2014-aisiais į pirmąją kelionę su buvusia mergina išsiruošęs Algirdas sako tiesiog nebegalėjęs sustoti, o ir idėja apkeliauti pasaulį sena ir gerai apgalvota, todėl vyro planai nenustebino ir artimųjų – „žinojo, kad ši kelionė vis tiek įvyks“, – su šypsena sako Algirdas.
„Tai labai sena idėja. Ji kilo kai tik pradėjau keliauti. Buvo planas pradėti kelionę aplink pasaulį ir tam buvo ruoštasi kelis metus, tačiau atėjo koronavirusas, todėl teko pristabdyti, keisti planus.
Šią vasarą visgi pradėjau, dar galvojau gal pakeliausiu ir grįšiu į darbą, bet pakeliavęs vasarą pakeičiau nuomonę ir supratau, kad ta pandemija gali greitai nesibaigti ir tiesiog reikia daryti dabar, nes viskas gali užsitęsti ir apskritai nepavyks išvykti“, – pasakoja keliautojas.
Kelionės pradžia – Skandinavija
Kelionė, pasakoja vyras, prieš 9 mėnesius prasidėjo Skandinavijoje, o įveikti pėsčiomis pavyko maždaug 2000 km.
„Žygis truko beveik tris mėnesius, tačiau paskui reikėjo pailsėti, nes gavau traumą. Buvau Graikijoje, Anglijoje, Norvegijoje, Lietuvoje – blaškiausi šiek tiek su kuprine. Planas buvo pradėti minti Pietų Amerikoje, tačiau koronavirusas pakišo koją“, – prisimena keliautojas.
Uždarytos valstybių sienos privertė mąstyti apie kitus maršrutus, o pastebėjęs, kad keliautojai vis aktyviau renkasi Afriką, Algirdas nusprendė, kur vykti toliau.
„Sėdėdamas Graikijoje nusprendžiau, kad pradėsiu minti iš Kairo į Pietų Afriką, o paskui toliau. Likus kelioms savaitėms nusipirkau dviratį ir prasidėjo kelionė“, – pasakoja marijampolietis.
Dėl saugumo nesijaudina
Spalio pabaigoje prasidėjusi kelionė sėkmingai tęsiasi, o Egipto – Sudano pasienyje pavyko sutikti ir kitą dviratininką iš Švedijos. Sudaną, Keniją, Ugandą bei Tanzaniją vyrai jau pramynė kartu, tačiau toliau, sako Algirdas, keliai išsiskiria.
Kol kas „sąskaitoje“ jau 4500 numintų kilometrų, tačiau didelė dalis kelionės – 3000 km – „nusikirto“.
„Pirminis planas buvo skristi iš Sudano į Etiopijos sostinę, nes tarp Sudano ir Etiopijos dėl konflikto siena yra uždaryta jau kelis metus, bet paskutiniai įvykiai Etiopijoje lėmė, kad iš ten visi bėga, nes vyksta pilietinis karas. Du turistai buvo smarkiai sumušti ir teko keisti planus bei iš Sudano sostinės skristi tiesiai į Keniją. Nusikirto apie 3000 km“, – pasakoja Algirdas.
Vis dėlto dėl nubrauktų kilometrų vyras nesijaudina – saugu Etiopijoje nėra nei vietiniams, nei turistams, tačiau Algirdas priduria, kad dėl daugumos kitų šalių bent jau kol kas jaučiasi visiškai ramus.
„Visiškai pavojaus nejaučiu, gal tik Sudane, kur neramumai vyksta. Buvau apsistojęs pas vietinius, priima visiškai nepažįstami žmonės. Nėra taip, kad nerimaučiau.“
Nesijaudina Algirdas ir dėl koronaviruso: vyras sako į situaciją žiūrintis optimistiškai ir stengiasi gyventi šia diena.
Siūlo ir kavą, ir arbatą
Paklaustas, kaip keliautoją sutinka vietiniai, Algirdas nesudvejoja – ten, kur nebėra turistų, vietiniai keliautojus sutinka išskėstomis rankomis.
„Egipte, kai palieki turistinę zoną, kur nebėra turistų, tikrai patys draugiškiausi žmonės – vaišina arbata, bando kalbėtis, nors nelabai moka, labai malonūs. Tačiau ten, kur yra turistų srautas, jie mato tave tik kaip pinigų maišą.
Sudane visiškai atvirkščiai – kadangi ten nėra turistų, niekas nesistengia apgauti, dalina kavą, arbatą už dyką, siūlo pagalbą, duoda numerį, kad, jei prireiktų pagalbos, galėtum paskambinti. Ir Kenijoje nepažįstami žmonės priėmė pagyventi“, – apie vietinių svetingumą pasakoja Algirdas.
Vis dėlto Egipte ir Sudane, palikus turistines zonas, susikalbėti, neslepia vyras, buvo sunku – dauguma gyventojų nešneka angliškai. Kur ir kas yra Lietuva, juokdamasis priduria vyras, vietiniai apskritai neįsivaizduoja.
Tačiau netrūksta Afrikoje ir liūdnesnių ar stebinančių vaizdų.
„Vis dar yra ir badaujančių vaikų, kartais ir baisu, ir graudu, kai tikrovę pamatai. Visur šiukšlės, vaikai prašo pinigų, neturi ką valgyti. Tai matai paprastose gatvėse, o yra vietų, kuriose dar baisiau.
Nustebino Afrikoje, tiksliau Arabų šalyse, paprasčiausias dalykas – valgymas rankomis ir tualete nenaudojamas tualetinis popierius. Visada reikia savo nešiotis, nesvarbu, ar į kavinę, ar kažkur kitur eini“, – sako Algirdas ir priduria, kad įdomiausios ir egzotiškiausios kelionės šalys dar tik prasideda.
Karštis nevargina
Karštis, tikina keliautojas, ne toks ir nepakeliamas, kaip galėtume įsivaizduoti. Dabar Afrikoje vėsusis sezonas, todėl temperatūra pasiekia 30-35 laipsnius. Sunkiau, sako jis, būtų gegužę, kai termometrų stulpeliai pasiekia ir 50 laipsnių karštį.
Minimas per dykumą irgi nėra toks bauginantis kaip gali pasirodyti. Pasak Algirdo, pasiklysti nėra kur – dykuma didelė ir tuščia, kelias vos vienas. Per dieną dykumoje numinti pavykdavo apie 100-150 km, tačiau kelionės tempus prasidėjus kalnuotoms vietovėms gali tekti sumažinti – Algirdas tikisi įveikti apie 70-80 km per dieną.
Nors dažnai teko miegoti ir dykumoje, bent kol kas susidurti neteko ir su laukiniais gyvūnais. Vis dėlto žinių apie nuo skorpionų žuvusius žmones išgirsti teko.
„Aš net nežinojau, man tik vėliau papasakojo, kad Asuane, pietų Egipte, kilo audra, kokios jau 5 metus nebuvo. Lijo 20 valandų, parai buvo dingęs vanduo ir elektra. Visi skorpionai į miestą patraukė. Kai kurie žmonės mirė nuo jų įkandimų“, – pasakoja Algirdas.
Pabuvoti, sako keliautojas, teko ir protesto viduryje. Paskutinę dieną Sudano sostinėje, jau susikrovus daiktus į taksi, Algirdas su kartu keliaujančiu švedu atsidūrė pačiame įvykių centre.
„Aplink ašarinės dujos, kareiviai šaudo, visi bėga, slapstosi, o mes tiesiog visko viduryje. Nuo dujų ašaros bėga, tikrai baisu pasidarė. Užsidarėme viešbutyje valandai, o nurimus bandėme vėl važiuoti, bet vėl proteste atsidūrėme.
Vairuotojui silpna pasidarė, galvojame, jei reikės bėgti, teks ir visus daiktus automobilyje palikti. Vietiniai bandė mus nuvesti, kur saugiau. Tikrai buvo adrenalino dozė, kad paskui net pagalvojome, kaip gerai, kad viskas gerai baigėsi“, – prisimena keliautojas.
Kelionės – liga
„Kelionės yra liga, – paprastai sako Algirdas. Nežinau, aišku, sunku šnekėti, gal už metų laiko susipažinsiu su afrikiete, įsimylėsiu ir baigsis kelionė. Tuo ir įdomus gyvenimas, kad niekada nežinai, kur jis pasisuks.“
Planas ir biudžetas kelionei aplink pasaulį, kuri, skaičiuoja Algirdas, turėtų užtrukti apie 3-4 metus, yra, o užsidirba vyras ir keliaudamas.
„Susirandu darbą kažkurioje šalyje, padirbu keletą mėnesių, pasitaupau ir toliau keliauju.“
Dabar jau Tanzaniją pasiekęs Algirdas planuoja apkeliauti Afriką ir, jei epidemija leis, leistis į Pietų Ameriką arba Australiją, o iš visų aplankytų šalių jis bent kelias rekomenduoja aplankyti visiems.
„Tai 100 proc. būtų Nepalas. Kalnai, kultūra, tiesiog kažkas dvasinio. Aliaska, jei nori pabėgti nuo žmonių į laukinę gamtą ir nieko nesutikti. Tą patį Sudaną rekomenduočiau. Kelios šalys paliko tokį didelį įspūdį, kad galėčiau ir antrą kartą sugrįžti“, – neslepia keliautojas.
Patarimų keliaujantiems dviračiu Algirdas neturi – sako, kad pats dar mokosi. Vis dėlto siekti svajonių jis pataria visiems: „Galiu nebent patarti siekti svajonių. Jei apie kažką svajoja tegul žengia žingsnį ir pirmyn.“
Sekti Algirdo kelionę galite „Youtube“ kanale „Algirdas Wanders“ ir „Instagram“ paskyroje @algirdas_wanders.
