Kadaise A. Vienuolis-Žukauskas savo Anykščių padavimuose pasakojo, kad ant Kalitos Kalno gyvavo dvaras, priklausęs galingam bajorui Nykščiui ir jo šeimai.
Dvaras buvo didelis ir ištaigingas, o netoliese, ant Šeimyniškėlių piliakalnio, stūksojo ir jo saugoma Vorutos pilis.
Šiandien Anykščiuose bajoro Nykščio rūmų ant Kalitos kalno nė žymės neliko. O ant piliakalnio, kur prieš penkis šimtus metų stovėjo garsi Voruta, dar visai neseniai žemdirbiai sėjo grikius, sodino bulves.
Piliakalnio pagrioviais gerai derėjo kanapės. Iš pilies griuvėsių valstiečiai, skirstydamiesi į vienkiemius, prisivežė akmenų, ąžuolų ir senoviškų plytų.
Nors jau daug metų Šeimyniškėlių piliakalnis noragais galandamas, bet dar ir šiandien ne iš visų pusių galima ant jo užkopti.
Kalno dirvožemis pilnas akmenų, plytų nuolaužų, pastatų nuotrupų. Artojai dažnai randa jame senoviškų pinigų, išaria rūdžių suėstų kardų, žalvario sagčių ir kitokių iškasenų.
Giliau pasikasus, užtinkama požeminių urvų, akmeninių sienų, įvairių, matyti, kadaise vartytų žemės sluoksnių ir tebepūvančių ąžuolinių rąstų.
Viena pilies kalno puse sruveno Vorelio upelis, kita – Volupis, atvestas iš toliau. Nors šiandien jie abu užakę ir apgriuvę, bet dar aiškiai matyti, kaip pilį kadaise iš visų keturių pusių plovė vanduo. Ir šiandien tebežymu, kur vartų, kur tiltų būta, kur pilies sienų eita, kurie grioviai žmonių iškasti, kurie vandens išgraužti.
Daug anykštėnų amžiams bėgant mėgino atkasti piliakalnyje paslėptus karaliaus Mindaugo ir bajoro Nykščio turtus, bet vis veltui: vos tik kas prisikasa iki pelenų ir anglių sluoksnio, tuojau iš po žemių pradeda virsti troškūs garai, dujos, kad net kvapą užgniaužia.
Šiandien ši vieta žinoma kaip Šeimyniškėlių istorinis kompleksas – turistų mėgiama vieta, kur kiekvienas gali papramogauti kaip viduramžiais.
Na, o jauniausioji bajoro Nykščio marti Ona, nusileidusi Kalitos kalnu raudodavo dėl išėjusio į mūšį vyro.
Gailiomis ašaromis ji pripildė Anykštos upelio vagą, o galų gale atidavė Anykštai ir savo gyvybę sužinojusi, kad mylimas vyras žuvo mūšyje.
Romantiška ir kartu graudžia legenda apipintas Kalitos kalnas. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad net ir šiandien, vakarais ant Kalitos kalno galima išgirsti bajoraitės Onos raudą, o vėlinių naktį jos vaiduoklis klaidžioja po kalno papėdę ir ieško pradingusio bajoraičio.
Praėjo metai, ir amžiai sukako. Šventąja daug daug į marias vandens nubėgo. Bajoro Nykščio rūmų ant KALITOS nė griuvėsių nebeliko, tik tebestūkso Anykščių kalnuose vienišas kaip balnas dviem kuprom piliakalnis.
Šiandien Kalitos kalnas garsėja savo rogučių ir slidinėjimo trasomis. Ne vienas čia atkeliauja papramogauti.
Daugelis iki šių dienų nežino, kad Kalitos rogutės – tai ne tos rogutės, kuriomis važinėjamasi žiemą, o atrakcionas, panašus į amerikietiškus linksmuosius kalnelius.
