„Prieš metus, per karantiną, žmonės rovėsi iš miestų – būste visiems tapo per ankšta. Pas mus praėjusį sezoną buvo ažiotažas.
Kalnų sporto asociacija sukūrė specialią programą, ir mes, ja naudodamiesi, reguliavome slidininkų eiles. Žmonės nesigrūdo – iš anksto registravosi ir atvykdavo pasirinktu laiku. Išvengėme spūsčių ir garantavome saugumą. Šį sezoną darome tą patį“, – patikino Jevgenijus.
„Egļukalns“ bazėje įrengtos penkios kalnų trasos, be abejo, yra ir varlinukas pradedantiesiems slidininkams.
Pirmieji slidininkai nuo eglėmis apaugusio kalno nusileido lietuviams išskirtinę dieną – Vasario 16-ąją 2001-aisiais.
„Tuo metu ši vieta atrodė nekaip, – nusišypsojo Jevgenijus. – Buvo viena trasa, palapinė ir primityvus keltas. Dirbome – išvalėme šabakštynus, pastatėme slidinėjimo įrangos nuomos punktą. Ir pamažu pradėjome plėtrą. Ne tik sau tai darėme – bazė atvira visiems slidininkams. Ir toliau visus pinigus, kuriuos uždirbame, į ją investuojame.“
Šios slidinėjimo bazės išskirtinumas – ji įrengta gamtos draustinyje. Tai pati aukščiausia vieta virš jūros lygio ir siekia 220 metrų.
„Čia nuostabi gamta, švarus oras. Žmonės, ypač tie, kurie retokai išvažiuoja iš miesto, praleidę čia porą valandų ima snūduriuoti – daug deguonies, visiška rekreacija“, – nusijuokė Jevgenijus.
Dvaras ir tankai
Tanko svoris – 46 tonos, pavadinimas – „Josif Stalin“. Tai tik vienas eksponatų, esančių Sventės dvaro karinės technikos muziejuje.
Sunkieji ir vidutinio sunkumo tankai, šarvuotosios desanto žvalgybinės mašinos BRDM, pabūklai, automobiliai „Jeep Willys“ ir GAZ-67 – visa tai kadaise važinėjo po mūšių laukus, o paskui buvo profesionaliai restauruota.
„Tai privati kolekcija. Iš Sventės kilęs verslininkas nupirko apleistą dvarą ir jį atnaujino. 2005-aisiais atidarius jį buvo atidarytas ir muziejus. Kol vyras buvo gyvas, kartą metuose kurį nors tanką išvairuodavo į karjerus ir surengdavo pramogą – vežiodavo smalsuolius“, – paaiškino Sventės dvaro administratorė.
Latgalių virtuvė
„Latvija čia nesibaigia – čia ji prasideda“, – patikino svečių namų „Rudzupukes“ (liet. „Rugiagėlė“) šeimininkė Inga Čazova. Nuo jos valdų iki Lietuvos sienos – kokie 30 kilometrų. Taigi žmonėms, traukiantiems iš vakarų gilyn į Latviją, ši vieta yra pakeliui.
Ant stalo – baltos mišrainės dubenėliai, lėkštutė su rūkytais lašiniais. Netrukus Inga atneša trintos moliūgų sriubos, patiektos išskaptuotuose naminės duonos kepalėliuose, po to – troškintų kopūstų su kaimiška kiaulienos dešra.
„Tradiciniai Latgalos patiekalai – mūsų virtuvės ypatybė“, – paaiškino ji.
Ši moteris 12 metų dirbo Anglijoje, Glazgo universitete. Paauginusi tris vaikus 2015 metais dėl jų grįžo namo, į Daugpilį.
Ir kartu su tėvais ėmėsi verslo – nupirko „Rudzupukes“ svečių namus, atnaujino ir ėmėsi maisto gamybos. „Gaminame nedaug, bet skaniai, – patikino šeimininkė. – Laukiame visų, keliaujančių su naminiais gyvūnais – taip pat. Visus priimame.“
Istorija ir pagundos
Nuo Zarasų iki Daugpilio – vos 30 kilometrų. Lietuviai ir latviai dažnai traukia vieni pas kitus apsipirkti. Tačiau mūsiškiai aplanko ne tik parduotuves.
Daugpilio (Dinaburgo) tvirtovė – šio miesto simbolis. Skirtingais istoriniais laikais įspūdingame statinyje buvo įsikūrusios įvairių jėgų armijos. Tvirtovė statyta nuo 1810 iki 1878 metų Dinaburgo miesto vietoje.
Statybos buvo pradėtos rengiantis Napoleono armijos puolimui. 1812 metais ji dar nebuvo baigta, bet sėkmingai atlaikė ugnies krikštą.
Šis inžinerinis statinys – paskutinė bastioninio tipo tvirtovė Europoje. Ji niekada nepraranda žavesio – kasmet joje galima atrasti ką nors naujo.
Pernai Nikolajaus vartų patalpose buvo atverta pora naujų ekspozicijų. Viena jų – tai asmeninė Daugpilio universiteto profesoriaus Henriho Somo istorinių plytų kolekcija. Kita – tai restauruojant vartus rasti kareivių daiktai, šalmai, tūtelės ir kiti radiniai.
Dar viena naujiena – tai pernai spalį baigtas nutiesti tvirtovės pasivaikščiojimo takas, vedantis palei Dauguvos upę ir suteikiantis galimybę iš arčiau žvilgtelėti į kitą jos krantą – tą Daugpilio tvirtovės vietą, kur šiuo metu veikia kalėjimas.
Apsukus puslankį palei tvirtovę takas atveda iki arsenalo pastate esančio Marko Rothko meno centro.
Žiemą, kol turizmo sezonas nėra aktyvus, dėl galimybės apžiūrėti įvairias tvirtovės teritorijoje esančias ekspozicijas reikia susitarti iš anksto.
Adresai:
Slidinėjimo bazė „Egļukalns“. Kalnāji, Sventės seniūnija, Aukštutinės Dauguvos kraštas; www.eglukalns.lv
Sventės karo technikos muziejus. Alejas iela 7, Sventė; www.facebook.com/sventes.muiza
Svečių namai „Rudzupukes“. Sventė, Aukštutinės Dauguvos kraštas; www.rudzupukes.lv
Daugpilio tvirtovė. Nikolaja iela 5, www.dinaburgascietoksnis.lv
Ką dar Latgaloje apžiūrėti?
Daugpilio molio meno centras. Jame savo kūrybos laboratoriją turi keramikai Janis ir Maja Saikovskiai, veikia ir jų, ir kitų Latgalės keramikų darbų ekspozicija.
Centro parodų salėje iki sausio pabaigos galima apžiūrėti Daugpilyje gyvenančios skulptorės Ksenijos Šinkovskajos ir vilnietės grafikės Appias Albinos kūrybos darbus.
Šiame centre organizuojamos edukacijos – vyksta keramikos meistrystės pamokos ir vaikams, ir suaugusiesiems. Tai vienintelė vieta Latvijoje, kur galima susipažinti su „Baltic raku“ gaminiais – raugintos keramikos technika.
Adresas: Novembra iela 8. www.dnmm.lv
Ką dar pamatyti Latgaloje?
Po kojomis – vanduo, o ant sienų – skaičiai. „Toks buvo mūsų sumanymas, kai kūrėme muziejų. Ant vienos sienos surašėme Jekabpilio istorines datas, kitoje – Krustpilio. Abu šie miestai, esantys abipus Dauguvos upės, buvo sujungti 1962 metais“, – paaiškino muziejininkė.
Krustpilio pilis – seniausia iš visų, kurias Latvijoje XIII a. pastatė Livonijos ordinas. Per šimtmečius jos šeimininkai keitėsi, o paskutiniai iš jos 1994-aisiais iškėlė koją sovietinės armijos kareiviai.
Pilis buvo atiduota Jekabpilio istorijos muziejui ir jo darbuotojai sugalvojo, kaip joje įrengti modernią ekspoziciją. Tad muziejuje vietos skirta ir sentikių buičiai, ir tam, ką įvairiais laikais gamino vietos įmonės.
Yra ir garsiausiems šio miesto žmonėms skirta salė: poetams, menininkams, lenktynininkui – taip pat. Galima nuo žemės atsiplėšti net oro balionu – tokiu, koks 1911 metais perskrido iš vieno Dauguvos upės kranto į kitą.
Adresas, Rīgas iela 216B, Jekabpilis; www.jekabpilsmuzejs.lv/lv/krustpils-pils
