Gausybė mokslinių tyrimų rodo, kad buvimas gamtoje ar net gamtos vaizdų peržiūra ekrane sumažina įtampą, nerimą, stresą, gerina širdies darbą, regėjimą, miego kokybę ir dar daug kitų sveikatos rodiklių. Jei laiką gamtoje leisite kartu su artimais žmonėmis ar draugais, tai dar ir sustiprinsite santykius. Todėl projekto „Pažink pamario kraštą keliaudamas paukščių keliu“ organizatoriai tiki, kad pažintis su gamtos objektais bus ne tik įspūdinga, bet ir naudinga jūsų sveikatai. Šį kartą rengėjai kviečia į mažąjį turą – siūlo aplankyti rudeniškomis spalvomis ištapytas pamario salas ir saleles.
Keliaukite pasigrožėti Skirvytės salomis
Skirvytės upė, viena iš Nemuno atšakų, iš vienos pusės juosia Rusnės salą ir skiria Lietuvą nuo Rusijos Federacijai priklausančios Kaliningrado srities. Ornitologai juokauja, kad tai puiki galimybė stebėti paukščius ne tik Lietuvoje, bet ir be vizos Rusijoje. O sparnuočių šiose vietose – tikrai daug.
Skirvytėje natūraliai susiformavusios smėlio salelės yra apaugusios krūmokšniais. Saleles ypač mėgsta įvairūs migruojantys paukščiai. Viena mėgstamiausių ir didžiausių salų iškilusi upėje apie vieną kilometrą į vakarus nuo Rusnės miestelio. Paukščių stebėtojai šiuo metu čia gėrisi rudagalvėmis kryklėmis ir smailiauodegėmis antimis. Galbūt būsite vieni iš tų laimingųjų, kuriems pavyks pamatyti ir didįjį baltąjį garnį.
Pasisemkite ramybės prie Bevardžio upelio
Pasigrožėję Skirvyte ir jos salomis, būtinai aplankykite dar vieną paukščių pamėgtą ramybės kampelį – Bevardį upelį, kai kur vadinamą Pelintakiu. Jis vingiuoja tarp dviejų Rusnės saloje tyvuliuojančių ežerėlių – Kalnupžiogio ir Juodvilkės. Važiuojant pagrindiniu keliu nuo Rusnės per Pakalnės upę, galima pasiekti tiltą per Bevardį upelį. Čia ir stabtelėkite pasigrožėti nuostabiu gamtovaizdžiu ir besiilsinčiais migruojančiais plunksnuočiais.
Ši vieta lankoma tik ūkininkų ir labai retai turistų . Todėl paukščiai, rudenį migruojantys per Lietuvą, taip mėgsta jaukų ramybės kampelį. Jei ryte atsikelsite kiek anksčiau, atvyksite laiku, galėsite pasigėrėti būriais žąsų. Baltakakčių, pilkųjų, želmeninių, tundrinių žąsų upė užburs neįprastu reginiu ir klegesiu.
Stebėkite sparnuočius prie Uostadvario ornitologinio draustinio
Pasisėmę ramybės prie Bevardžio upelio, sukite atgal ir keliaukite į šiaurę. Rusnės salos šiaurėje esančiuose žuvininkystės tvenkiniuose, kur kelis dešimtmečius nebuvo vykdoma ūkinė veikla, įkurtas Uostadvario ornitologinis draustinis. Krūmais ir nendrėmis apaugę tvenkiniai yra dar viena sparnuočių rudens migracijos salelė.
Pailsėti ir saugiai pernakvoti čia stabteli didieji kormoranai, daugybė kitų vandens paukščių. Juos pamatyti galėsite nuo kelio Rusnė–Uostadvaris. Ankstyvą rudenį paukščių stebėtojai grožisi tilvikais, ereliais žuvininkais, o vėliau – gulbėmis, antimis ir žąsimis. Ar atskirsite, pamatę eurazinę cyplę, šaukštasnapę antį ar laplandinį griciuką?
Išvyskite paukščių turgų Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate
Šis rezervatas – tai vandens ir viršvandenės augalijos juosta Rusnės salos marių pakrantėje, su nendrėmis, švendrais ir karklais apaugusiomis salelėmis. Pačiame rezervate lankytis draudžiama, tačiau jo pakraštyje rasite vietų, pavyzdžiui, Naikupės bokštelį, kur leidžiama stebėti paukščius ir pasimėgauti rudeniškais žmogaus nepaliestos gamtos vaizdais. Kaip tik šiuo metu čia galima išvysti ūsuotųjų zylių, kėkštų, paukštvanagių.
Nemuno priešakinės deltos gamtinio rezervato salelės rudenį tampa migruojančių paukščių turgumi. Visi – nuo paprastojo nykštuko iki milžino jūrinio erelio – čia randa vietą pailsėti, pasimaitinti ir net pernakvoti arba peržiemoti. Ornitologams tai yra viena svarbiausių Nemuno deltos vietų: visi paukščiai, gavę vizas Ventės rage, toliau skrenda savo keliu Kuršių marių pakrante. Sparnuočių gerbėjams tokį reginį išvysti savo akimis – tikras stebuklas.
Leiskite sau sustoti, pasimėgauti rudeniu, gamta ir paukščiais. Visą informaciją, kur nuvykti, kokius paukščius pamatyti, rasite tinklalapyje www.pauksciukelias.lt arba sužinosite klausydamiesi „Garbanoto Pelikano“ tinklalaidžių ciklo „Pažink pamario kraštą keliaudamas paukščių keliu“.
