Istorijai – išskirtinis dėmesys
Kėdainių turizmo ir verslo centro vadybininkė Edita Mongirdaitė patvirtina: Kėdainiai – itin savitas miestas. Visų pirma, išskirtinis Kėdainiuose škotams, žydams, vokiečiams kadaise priklausęs architektūros paveldas. Čia buvo įsikūrusios šešios tautinės ir šešios konfesinės bendruomenės.
„Pažintį su daugiakultūre Kėdainių istorija siūlytume pradėti nuo Kėdainių krašto muziejaus, šįmet švenčiančio savo įsikūrimo šimtmetį. 2000 metais muziejus persikėlė į buvusio karmelitų vienuolyno pastatą, statytą dar XVIII amžiuje. Pirmajame aukšte ekspozicijos įrengtos vienuolių celėse. Lankytojams patiks ne tik vertingas muziejaus rinkinys, bet ir naujos interaktyvios ekspozicijos“, – kalbėjo E. Mongirdaitė.
Ekspozicijoje „Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakojama apie garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, Nobelio premijos laureatą, genialų poetą ir rašytoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Muziejus skatina pasidomėti šia asmenybe plačiau, nuvykti į jo gimtuosius Šetenius. Originalioje ir meniškoje ekspozicijoje gausu nuotraukų, tekstų, garso bei vaizdo įrašų. Jei sumanytumėte apsilankyti Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo gimtinėje, dėl lankymosi reiktų susitarti iš anksto.
Dar viena ekspozicija pavadinta „Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“. Šios ekspozicijos pagrindas – prieš porą metų muziejaus sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai (vokietis, škotas, žydas, katalikė, reformatų kunigas, gimnazistas, šuo). Beje, dabar galima ne tik klausytis, ką jie pasakoja, bet ir išvysti juos konkrečioje vietoje – aplinka atkurta naudojant kompiuterinę 3 D animaciją.
Ekspozicijos „Kėdainių ryšiai su pasauliu“ ašis – interaktyvus žemėlapis-stendas, kuriame galima įvairiais pjūviais pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII amžiuose, Abiejų Tautų Respublikos laikais. Ekspozicijoje įdomiai pateikiami to laikotarpio eksponatai, pavyzdžiui, monetos, supažindinama su vytinių – prekybinių laivų – ypatumais, tačiau dėmesys skiriamas ne tik prekybiniams ryšiams. Miestas buvo susaistytas įvairiais ryšiais – administraciniais, konfesiniais, švietimo, prekybiniais ir kitokiais – tiek su artimiausia aplinka, tiek su tolesne – Ryga, Karaliaučiumi, Dancigu, Londonu, Nyderlandų miestais.
Ekspozicijoje „Miesto savininkai“ interaktyvus kunigaikščių Radvilų geneologinis medis supažindina lankytojus su visomis Radvilų šeimos šakomis. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje susipažinsite ir su kitomis istorinėmis asmenybėmis, kurios valdė Kėdainių miestą bei darė jam įtaką. Ilgiausiai – 275 metus – Kėdainiai buvo didikų Radvilų rankose.
Svarbu: muziejus neveikia pirmadienį-antradienį. Informacija norint apsilankyti Kėdainių krašto muziejuje čia.
Vertinga pažintis su Radvilomis
Bene lankomiausia vieta Kėdainiuose – Radvilų nekropoliu vadinamas Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Evangelikų reformatų bažnyčioje. Renesansinė bažnyčia – vertinga kaip XVII a. architektūros paminklas, funduota kunigaikščių Radvilų, kadaise vadinta katedra.
Joje išvysite XVII a. Nyderlandų manierizmo stiliaus ąžuolinę sakyklą, panelius bei žirandolį. Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus – pirmoji atkurta XVII a. LDK didikų kapavietė Lietuvoje, įrengta vienoje seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje.
Mauzoliejuje saugomi 6 unikalūs XVII a. nacionalinės reikšmės dailės paminklai – kunigaikščių Kristupo Perkūno, Jonušo, Mikalojaus, Jurgio, Stepono ir Elžbietos Radvilų sarkofagai. Tai – vienintelė atkurta ir sutvarkyta XVII amžiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų kapavietė Lietuvoje. (Neveikia pirmadienį-antradienį. Informacija dėl lankymosi čia.
Radvilų istoriją itin šiuolaikiškai primins Kėdainiuose itin populiarus pabėgimo kambarys „Radvilų klubas“.
Gamta žavi ištisus metus
Kone 90 hektarų užimantis Kėdainių senamiestis apsilankiusiuosius žavi išlikusiomis XV–XVII a. turgaus aikštėmis, keliomis dešimtimis istorinių gatvių, senaisiais sakraliniais, visuomeniniais ir miestiečių namais.
Žydų kultūros palikimas šiame mieste įspūdingas: trys sinagogų pastatai, palapinių šventės (sukot) priestatėlis, buvusi spaustuvė, vaistinė, gaono namas. Viena iš sinagogų šiuo metu remontuojama, kitose įsikūrusi Dailės mokykla.
Iš škotams priklausiusių pastatų matysite įspūdingą dviaukštį miestiečio škotų pirklio Arnetų namą (jame įsikūręs Tradicinių amatų centras), Grėjaus, Andersono, Šiglio ir Beneto namus, buvusią škotų tabako krautuvėlę.
Išlikusi XVII a. vokiečių liuteronų bažnyčia bei XIX amžiaus stačiatikių cerkvė (norint aplankyti šiuos maldos namus reikia susitarti iš anksto). Cerkvėje ir jos kieme – išlikę atminimo ženklai žymiausiam stačiatikių bendruomenės nariui Piotrui Stolypinui. Apsilankę Kėdainiuose nepamirškite apžiūrėti senąją XV amžiaus gotikos stiliaus katalikų bažnyčią ir įspūdingą XVIII amžiaus medinės architektūros pavyzdį – Šv. Juozapo bažnyčią.
E. Mongirdaitė pataria po senamiestį pasivaikščioti su gidu, tuomet tikrai nieko svarbaus nepraleisite. Jei visgi nuspręsite susipažinti su senamiesčiu savarankiškai, užsukę į Turizmo ir verslo informacijos centrą rasite žemėlapį „Pėsčiomis po senamiestį“. Greta reikšmingų paveldo pastatų įrengtos informacinės lentelės su aprašymais.
Kėdainių miesto parkas įsikūręs buvusioje Kėdainių dvaro sodyboje, kuri mena miesto savininkus Čapskius ir Totlebenus. Dvaro sodybos palikimas – XIX amžiaus peizažinis parkas, mįslingasis minaretas (sakoma, generolo Totlebeno pastatytas musulmonų tikėjimo mylimajai, apgaubtas legendų – taip ir nežinoma tikroji jo atsiradimo priežastis), atkurtas parteris, vartai, vazos. Rūmus susprogdino besitraukianti vokiečių kariuomenė 1944 m. Sušilti užsukite į neseniai parko teritorijoje atsidariusią kavinę „Radvilų sodas“.
Kėdainius garsina puikus maistas
Savaitgalį leisdami agurkų sostine vadinamuose Kėdainiuose, nepraeikite pro krautuvėles „Ragauk“ ir „Gurkė“, kuriose galite nusipirkti Kėdainius garsinančių gėrybių: agurkų džemo, „Kėdainių gurmistro“ pagardų, agurkinių trapučių, agurkinio midaus, agurkinių ledinukų.
Senamiestyje rasite jaukių kepyklėlių, kavinukių. Kavos namuose įsigykite suvenyrinės, Kėdainių istorijos įkvėptos, „Kėdainiečio kavos“, kurios pakuotė papuošta stilingais ornamentais, atkartojančiais Beneto namo freskų bei Reformatų bažnyčios sakyklų ornamentus.
Restorane „Grėjaus namas“ (XVIII a. šio pastato savininkas buvo škotas Jokūbas Grėjus, todėl jį puošia Škotijos vėliava ir dagys, o interjeras papildytas škotiškos simbolikos) galima paragauti agurkų ledų, užsisakyti Radvilų troškinio ar škotiško hagio (iš anksto).
„Grėjaus namas“ Kėdainiuose išsiskiria ne tik Senamiesčio koloritą papildančiu XVII a. škotišku pastatu, kuriame veikia, bet ir agurkų ledais, tapusiais apsilankiusiųjų Kėdainiuose, atradimu.
„Beneto karčemoje“ (XVII a. Jurgis Benetas buvo žymiausias Kėdainių škotas) suvalgysite skanių Kėdainių blynų.
Restorane „Smilga“ galite užsisakyti žydų, didikų Radvilų ar žemaičių valgių degustacijas. Kaip pasakojo viešbučio-restorano „Smilga“ vadovė Ligita Daukšaitė, žydų patiekalų degustacijos vyksta jau dvylika metų. Pastaruosius penkerius metus ji – be galo populiari. Lankytojai, nebūtinai grupėse, bet net ir atvykę dviese, gali užsisakyti gido paslaugą ir žydų patiekalų pietus ar vakarienę.
Kadangi šia paslauga domisi vietos gyventojai, organizuojami renginiai grupėms: į juos lankytojai registruojasi iš anksto.
„Galiausiai nusprendėme, kad laikas kurti kažką nauja: atsižvelgti į Kėdainių miesto istoriją, daugiakultūriškumą – taip kilo idėja organizuoti didikų Radvilų pietus. Kuriant šią edukacinę programą prisidėjo profesorius Rimvydas Laužikas. Visuomet kreipiamės konsultacijos ir pagalbos į specialistus, be jų nieko nenuveiktume, nes visko išmanyti neįmanoma. Pirmoji degustacija įvyko jam dalyvaujant, skaitant paskaitą – tokia buvo mūsų pradžia. Tokius pietus gali užsakyti ne tik grupės, bet ir pavieniai žmonės. Atsiliepimai puikūs“, – kalbėjo restorano-viešbučio vadovė.
L. Daukšaitė pasakojo pabrėžianti, kad restoranas įsikūręs Žemaitijos pusėje, nes kadaise Kėdainiai buvo Žemaitijos administracinis centras. „Smilga“ įsikūrusi toje upės pusėje, kur kažkada buvo Žemaitija, o patys „Smilgos“ įkūrėjai – žemaičiai. Tą patvirtina ir čia kabanti Žemaitijos vėliava, siūloma žemaičių patiekalų“, – pasakojo L. Daukšaitė.
Puikias žydų valgių degustacijas nuo praėjusių metų siūlo Krakių bendruomenės „Svetainė“ (apie tai rašė lrytas.lt).
Patogiai viešnagei jūsų lauks viešbučiai senamiestyje, Sirutiškyje (šalia Kėdainių) ar kaimo turizmo sodybose.
Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras veikia visomis savaitės dienomis. Daugiau informacijos čia.
