Gamtos mėgėjai žino – kelionė į Skandinaviją nepalieka abejingų
Nuo Baltijos ir Šiaurės jūros iki pat poliarinio rato besitęsiantis didžiausias Europoje Skandinavijos pusiasalis pakeri keliautojus unikalia gamta: platūs paplūdimiai, miškai ir uolos, žadą atimantys fjordai ar salų masyvai. Rodosi, visai netoli Lietuvos, tačiau vaizdai čia nematyti ir gniaužiantys kvapą. Štai keletas vietų, kurios užburs ir didelį, ir mažą keliautoją.
Jei kada nors matėte Norvegijos nuotrauką, kuri jums padarė didžiulį įspūdį, didelė tikimybė, kad tai – Norvegijos šiaurėje esantis Lofoteno salynas (Lofoten), turistus traukiantis ir dėl įspūdingo kraštovaizdžio: masyvių kalnų, fjordų bei išskirtinių paplūdimių, pavyzdžiui, Hauklando (Hauklandstranda), kuris išsiskiria krištolo skaidrumo vandeniu ir kalnų fonu, o dėl puikių oro sąlygų – ši vieta pasižymi vienu šilčiausių klimatų tokiose aukštose platumose.
Pietinėje Švedijoje esantis Skonės regionas taip pat nepalieka abejingų. Žydint rapsams, Skonės laukai atrodo tarsi užlieti auksu. Šiame regione akis džiuginą vėjo malūnai, platūs paplūdimiai, jaukūs kaimeliai ir ūkiai.
Iš antrojo pagal dydį Geteborgo (Göteborg) miesto Švedijoje per trumpiau nei valandą pateksite į nedideles salas, kur jus sups tik jūra ir nuostabūs gamtos vaizdai. Šios salos – puiki vieta tingiam poilsiui pajūryje, kur nėra minios turistų ir automobilių eismo. Į kai kurias iš jų pateksite tik vietiniais laivais.
Salos taip pat tinka aktyvesniam poilsiui – žvejoti, važinėtis dviračiais, bėgioti ar mėgautis vandens pramogomis. Geteborgo archipelagą (Göteborgs skärgård) sudaro daugiau kaip 20 salų, išsidėsčiusių Švedijos vakarinėje pakrantėje. Kiekviena sala pasižymi savitu charakteriu ir žavesiu, tačiau visose jose galima ramiai atsikvėpti nuo miesto gyvenimo.
Danija taip pat išsiskiria nuostabia gamta ir pakrantėmis. Pavyzdžiui, Rabjerg Mile (Råbjerg Mile) – milžiniška migruojanti smėlio kopa Danijoje. Dėl stiprių vėjų šioje vietovėje kopa per metus į rytus pasislenka apie 15 metrų, per pastaruosius 110 metų pasistūmėjo apie 1,5 kilometro. Nuo kopos atsiveria visai kitoks vaizdas nei tikėtumėtės iš Skandinavijos – ši vieta atrodo kaip iš kito pasaulio. Nuo aukščiausio kopos taško atsiveria fantastiška panorama į visą aplinkinį kraštovaizdį, o horizonte matyti Skagenas (Skagen) – labiausiai į šiaurę nutolęs Danijos miestas.
Miono kalvos (Møns Klint) yra dar viena žavi lankytina vieta Danijoje. Tai – stačios kreidos uolos, nusidriekusios palei rytinį Miono salos krantą. Įspūdingos kalvos Baltijos jūros pakrante tęsiasi kone 6 kilometrus. Iš Kopenhagos čia nuvyksite mažiau nei per valandą, o tai puiki vienos dienos išvyka su pasivaikščiojimais ir paplūdimiais.
Fjordų žavesys
Norvegijos fjordai traukia turistus iš viso pasaulio. Įspūdingiausi jie – vakarinėje Norvegijos pakrantėje.
Geirangerio fjordas (Geirangerfjorden) – vienas žinomiausių, jis laikomas gražiausiu Norvegijos fjordu ir nesunku suprasti, kodėl. Į šiaurę nuo Bergeno esantį 15 km ilgio ir 600 metrų gylio Geirangerio fjordą supa kalnai su šniokščiančiais kriokliais juose, žinomiausias kurių – „Septynios seserys“ (De Syv Søstrene).
Fjordus iš arčiau apžiūrėti galite tiek leisdamiesi į nelengvus, tačiau įspūdingus žygius, tiek plaukiodami baidarėmis. Geirangerio fjordas – vienas vaizdingiausių ir lankomiausių Norvegijos fjordų, 2005-aisiais kartu su Nerėjaus fjordu (Nærøyfjorden) įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šio fjordo pakrantėse išlikę keletas apleistų ūkių ir kaimų.
Didžiausias ir ilgiausias Norvegijoje – Sognės fjordas (Sognefjorden), šalia kurio stūkso didžiuliai kalnai. Patyrusių keliautojų privalomų aplankyti objektų sąraše ne tik jis, bet ir Hardangerio (Hardangerfjorden), Lysės (Lysefjord) fjordai.
Paskui Šiaurės pašvaistę
Norėdami pamatyti Šiaurės pašvaistę, kai kurie keliautojai patogų poilsį šiltuosiuose kraštuose išmaino į jos paieškas žvarbioje šiaurėje. Žinomos dešimtys vietų, kur galima jas stebėti, bet, akivaizdu, kad kuo toliau į šiaurę, tuo daugiau galimybių pamatyti šį magišką vaizdą.
Šiaurės pašvaistėms stebėti rekomenduojama aplankyti Trumsę (Tromsø), Norvegijoje, kur gausu ir kitų pramogų: nuo kelionių haskių traukiamomis rogėmis iki kruizų fjordais, jau minėtas Lofoteno (Lofoten) salas, Šiaurės kyšulį Norvegijoje ir Abisko nacionalinį parką, Švedijoje.
4. Užburiantis kalnų grožis
Kalnų gerbėjai tiesiog privalo aplankyti Norvegiją – daugybė kalnų takų vilioja žygeivius ir alpinistus, norinčius išbandyti savo jėgas ir pasigrožėti kvapą gniaužiančiais vaizdais.
Dauguma aukščiausių Norvegijos kalnų susitelkę šalies centre, ypač Jotunheimeno nacionaliniame parke (Jotunheimen nasjonalpark) ir aplink jį. Čia netrūksta pasivaikščiojimams skirtų takų, krioklių, nedidelių ežerų. Čia – kone 250 viršukalnių, kurių aukštis virš jūros lygio siekia bent 1900 metrų. Vadinasi, alpinistai ir keliautojai gali aplankyti vien tik šią vietovę ir nepavargti nuo siūlomų maršrutų bei iššūkių: sraunių upių, žalių slėnių.
Aukščiausia Skandinavijos pusiasalio viršūnė – Galhiopigenas (Galdhøpiggen), kurios aukštis siekia apie 2469 m. Į jį rekomenduojama kopti nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Tą geriausia padaryti iš Juvasshytta kalnų stoties: kelionė pirmyn ir atgal trunka apie 5–7 val., vasarą keliautojus lydi gidas.
Antrasis pagal dydį kalnas Norvegijoje – Glitertindas (Glittertind). 2465 m aukščio kalnas yra išsidėstęs Jutunheimeno kalnyne, priklausančiame Skandinavijos kalnams. Glitertindą dengia storas ledynas, be kurio kalno aukštis būtu 2452 m. Užkopti į kalną nėra labai sudėtinga, todėl kopimas į jį yra gana populiarus.
Nebūtina būti alpinistais, kad pamėgtumėte kalnus. Įspūdingų vaizdų, įstrigsiančių į atmintį, rasite „Trolio liežuvyje“ (Trolltunga). Tai – viena vaizdingiausių ir įspūdingiausių Norvegijos uolų, kurios dalis, išsikišusi kaip koks liežuvis, stūkso 700 metrų virš Ringedalsvatnet ežero.
Fotografija ant šios uolos verta visos dienos žygio – teks įveikti 27 km kelio pėsčiomis pirmyn ir atgal, ir pakilti 800 m. virš jūros lygio. Beje, vaikus pradžiugins žinia, kad „Trolio liežuvis“ buvo pavaizduotas animaciniame filme „Ledo šalis“.
Netoliese galite aplankyti ledyną Buarbreen bei miestelį Odda, kur galima išsinuomoti dviračių, vienviečių baidarių. Miestelyje paprastai apsistojama prieš kylant į „Trolio liežuvį“ ar prie Latefossen (Låtefossen) krioklio – jis vienas lankomiausių Norvegijoje.
Prekestulenas (Preikestolen, arba „Pamokslų uolos“) – ryškus klifas pietvakarių Norvegijoje, Rugalande, Forsando savivaldybėje, iškilęs 604 m virš Liusefjordo. „Pamokslų uolos“ pasiekiamos pėsčiomis, maždaug per keturias valandas. Klifo viršus – kvadrato formos, gana lygaus paviršiaus, iš čia atsiveria vaizdinga panorama į fjordą, Kjerago masyvą ir aplinkinius kalnus.
Žygiai pėsčiomis ar dviračiais
Ieškantys atsvaros šiuolaikiniam sėsliam gyvenimo būdui mielai renkasi judrias keliones dviračiais ar pėsčiomis, o kai keliai ir takai vingiuoja per natūralią laukinę gamtą, apdovanojančią net tik gaiviu oru, bet ir nepakartojamais vaizdais, ją norisi kartoti ir kartoti. Kelionė į Skandinaviją puikus būdas praleisti atostogas judriai. Maršrutų, skirtų eiti pėsčiomis ar riedėti dviračiais, rasite kiekvienoje Skandinavijos šalyje. Keliai čia vingiuoja per miškus, per kopas, tarp uolų. Toks kelionės būdas ypač skatinamas ir visur stengiamasi įrengti specialius žymėjimus, informacinius stendus, aprašymus.
Beseggeno kalnagūbris – viena įspūdingiausių vietų Norvegijoje, tapusi daugumos keliautojų atradimu, todėl vasaros mėnesiais čia gausu turistų. Jei nemėgstate minios turistų, keliauti čia reikėtų rugsėjį.
Neįtikėtini vaizdai atsiveria iš „Trolių sienos“ (Trollveggen) Norvegijoje – aukščiausios vertikalios uolos Europoje. Žygis į šias uolas nėra pats lengviausias ir šiek tiek pavojingas, todėl būkite atsargūs ir apsvarstykite galimybę eiti su gidu. Bet kuriuo atveju, vaizdai čia nuostabūs, nesvarbu, kiek aukštai kopsite.
Švedijoje 500 km ilgio pėsčiųjų žygio maršrutas, žinomas kaip „Karališkasis takas“ (Kungsleden), iš Abisko į Hemavaną Jämtlande, driekiasi per atokias laukines, žmogaus nepaliestas, vietoves: taigas, tundras, ežerus. Maršrute išdėstyta 20 kalnų namelių, nors galima stovyklauti ir laukinėje gamtoje, o maršrutas paprastai padalytas į keturias pagrindines atkarpas, kurių kiekvienai įveikti reikia maždaug savaitės. Pakeliui stebėkite vietinius samius ir jų šiaurinių elnių bandas.
Dar vienas kelionės tikslas galėtų būti pietų Švedijoje esantis Sioderoseno (Söderåsen) nacionalinis parkas. Jis gana lengvai pasiekiamas, todėl čia galima keliauti ir specialiai nepasiruošus. Parke gausu miškų, ežerų ir upelių, apžvalgos aikštelių, daugybė iškylų vietų.
Camønoen takas puikiai žinomas kaip ilgiausias pėsčiųjų takas Danijoje. Tačiau, jei neturite laiko įveikti viso pėsčiųjų tako, keliaukite tiesiai prie Miono (Møn) kreidos uolų, kurios laikomos svarbiausiu šio tako akcentu.
Jei pažintį su Skandinavijos gamta nusprendėte pradėti keliaudami pėsčiomis ar dviračiu, kelionė TT-LINE keltu į didžiausią Švedijos uostą Treleborgą – gera galimybė. Iš Treleborgo jūs nesunkiai nukeliausite tiek į Švedijos Skonės regioną, arba palei vakarinę Švedijos pakrantę iki pat Norvegijos, ir toliau į regionus.
Be to, iš Treleborgo ranka pasiekiama ir Danija, tereikia įsigyti kelto bilietą kartu su Eresundo tilto (tilto į Daniją) bilietu. Galimi įvairūs pasiūlymai: kelto bilietas keliaujantimes automobiliu ar kemperiu, pasiūlymai šeimoms su vaikais ar poroms, taip pat galima keliauti vien tik dviračiais ar motociklais.
Maistas, kuris maloniai jus nustebins
Skandinavijos šalių maistas – viena priežasčių, kodėl verta aplankyti šį Europos regioną. Ir kalbame čia ne apie ištaigingus restoranus, o daugiau apie tradicijas ir maisto kokybę. Senovėje Skandinavijoje egzistavusios pusiau klajoklių gentys, išgyveno žvejodamos, medžiodamos ir rinkdamos.
Dėl atšiauraus klimato ir trumpo derliaus sezono vietiniai stengėsi išlaikyti maisto atsargas žiemai, todėl maistas buvo rauginamas, marinuojamas, sūdomas ar rūkomas. Šių kraštų gyventojai ir šiandien vertina natūralų, savo kraštuose užaugintą kokybišką maistą, todėl šalyse daug natūralių ūkių, kuriuose galite lankytis, skinti derlių čia pat, laukuose, ar ragauti vietos restoranuose.
Vasarą Švedijoje vaikus sužavės uogų ūkiai, kur uogas jie ne tik galės skinti patys, bet ir ragauti jas čia pat su šviežias blyneliais. Suaugusieji gali apsilankyti skandinavų vynuogių auginimo laukuose ir vyninėse, kur organizuojamos ekskursijos su gidu, arba savarankiškai tyrinėti vynuogynus, apsipirkti vietinėse vyno parduotuvėse.
Na ir žinoma negalime nepaminėti ypatingos skandinavų virtuvės dalies – tokių dalykų, kaip švediška fermentuota silkė (Surströmming), kurią paragauti ryšis tik patys didžiausi gurmanai, tačiau draugams, kaip pokštą parveš vos ne kiekvienas, grįžtantis iš šios šalies. Arba norvegiškas, sūdytas ir fermentuotas upėtakis „rakfisk“. Švediškas sumuštinių tortas (Smörgåstårta) – susluoksniuotas duonos ir įvairių įdarų, tokių kaip: paštetas, rūkyta lašiša, sūdyta mėsa, krevetės ir kiaušiniai, patiekalas. Įmantriai papuoštas kietai virtais kiaušiniais, pomidorais ar alyvuogėmis ir gausiai apteptas majonezu. Tokį tortą švedai pjausto riekelėmis ir vaišina svečius.
Norvegiškas „Gamalost“ – kietas, trapus, rusvai gelsvas, ryškaus skonio ir aštraus kvapo sūris. „Gamalost“ – reiškia senas sūris, tokį sūrį valgė dar vikingai. Tokių įmantrių patiekalų rasite ir daugiau. Jie tikrai pakutens jūsų nosies ir liežuvio receptorius, o sukombinavus juos su daniško „hygge“ ir švedišku „lagom“ skandinavų gyvenimo būdo stiliumi, gims nepamirštama kelionė į Skandinavų šalis.
Paveldėta istorija pristatoma šiandien
Senamiesčiai, karalių rūmai, muziejai, šiuolaikiško meno ir fotografijos ekspozicijos, galerijos, parodos, spektakliai ir operos. Ką čia bepridurti?
Ekskursija po Skandinavijos sostines bus ideali tiems, kurie trokšta pasivaikščioti istorijos pėdsakais. Smagiausia dalis, jog istorinio paveldo ekspozicijos, tokios kaip pilys, istorijos ir gamtos, technikos ir mokslo muziejai, parkai, dirba visais metų laikais, todėl keliauti galite ir žiemos laikotarpiu.
Tokioje kelionėje turite šansą sudominti ir paauglius, kuriems mokykloje gali atrodyti, jog istorija tik be reikalo užima vietą jų tvarkaraštyje, nes yra absoliučiai neįdomi. Čia, apžiūrinėdami Kronborgo pilį Danijoje ne tik jie, bet ir suaugusieji gaus prisiminti apie ką rašė V. Šekspyras „Hamleto“ pjesėje.
Išvysite tikrus vikingų laivus Norvegijos ir Švedijos muziejuose, tyrinėsite liaudies buities muziejus. Kai kurie skandinavų muziejai įrengti po atviru dangumi, miestuose – šiaurietiškai žavūs senamiesčiai, istoriniai pastatai. Visose šalyse gausu parkų, paminklų ir skulptūrų. Apžiūrinėdami šiuos objektus susimąstysite, kodėl žmonės jais puošė savo aplinką, ir ką tos skulptūros simbolizuoja. Visuose lankytinuose objektuose ras peno ir meno mėgėjai. Čia gausu ne tik senovinių eksponatų, bet ir modernių ekspozicijų, fotografijos galerijų.
8. Žvejų rojus – Norvegija
Vienu įsimintiniausiu Jūsų kelionės į Skandinaviją atsiminimu gali tapti žvejyba. Nutarę pažvejoti Šiaurės šalyse, pateksite į tikrą žvejų rojų – gausybė žuvų, pritaikyta infrastruktūra, bei viskas, ko gali prireikti žvejui: gidai, informacija, žemėlapiai ir patarimai, bei įrangos nuoma. Žūklė jūroje, upėje, ežere, o gal net ir pačiame vandenyne – jūsų teisė rinktis. Nepamirškite, kad Skandinavijos šalys – tikras stovyklautojų rojus. Daugeliu atvejų pasirinktoje vietoje pasistatę palapinę ant kranto galite čia pat ir stovyklauti, ir meškerioti nuo kranto, ar sėdint ant uolos. Atskiras paminėjimas turi būti skirtas ir poledinei žūklei.
Taigi, jei norite žvejiškos laimės įspūdžių – planuokite žvejo atostogas ir ruoškitės įspūdingiems laimikiams. Apsilankykite Norvegijoje vasarą ir žvejokite kone visą parą esant baltosioms naktims, dalyvaukite garsiojoje migruojančių menkių žvejyboje arba poledinėje žūklėje stebėdami Šiaurės pašvaistę. Tik nepamirškite prieš tai pasidomėti reikalavimais žvejams ir įsigyti leidimą žvejybai, jei tokio reikėtų.
Pramogų parkai – vaikų rojus
Skandinavija tampa vis dažnesne kelionių kryptimi šeimos išvykoms. Ir ne tik dėl kerinčios gamtos, bet ir dėl pramogų vaikams. Skandinavijoje galite aplankyti ne vieną pramogų parką, beje, jie sužavės ne tik vaikus.
Pramogų parkas „Tivoli Grona Lund“ įsikūręs Djurgardeno saloje, į kurią nesunku patekti vietinio susisiekimo keltu iš Stokholmo centro (beje, čia rasite ir garsųjį „Vasa“ muziejų, „Skanseno“ muziejų po atviru dangumi bei garsųjį ABBA muziejų). O atrakcionų parke jūsų laukia net 30 įvairiausių atrakcionų ir amerikietiškųjų kalnelių: norint visus apžiūrėti ir išbandyti, jums tikrai prireiks daug laiko.
„Lisebergas“ – didžiausias Skandinavijos pramogų parkas, jo plotas 110 hektarų. Geteborgo pramogų parke „Liseberge“ netrūksta įvairiausių atrakcionų: nuo amerikietiškųjų kalnelių iki karuselių patiems mažiausiems. Šalia „Lisebergo“ net du muziejai: gamtos ir mokslo „Universeum“ bei Pasaulio kultūros muziejus.
Jei mėgstate rašytojos Astridos Lindgren knygas, būtina apsilankyti Vimerbio miestelyje įkurtame dideliame literatūriniame parke „Astridos Lindgren pasaulis“.
Už maždaug 150 kilometrų nuo Stokholmo lankytojų laukia Kolmardeno pramogų parkas ir zoologijos sodas.
Norvegija taip pat turi daug pramogų parkų ir išties unikalių vietų. Pavyzdžiui, atrakcionų parkas „Lilleputthammer“. Tai – nuotykių parkas, kuris patiks ir vaikams, ir suaugusiesiems. Miniatiūriniame miestelyje vaikai gali pasijusti milžinais.
Dat vienas – „Tusenfryd“ pramogų parkas – įsikūręs Vinterbro mieste, esančiame už 20 kilometrų į pietus nuo Oslo. Visame komplekse galime rasti daugiau nei 30 skirtingų atrakcionų, pritaikytų šeimoms.
„Tivolio sodai“ – Kopenhagoje esantis atrakcionų parkas, veikiantis nuo 1843 metų. Tai puiki vieta vaikams ir suaugusiesiems: čia gausu karuselių ir atrakcionų, vaikai šūkčioja riedėdami tradiciniais mediniais amerikietiškaisiais kalneliais, paaugliai supasi moderniose sūpynėse. Poilsio pertraukėlei rasite įvairiausių kavinių, restoranų, bei suvenyrų ir saldumynų parduotuvių.
Dyrehavsbakken, paprastai žinomas kaip „Bakken“ – pramogų parkas Klampenborgo mieste, Kopenhagos pakraštyje. „Bakken“ yra seniausias iki šiol veikiantis parkas pasaulyje – jis įkurtas dar 1583 metais. Tai nereiškia, kad ši vieta neįdomi šiuolaikinėms šeimoms. Ne, „Bakkeno“ parke gausu įdomių atrakcionų ir linksmųjų kalnelių.
„Djurs Sommerland“ – 1981 m. atidarytas Danijos pramogų parkas, įsikūręs Djurslando mieste. Šis parkas veikia tik šiltuoju metų laiku.
„Legolando“ kompleksą Danijos Bilundo mieste smagu aplankyti kelionės per Danijos salas metu. Tačiau nemanykite, kad šis parkas – tik pastatai iš „Lego“ kaladėlių, kurių čia net 65 milijonai. Čia netrūksta įvairiausių atrakcijų tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Gyvūnų stebėjimas gamtoje
Įvairiausių gyvūnų galima pamatyti ne tik zoologijos soduose, bet ir natūralioje gamtoje. Pavyzdžiui, Švedijoje įmanoma išvysti briedžių, vilkų, bebrų, lūšių ir net meškų. Jei keliausite po šią šalį, nesitikėkite, jog briedžių pamatyti bus labai paprasta. Didžiausia tikimybė išvysti briedį pro automobilio langą, tačiau juk daug įspūdingiau jį sutikti vaikštantį po mišką. Norėdami būti tikri, kad Švedijoje pamatysite briedį ar kitą norimą gyvūną, galite dalyvauti safaryje su gidu.
Iš Trumsės (Tromsø) Norvegijoje organizuojamos turistų kelionės stebėti banginių ir delfinų.
Apsilankę Danijoje taip pat galėsite leistis į ruonių safarį, paukščių stebėjimo ekskursijas Vatų jūros nacionaliniame parke.
TT-LINE keltų bilietai – tai patogios kelionės į Skandinaviją garantas. Kelionė keltu per Baltijos jūrą, tai puikus pasirinkimas trumpoms ar ilgesnėms išvykoms, verslo kelionėms ar atostogoms su visa šeima. Banguojanti Baltija, sotus maistas keltų restoranuose, patogiai įrengtos kajutės. Peržiūrėkite keltų tvarkaraštį ir rezervuokite kelto bilietą į Jūsų poreikius tenkinančias atostogas Skandinavijoje.
