Įgyvendino svajonę
Kaip pasakojo Krakių bendruomenės centro vadovė Daiva Dubinkienė, gavus Europos Sąjungos paramą idėjai įgyvendinti, teko ilgokai ieškoti patalpų būsimai veiklai. Galiausiai „Svetainė“ įkurta 1918-aisiais pastatytame mediniame name, kuriame kažkada taip pat veikė kepykla ir nedidelė parduotuvė. Kiek žinoma, šiame miestelyje buvo įkurta daugiau kaip pusšimtis žydų parduotuvių ir dirbtuvių.
„Pasirinkome nuomotis patalpas iš privataus asmens šimtamečiame, ilgą laiką tuščiame stovėjusiame pastate, kurį suremontavome ir jaukiai įsikūrėme. Kavinę pavadinome „Svetaine“, nes norėjome, kad bendruomenės sukurta viešoji erdvė primintų namų svetainę, kur galima užeiti, išgerti kavos, pabendrauti, kur vyksta įvairūs renginiai ir susitikimai. Kaip svetainė namuose, taip ir čia – sukurta jauki vieta pasibūti“, – pasakojo D. Dubinkienė.
Kad „Svetainė“ būtų nuolat gyva, kad šioje erdvėje netrūktų lankytojų, pirminę idėją – parduoti vietos gamintojų produkciją, pasiūlyti pavalgyti pietų, atsigerti kavos, paragauti naminių ledų ar skanėstų vietos gyventojams, kurių čia, skaičiuojama maždaug 700, bei svečiams, greitai papildė dar viena, išgarsinusi Krakių „Svetainę“ visoje šalyje – edukacinės programos.
Vietos projektas „Krakių kultūrinio ir kulinarinio paveldo išsaugojimas“, įgyvendinant kurį pavyko įsigyti reikalingos įrangos: puodų, lėkščių, puodelių, marmitų, termodėžių, tapo itin didelės sėkmės sulaukusios edukacinės programos „Žydų kaimynystėje 150 metų: kodėl „žydiškai“ reiškia „atvirkščiai?“, pradžia. Nuo liepos pusšimtyje renginių jau sudalyvavo kone 800 žmonių.
Istorija pristatoma kitaip nei esame įpratę
„Krakės, švenčiančios 600 metų jubiliejų, apie 400 metų keliavo kartu su kotrynietėmis, čia iki šiol veikia Šv. Kotrynos vienuolynas, dar beveik du šimtus metų keliavo kartu su žydų tauta. Miestelis buvo žydų štetlas.
Iki pusės Krakių gyventojų buvo žydai, iki šiol miestelyje išliko žydiško palikimo, tarpukariu statytų pastatų, kuriuose veikė žydų parduotuvėlės. Apie holokaustą kalbama daug, bet ne apie žydų kultūrą: koks buvo žydų gyvenimas už uždarų durų, šventės, tradicijos, apranga, maistas, tarpusavio bendravimas, vaikų auklėjimas, švietimas – apie tai žinoma, kur kas mažiau, tad pasirinkome kalbėti šiomis temomis“, – pasakojo pašnekovė.
Edukacijos metu, kurioje pristatoma žydų kultūra, ne tik lyginama, kuo skiriasi lietuvių ir žydų kultūros, papročiai, drabužiai, ką lietuviai pasiskolino ir išmoko iš žydų ir ką šie iš mūsų, sykiu ragaujama žydų kulinarinio paveldo patiekalų – siūloma patiems susipinti chalas, paragauti beigelių, humuso, foršmako, „Hamantašen“ sausainių, žydiško kugelio, žydiško „penicilino“, lėto troškinimo jautienos vyno, džiovintų slyvų ir morkų padaže. Maistą gamina dvi vietos moterys.
Maistas visuomet gaminamas tą pačią dieną, kuomet vyksta edukacija. „Svetainėje“ itin daug dėmesio ir laiko skiriama būtent maistui paruošti, mat tikslas toks – su turtinga žydų kultūra supažindinti ne iš vadovėlių, bet vaikštant po miestelį, ragaujant žydiškus patiekalus. Lankytojus „Svetainėje“ įprastai pasitinka XIX a. žydų moterų drabužiais vilkinčios edukatorės Daiva ir Vilma.
Lankytojų geografija plati
Daugiausia edukacinės programos dalyvių sulaukiama iš Utenos, Ukmergės, Jonavos, Vilniaus, Kauno, Jurbarko, Panevėžio ar Šiaulių. Dalis apsilankančiųjų – Kėdainių rajono gyventojai.
Programa, anot D. Dubinkienės, išties sėkminga, o jos kūrėjos vis dar pačios nustemba, išsiaiškinusios vis naujų ir įdomesnių faktų apie greta ilgą laiką gyvenusių žydų kultūrą.
„Žydų kultūra – nepaprasta, istorija įspūdinga, joje daug išminties. Edukacinėje programoje pasakojame netgi anekdotų, remiamės patarlėmis, dalijamės vietos gyventojų prisiminimais apie čia gyvenusius žydus. Lygindami pažįstame ir savo, ir žydų kultūrą“, – neabejoja pašnekovė.
Pavasarį planuojama antroji edukacinė programa – nuo Krakių 6 kilometrus nutolusiame prozininko, etnografo Mikalojaus Katkaus memorialiniame muziejuje startuos edukacinė programa, pavadinta „Kelias į marčias: išverptas, išaustas ir išsvajotas“. Joje bus remiamasi „Balanos gadynės“ knyga, kurią prieš 90 metų ir parašė vienas įdomiausių šio krašto žmonių M. Katkus.
Programos kūrėjos žada: netrūks autentiškos medžiagos, informacija bus pristatoma taip pat, kaip ją užrašė M. Katkus. Dalyviams edukatorės papasakos istoriją apie dvi senmerges, kurios, susikrovusios kraitį, laukė piršlių ir niekaip nesulaukė. Bus kalbama apie piršlybų tradicijas, buities darbus. Netrūks vaidybos elementų, bus pristatyti atkurti XIX amžiaus pabaigos drabužiai.
D. Dubinkienė neabejoja: darni ir kūrybiška komanda gali daug ką nuveikti. Edukacines programas ji kuria itin atsakingai.
Informaciją apie „Krakių Svetainės“ darbo laiką, ypač šiuo, šventiniu laikotarpiu, pašnekovė pataria sekti socialiniame tinkle.
