ir užsienio šalyse. Kaip keitėsi lietuvio keliautojo portretas ir įpročiai pasibaigus pandemijai? Ar taip staigiai išpopuliarėjusios „darbostogos“ įsitvirtino? O prie ko visgi buvo sunkiausia prisitaikyti patiems kelionių organizatoriams?
Daugiau nuotraukų (1)
Į šiuos klausimus tinklalaidėje „Berta&Talks“ atsako kelionių organizatoriaus „Novaturas“ marketingo direktorė Olga Belova ir keliaujančios jėgos aitvarų mokyklos „WindTrain“ įkūrėjas, aktyvių atostogų organizatorius Edgaras Martinėlis.
– Olga, esate didžiausio Baltijos šalyse kelionių organizatoriaus atstovė, tad bene geriausiai galite atsakyti, koks gi yra tas lietuvis kaip keliautojas ir ar mėgsta lietuviai keliauti apskritai?
Olga: Svarbiausia turbūt pasakyti, kad lietuviai keliauja. Pagaliau! Po dvejų metų, po dviejų praleistų sezonų mes keliaujame! Apibendrinti visų Lietuvos keliautojų ir sudėti į vieną portretą nenorėčiau, nes visgi visi mes keliaujame labai skirtingai – turime savo pomėgius, mėgstamas kryptis, mėgstamą kelionių stilių.
Dauguma lietuvių pripažįsta, kad jie keliauja bent jau du kartus per metus ir bent vienas atostogas stengiasi praleisti užsienyje. Iš patirties ir iš mūsų pardavimų galiu pasakyti, kad populiariausia kryptis yra Egiptas – tai žiemos, pavasario ir vėlyvo rudens kryptis. Kita labai populiari šalis yra Turkija.
Tuo tarpu jaunesni arba labiau linkę pažinti pasaulį žmonės renkasi trumpus savaitgalio pabėgimus. Važiuoja ten, kur yra tiesioginiai reisai, kur galima per 3–4 dienas apeiti, pabūti, paragauti gyvenimo ir juo pasidžiaugti bei sugrįžti pilnam įspūdžių. Tiesa, kita visai nemaža lietuvių dalis – apie 49 %, daugiausia vyrai – labai mėgsta keliauti Lietuvoje.
– Užsiminėte, kad labai aiškiai yra nusistovėję kryptys, kuriomis keliauja lietuviai. Ar turėjo tam įtakos pandemija, ar iš esmės kažkokių naujovių čia neatsirado?
Olga: Atslūgus pandemijai lietuviai daugiau grįžo į tokias standartines kryptis arba saugiausiais kryptis, kuriose buvo labai aiškus reguliavimas, kur buvo lengviausia nuskristi ir buvo aišku, kad grįžus nereikės sėdėti saviizoliacijoje. Atsisukome atgal į Graikiją, į kiek primirštą Bulgariją, tačiau Turkija ir Egiptas topuose kaip buvo, taip ir liko.
Dar vienas svarbus dalykas, kuris koregavo kelionių kryptis, yra tai, kad prieš tai labai populiarios tolimos kryptys, tokios kaip Šri Lanka, Balis, Tailandas, ilgą laiką buvo uždarytos. Netgi pasibaigus pandemijai ir prasidėjus pakankamai aktyviam keliavimui, šios šalys nepriiminėjo turistų iš užsienio.
– Edgarai, Tau dažniausiai tenka susidurti su aktyvia keliautojų bendruomene, kuri ieško patirčių, nuotykių. Pats esi įkūręs keliaujančią sezoninę jėgos aitvarų mokyklą, kuri veikia tiek Egipte, Turkijoje, tiek kitose šalyse ir kone ištisus metus paskui ją keliauja patys lietuviai. Tavo akimis, ar auga keliautojų dalis, ieškanti aktyvaus poilsio ir nenorinti gulėti viešbutyje bei pasyviai leisti laiką?
Edgaras: Taip, ta keliautojų dalis tikrai auga. Procentaliai negaliu pasakyti, bet po pandemijos 2021 metai mums buvo rekordiniai – pavasarinis ir rudeninis Egiptas bei Turkija tiesiog „sprogo“, nes žmonės itin norėjo ten keliauti. Be to, žmonės buvo pavargę nuo to uždarymo, buvimo nežinioje. Jie norėjo ir ieškojo kažkokių naujų patirčių, naujų išbandymų. Nežinau, ar tai dėl jėgos aitvarų populiarumo, bet keliautojų kiekis buvo labai didelis.
Ta pati tendencija jaučiama ir Lietuvoje – sezono metu norinčiųjų mokytis kaituoti kiekis labai didėja. Gal vėjo norėtųsi kiek daugiau, kad galėtume teikti paslaugas, bet ir jo yra nemažai.
– Abu paminėjote, kad lietuvių noras keliauti, atrasti, patirti yra labai didelis. Iki pandemijos stebėjome, kad nemažai yra keliaujančių savarankiškai – planuojančių keliones ir jos veiklas individualiai. Olga, ar pandemija iš esmės pakeitė tą įprotį, o galbūt atsirado daugiau baimių ir dažniau kreipiamasi į kelionių organizatorius kaip į savotišką saugumo garantą?
Olga: Pandemija pakoregavo keliavimo realybę, todėl mes ir sakome „Welcome to new reality“. Turbūt viena iš pagrindinių priežasčių yra reguliavimai šalyse – reikalavimai išvažiuojant, įvažiuojant. Kartais jie keisdavosi kartą per savaitę, kartais net kelis kartus per dieną. Kai keliauji su agentūra arba kelionių organizatoriumi, jis prisiima atsakomybę už informavimą, formalumų tvarkymą, pagalbą, jei, pavyzdžiui, susirgai kovidu arba kažkas netikėto atsitiko kryptyje.
Savarankiškai keliaujantys turi iššūkių su bilietų keitimu, atšauktais skrydžiais, uždarytais viešbučiais. Šiandien arba, kitaip tariant, po pandemijos organizuoto turizmo populiarumas tikrai ženkliai išaugo.
Edgaras: Mes nelabai susiduriame su savarankiškais keliautojais, nes patys teikiame tokią paslaugą, kuomet pasirūpiname viskuo. Žmogus mums paskambina, sako: „Aš noriu kaituoti, ką man reikėtų daryti? Pirkti bilietą, kažką rezervuotis?“ Mes tuomet atsakome, kad jam nereikia nieko daryti, tiesiog atsiųsti savo duomenis ir mes viskuo pasirūpinsime. O bendradarbiaudami su kelionių organizatoriais iš esmės susidedame saugiklius.
Būna tokių krypčių, kur organizuojame ką nors patys. Šiemet, jeigu atvirai, truputį prisibijome daryti kažkokią „egzotiką“, mat kai kur gali atsirasti labai dideli kelionės kaštai bei rizikos. Šiek tiek pristabdome ir liekame prie tradicinių krypčių – Egiptas, Turkija.
Viso pokalbio apie šiuolaikines kelionių tendencijas klausykite tinklalaidėje „Berta&Talks“:

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.