Žiemiškos latvių pagundos: laukiniai arkliai, alaus kelias ir vietos, kur apsąla širdis

Ši moteris – garsi Latvijos tekstilininkė. Iš lino, medvilnės bei vilnos ji audžia įvairaus dydžio gobelenus: ir tokius, kurie užima kone pusę sienos (tokį yra užsakę vieno banko darbuotojai savo vadovui), ir miniatiūrinius – atvirukų dydžio. Baiba tai daro jau 30 metų, o jos darbai yra pasklidę po 40 pasaulio šalių.

„Tekstilininkai mėgsta eksperimentuoti, bet aš esu klasikinio audimo šalininkė. Gamta – visos mano kūrybos maitintoja“, – paaiškino ji. Miškas, laukinė jo gyvūnija, žiedai, jūra – visa tai Baiba įaudė į savo gobelenus.

Kūrėja neslepia – gobelenams reikia skirti daug laiko, jėgų – taip pat.

„Džiaugiuosi, kai man netenka svečiams pasakoti apie tai, kas buvo. Man labiausiai patinka kalbėti apie tai, ką dabar veikiu. Ir man ypač arti širdies knygos, kurias išleidome kartu su Japonijos tankų (trumpų dainų) kūrėja Konno Mari“, – sakė Baiba.

Jų bičiulystė prasidėjo, kai 2008-aisiais B.Ryterė Japonijoje, dizaino konkurse „Sniegas“, pelnė pagrindinį prizą. K.Mari jau yra išleidusi keturias tankų knygas, kurios iliustruotos Baibos kūriniais. Paskutinė jų – „Sniegas Latvijoje“ keturiomis kalbomis pernai buvo išleista Latvijoje.

B.Ryterės namų dirbtuvės – greta Saldaus miesto. Jos atviros lankytojams, tačiau dėl vizito su kūrėja reikia tartis iš anksto. Ji organizuoja ir privačias pamokas – pamoko audimo moksleivius bei suaugusius žmones.

„Ne mes stotį pasirinkome, bet ji – mus“, – nusišypsojo Pėteris Stumburas. Jis – vertėjas, o ir jo šeimynykščiai – kūrybos žmonės, tad jie aplinkos grožį regi kitaip nei visi kiti.

„Prieš gerą dešimtmetį kaime pasislėpėme nuo miesto triukšmo – nusipirkome sodybą maždaug 20 kilometrų nuo Saldaus. Kitapus kelio, vedančio į mūsų namus, yra išlikusi nepaprastai graži 1935-aisiais statyta Airytės geležinkelio stotis.

Tais laikais, prieš Antrąjį pasaulinį karą, iš Rygos į Liepoją vedęs geležinkelis žmonėms buvo kaip dabar feisbukas: jie keliavo, bendravo, keitėsi žiniomis“, – pasakojo Pėteris.

Airytės stotis buvo uždaryta 1993-iaisiais, kai kaimuose nebeliko gyventojų. Jos savininkė bendrovė „Latvijas dzelzcelš“ („Latvijos geležinkeliai“) nutarė pastatą parduoti aukcione, o Pėteris buvo vienintelis jo dalyvis. Taigi nuo 2012-ųjų pastatas yra jo nuosavybė.

Ieškodamas atsakymo į klausimą, ką joje įkurdinti, P.Stumburas aplankė daug senųjų geležinkelio stočių, esančią Klaipėdoje – taip pat. „Joje dabar veikia svečių namai. Mane tai įkvėpė – nutariau, kad juos įrengsiu ir Airytėje“, – sakė P.Stumburas.

Netrukus stotis ėmė traukti artyn jai prijaučiančius žmones – susibūrė bendruomenė. Po truputį pastatas buvo atnaujinamas: perdengtas stogas, surinkta ekspozicija. Pėteris atnaujino ir keletą kambarių. Žiemą juose šalta, užtat norinčių ten vasaroti susidaro eilės.

Pats Pėteris organizuoja ir įvairius renginius – yra buvę, kad į koncertus prie Airytės stoties susirinkdavo ir po 500 žmonių. Spektakliai, amatininkų šventės – visa tai taip pat svečių namų šeimininko rūpestis.

O neseniai įvyko tai, kuo pats P.Stumburas negali patikėti, – bendruomenei pavyko surinkti lėšų, už kurias iš Kuldygos bus perkeltas medinis sandėlių pastatas. Taip bus atkurtas originalus stoties pastatų kompleksas.

Per vasaros festivalį sukurtos, vėliau lietaus ir šalčio sustingdytos smėlio skulptūros didingai tebedunkso Jelgavos Pašto saloje. Šią salą su miesto centru jungia gražusis 150 metrų ilgio Mytavos pėsčiųjų tiltas.

„Vietos gyventojai čia dažnai ateina pailsėti, turistai – taip pat, – patikino Turizmo informacijos centro darbuotoja Jūlija Bergfeldė. – Tačiau žmonėms reikia ir pramogų, o joms čia – pati tinkamiausia miesto vieta.“

Dėl COVID-19 šiemet nebus tokio kaip anksčiau triukšmingo tarptautinio ledo skulptūrų festivalio. Tačiau skulptoriai dirbs, o pirmąją vasario savaitę lankytojai bus kviečiami į Pašto salą pasivaikščioti ir apžiūrėti parodą „Ledo skulptūros Jelgavoje“.

Nuo 2013 metų Jelgavoje kasmet vyksta šamotinių skulptūrų simpoziumas. Kūriniai pasilieka Pašto saloje įrengtame parke – šiuo metu jų ten yra apie porą dešimčių. Deja, parko sumanytojas menininkas Aleksandras Djačenka mirė nuo COVID-19, ir 2021-ųjų pleneras buvo skirtas jam atminti.

Greta naujųjų skulptūrų pernai buvo pastatyta ir antroji kūrėjų iš Lietuvos Irenos bei Viliaus Šliuželių skulptūra „Kraičio skrynia“.

Prie Jelgavos, tarp Lielupės ir Driksos upių esančioje Pilies saloje, kiaurus metus ganosi didžiulė laukinių arklių banda. Prieš 14 metų Einaras Nordmanis 16 tarpanų veislės arklių į ją atgabeno iš Nyderlandų, o iki šiol jo prižiūrima banda išaugo iki 85 „laukinukų“.

„2007-aisiais pirmą kartą Naujuosius metus sutikau su savo arkliais, ir tai darau iki šiol. Kol jų banda buvo nedidelė, jie labai bijodavo fejerverkų. O kai ji išaugo keturgubai, fejerverkai jiems ėmė patikti – kasmet lekia šuoliais jų pažiūrėti. Ir nusimena, kai viskas baigiasi“, – šypsojosi E.Nordmanis.

Turistams, iš anksto sutarus, jis organizuoja išskirtinius safarius.

„Veža lyg malkas“, – įsėdus į Einario „Toyota“ atrodo, kad jis specialiai krato ir suka zigzagus arklių išmindytoje laukymėje.

„Taip reikia, kad neužsikastume sniege“, – paaiškina ir sustoja prie atokiau besiganančio laukinių arklių būrio. Jie smalsūs, vienas po kito atkinkuoja artyn. Visus apžiūrėję nusisuka ir, kanopomis prakapstę sniegą, ima rupšnoti žolę.

Ryškios spalvos ir gardus uogų kvapas – visa tai pasitinka vos pravėrus karamelės dirbtuvės duris. Ši vieta ir latviškai vadinama kone taip pat – „Karameļu darbnīca“, joje darbuojasi trys vienos šeimos kartos.

„Tai sukūrė vyriausia mano dukra Inga. Maždaug prieš dešimtmetį ją užvaldė sumanymas imtis karamelės gamybos. Maišė, kaitino, trynė – eksperimentavo kone metus, kol jai pavyko. Ir 2013-aisiais ėmėsi gamybos. Iš pradžių tai darė viena, o mes, namiškiai, jos saldumynais prekiaudavome įvairiose mugėse, Lietuvoje – taip pat“, – pasakojo Ingos mama Biruta Beitija.

Paklausa stiebėsi, gamybos apimtis augo. Netrukus, 2014-aisiais, buvo įsteigta įmonė, ir Ingai ėmė talkinti sesuo teisininkė Ilzė bei prekybos ypatumus išmanantis brolis. Šiuo metu tai jau didelė specialistų komanda, kurios pagaminti gardėsiai pasiekia įvairias Europos ir Skandinavijos šalis.

Karamelės dirbtuvė savo duris atveria ir lankytojams. Juk pats įdomumas stebėti, kaip stiprūs virėjai rankose svaido, tampo sunkią karštą cukraus sirupo masę, vėliau formuoja įvairių spalvų volus, tempia juos, kloja vieną ant kito, vėl tempia. Ir galų gale ištempia tokį karamelės siūlą, kurį supjausčius viduje atsiveria uogos, gėlės ar net trumpi žodžiai.

Iš anksto užsisakius edukacines pamokas dirbtuvėlėje ir patiems galima tapti šio proceso dalyviais – pasigaminti išskirtinių ledinukų.

Ir nuo ko gi pradedama ekskursija po nedidelę vos septintus metus skaičiuojančią „Viedi“ alus daryklą Jelgavoje? Nuo pasakojimo apie nepriekaištingą vandens kokybę, nes jis – alaus pamatas. Technologinių subtilybių verdant alų į valias, todėl lankytojams, iš anksto sutarus, pasakojama apie šio gėrimo gamybos procesą ir rengiamos degustacijos.

Dažniausiai tai daro Guntis, nes jis – technologas. Jis pirmiausia pasako, kodėl „Viedi“ alaus darykla iš Jūrmalos buvo perkelta į Jelgavą, o tada jau rėžia, kada, kodėl ir kaip į išfiltruotą vandenį beriama druskos, dedama specialių mielių, kokios jos būna ir kokį skonį suteikia alui, aiškina apie įvairių rūšių apynius, salyklą, virimą, brandinimo laiką. Taigi gerą valandą su Gunčiu tenka nardyti tarp milžiniškų talpyklų.

Pasak jo, vasarą per mėnesį „Viedi“ darykloje išverdama maždaug 10 tonų alaus, dalis jo – ir nealkoholinis. O štai žiemą gamyba vangesnė, juolab kad pardavimą apkarpė ir COVID-19.

Jelgavos senamiestis – tai nedidukas XVIII–XIX a. medinės architektūros kvartalas, kuris vietos gyventojų rūpesčiu nesudegė Antrojo pasaulinio karo metais: 1944-aisiais kone visas miestas buvo sugriautas.

2010 metais buvo atlikti šio kvartalo tvarkymo darbai: restauruotos akmenimis grįstos gatvės ir šaligatviai, įrengti šviestuvai ir suoleliai, atnaujintas ženklas, simboliškai vaizduojantis vienus iš ketverių XVII a. miesto vartų – Duobelės. Prieš porą metų buvo visiškai atnaujintas vienas medinis šio kvartalo pastatas, kuriame XIX a. buvo įsikūrusios batų bei medžio dirbtuvės, keletas mažų parduotuvių.

Adresas: Vecpilsetas iela 14, Jelgava, www.visit.jelgava.lv

„Kapelleru nams“ – tai Saldaus kultūros centras, kuriame gausu koncertų, spektaklių, vyksta įvairių amatų mokymai, rengiamos parodos. Namo pusrūsyje įrengtos keramikos dirbtuvės „Saules lietas“ („Saulės daiktai“) – tai keramikės Ditos Zagorskos valdos. Ji kuria papuošalus, lipdo keraminius indus. Dita rengia ir edukacijas – iš anksto sutarus priima grupes iki 12 žmonių ir pamoko, kaip iš molio nusilipdyti lėkštutę ar dubenėlį.

Dirbtuvių kieme yra speciali spalvotos redukcinės keramikos dirbinių degimo krosnis. Joje išdegama ir tai, ką nulipdo į meistrystės pamokas atvykę žmonės.

„Kapelleru nams“ – seniausias Saldaus miesto pastatas, pastatytas prieš 175 metus. Iki šiol jame išliko nedidelis fragmentas originalių grindų tos patalpos, kurioje buvo įrengta pirmoji miesto vaistinė. Sovietmečiu jame veikė biblioteka, o maždaug prieš dešimtmetį jame prasidėjo kultūros renginių prisodrintas gyvenimas.

Bauskės savivaldybėje, Gailyšių kaimo teritorijoje, – viešbutis ir rekreacijos centras „Mikelis“. Tai modernus 18 kambarių skandinaviško stiliaus viešbutis, greta esančiame administracijos pastate veikia ir restoranas. Daugiau informacijos – www.mikelis.lv

Maždaug 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos, greta Tėrvetės, esantis „Zoltners“ kompleksas – tai viešbutis, greta jo pastatyti kameriniams renginiams skirtas pastatas bei restoranas. Jau baigti restauruoti dar du pastatai, skirti svečiams apgyvendinti bei renginiams. Daugiau informacijos – www.zoltners.lv

 

Restoranas „Pilsētas elpa“, Pašto sala 1, Jelgava, www.facebook.com/PilsetasElpa

Restoranas „Parks“, Krišjāna Barona iela 3, Jelgava, www.parksrestorans.lv

Restoranas „Stikla pērlīšu spēle“, iš anksto užsakius, ruošia specialius patiekalus. Anot restorano savininkų, Hermano Hesse romano „Stiklo karoliukų žaidimas“ motyvas yra žaidimas su kultūros vertybėmis, taip pat pavadintas restoranas žaidžia su žmogaus pojūčiais – regėjimu, klausa, skoniu.

Akims paganyti sukurtos Merikės Armulikos mozaikos, klausai – gyvos muzikos vakarai žiemą, skoniui – maisto ir gėrimų degustacijos.

Adresas: Rīgas iela 10A, Saldus, www.facebook.com/stiklaperlisuspele

Baibos Ryterės studija „Austrumi“, Saldaus savivaldybė,
www.baibatextileart.lv

Airytės geležinkelio stotis, Saldaus savivaldybė, Zirnių seniūnija,
www.facebook.com/airitestation

„Kapelleru nams“, Striku iela 7, Saldus.
www.facebook.com/Kapellerunams; www.facebook.com/ditazagorska

Šamotinių skulptūrų parkas, Pašto sala 1, Jelgava, www.visit.jelgava.lv

Gamtos draustinis Pilies saloje, Jelgava, www.visit.jelgava.lv/en/sightseeing/nature-and-parks/item/110-lielupes-palienes-plavas

„Karameļu darbnīca“, Rogu ceļš 11, Jelgava, www.karameludarbnica.lv

„Viedi“ alaus darykla, Cukura iela 21, Jelgava, www.viedalus.lv