Kuklių pirmųjų pavasario ženklų ir stiprios, drąsios, intymios meilės pasakojimų galima leistis ieškoti Klaipėdos skulptūrų parke.
Esant kiek prastesniam orui Šv. Valentino diena gali būti puiki proga apsilankyti Prano Domšaičio galerijoje, kur eksponatai pasakoja apie įkvepiančią menininkų duetų partnerystę.
Pingvinas Kazanova
Lietuvos jūrų muziejus, kuriame gyvena 20 pingvinų, skuba paneigti gajų mitą, kad šie frakuoti paukščiai renkasi porą visam gyvenimui. Biologas Pavelas Kulikovas mėgsta visiems pasakoti apie pingviną Bikį, nuo 2003 metų pakeitusį ne vieną partnerę, sukusį lizdą su pingvinu Snapinu ir netgi kurį laiką bandžiusį kurti šeimą tryse.
Daugiau pingvinų istorijų galime sužinoti apsilankius Lietuvos jūrų muziejuje, kuris taip pat švenčia Šv. Valentino dieną, arba klausytis P.Kulikovo istorijų neišeinant iš namų.
„Pingvinų poros yra kažkiek panašios į žmonių: vos vienas poroje nusilpsta arba neberodo intereso, kitas ima jau dairytis naujo partnerio,“ – pasakoja Nina Puteikienė, Klaipėdos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja.
Jų santykiai pradeda ryškėti artėjant poravimosi metui – jie pasirenka lizdus ir ima juos nešti šiaudus.
„Kartais šiaudų einama pešti iš svetimo lizdo. Tada lizdo šeimininkai duoda vagišiui į kaulus. Jo partneris atbėga jo ginti, peštynės būna karštos, kartais ir plunksnos skraido“, – sakė pašnekovė.
Jos teigimu, pingvinų santykiai mums dažnai atrodo juokingi galbūt dėl to, kad tai yra šaržuotas, sukarikatūrintas žmonių pasaulis.
„Žmonės yra aukštesnės klasės gyvūnai, jų smegenys ir emocijų diapazonas net nepalyginamos su paukščių, todėl tos vertybinės monogamijos, gebėjimo išsaugoti jausmus ir ryšį visą gyvenimą reikia ieškoti ir skatinti tarp žmonių“, – sakė N.Puteikienė.
Pamažu bundantį pavasarį jaučia ir gyvūnai. Klaipėdos jūrų muziejaus pingvinų banda šiemet dar tik imituoja lizdų kūrimą, o kitais metais muziejus tikisi ir pirmųjų kiaušinių, o galbūt ir mažylių.
Meile alsuojančios skulptūros
Ypatingų meilės istorijų Šv. Valentino dieną galima paieškoti ir Klaipėdos skulptūrų parke. Sondra Simanaitienė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui, prakalbinusi ne vieną skulptorių, tikina, kad meilės parke tiesiog apstu.
„Skulptūrų parke yra susipynę praeitis ir dabartis. Vėlyvuoju tarybiniu laikotarpiu šią vietą labai mėgo įsimylėjėliai, čia skirdavo pasimatymus. Esu girdėjusi ne vieną pasakojimą iš vyresnio amžiaus žmonių ir mačiusi nuotraukų iš Skulptūrų parko, kaip jie fotografuojasi prie vienos ar kitos patikusios skulptūros. Daugelis žmonių, kurie dažnai ateina į parką, turi savo mėgstamiausias skulptūras. Parkas yra prisipildęs jaukios mylinčios atmosferos, kurią pajunta nuošalumo miesto centre ieškantys žmonės“, – pasakojo pašnekovė.
Parke, jos teigimu, galima rasti įvairios meilės apraiškų. Meilę gyvūnams puikiai atspindi V. Naručio „Katinas“, intymios, susimbolintos meilės istoriją pasakoja G. Jonkaus „Suolelis dviem“, S. Mišeikio „Uostas“, taip pat V. Balsio „Dvi mylimos“. Meilę Mažajai Lietuvai galima perskaityti A. Boso skulptūroje „Martynas Mažvydas“.
„O skulptoriaus Justo Mickevičiaus „Torsas“ (1979 m.) įkūnija vitalinį kūno seksualumą ir leidžia suvokti bekompromisį heroišką stiprios, intymios meilės diktatą. Daugelį istorijų apie savo skulptūras yra papasakoję patys skulptoriai, kitas istorijas kuriame mes, parko praeiviai,“ – pasakojo pašnekovė, pakvietusi apsilankyti Skulptūrų parko puslapyje ir patiems įsitikinti jos žodžiais.
Beje, parke yra ir skulptūra pingvinams – tai Violetos Skirgailaitės „Pasivaikčiojimas“. Pingvinai, kaip autorė pasakojo S.Simanaitienei, yra įdomūs ir savotiškai judantys gyvūnai.
Lankomos skulptūros Paprašyta išskirti įsimintiniausią skulptūrą, S.Simanaitienė paminėjo Roberto Antinio „Draugystę“, pasakojančią apie dviejų žmonių ryšį. Granito kūrinys vaizduoja du susikabinusius, į dangų žvelgiančius žmones, kurių susipynusios rankos ir kojos sudaro širdies formos ertmę.
S.Simanaitienė pasakojo, kad parko skulptūros yra ne tik lankomos, bet tarsi ir turinčios ypatingą prasmę lankytojams.
„Yra pasakojimas apie Broniaus Vyšniausko iškaltą skulptūrą „Mergaitė“ (1986 m.) Pavaizduota sėdinti ant krašto grakšti, apsinuoginusi mergina. Skulptūra sukelia norą globoti, dažnai kas nors, pučiant šaltam žieminiam vėjui, ją apgaubia nertiniu,“ – pasakojo S.Simanaitienė.
Ji taip pat girdėjusi, kad rugpjūčio pabaigoje prie skulptūros baltai apsirengusi moteris kasmet palieka gėlių puokštę.
Meilės duetai Prano Domšaičio galerijoje Apie įkvepiančią kūrėjų partnerystę, meilės duetus byloja Prano Domšaičio galerijos eksponatai.
Nors skirtingų temperamentų menininkai mūzos ieškojo skirtingose meno srityse, tai nesutrukdė, o veikiausiai ir padėjo kartu išgyventi karą ir tėvynės ilgesį bei sunkumus emigracijoje.
Galerija kviečia susipažinti su Prano Domšaičio (1880–1965), iš Mažosios Lietuvos kilusio dailininko, ekspresionisto kūryba. Jis yra vienas žymiausių lietuvių išeivijos tapybos atstovų, subrandinęs kūrybą Vokietijoje.
P.Domšaitis sukūrė šeimą su operos dainininke, mecosopranu Adelheide Armhold. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui po menininko mirties Keiptaune, jo našlė persikėlė į Havajus, kur surengė pirmąją JAV P.Domšaičio kūrybo parodą, kaip pagerbdama vyro atminimą ir parodydama meilę jo kūrybai.
Galerijoje galima susipažinti ir su kitu žymiu išeivijos menininku – skulptoriumi Vytautu Kašuba (1915–1997). Savo gyvenimą jis buvo susiejęs su Aleksandra Fledžinskaite-Kašubiene (1923-2019), plačiajame pasaulyje geriau žinoma kaip Aleksanda Kasuba, skulptore, architekte, aplinkos menininke. Antrojo Pasaulinio karo metu iš Lietuvos emigravusi pora daugiau nei 70 metų gyveno ir kūrė JAV.
V.Kašubos kūrybos paroda Prano Domšaičio galerijoje išryškina dėmesį ir meilę žmogui – savo skulptūrose ir reljefuose jis jungė konkrečius žmogaus atvaizdus su abstrakčiais elementais, taip pasakodamas apie simbolinę žmogaus būtį.
Daugiau apie Klaipėdą – www.klaipeda.lt
