Svetingiems „braliukams“ išmonės netrūksta – pakvies į vidurį ežero išgerti kavos ir ten pat paklos lovą

Dieną – „Paulig“ kavos gaminimo ritualas, sutemus – laužas ir nakvynė po žvaigždėtu arba lietų pilančiu dangumi. Tam skirta plaukiojanti sala Mordango ežere, kurią šiemet į vandenį nuleido išskirtinių projektų rengėjai.

„Pernai Rygoje virš Amatos upės neįprastai nakvynei bei kavos ritualams pakabinome stiklo namą, o šiemet turime ir salą. Tai projektas „Neįprastos naktys“, kuriame gamta tampa svarbiausia poilsio dalimi, ir žmonės kviečiami atidžiai ją stebėti“, – sakė viena projekto sumanytojų Gundega.

Ruošdami salai vietą „Neįprastų naktų“ kūrėjai išnaršė Kuršą, kol iš 27 ežerų išrinko tinkamiausią, o tada, ieškodami gamtos vertybių, išstudijavo ir paties Mordango regioną. Jie parengė įvairių užduočių, kurios į salą atvykusiems žmonėms padeda įsidėmėti šio krašto ypatybes.

„Būtina užsisegti liemenes“, – vakare Elyza pasitinka ant Mordango kranto svečius ir nuplukdo juos valtimi į salą. Ten pasirūpinama viskuo – vakariene, pusryčiais, malkomis laužui. O ramybė jau būna užsakyta iš anksto.

„Neįprastos naktys“ informacija skelbiama www.nepieradinatasnaktsmitnes.lv

„Štai čia vieta, kur galima pradėti žaidynes“, – nusišypsojo Guna Millersonė rodydama ant namo sienos kabantį paveikslą. Ši moteris – Talsų savivaldybės dailininkė, taigi ir užsimerkusi gali nuvesti ten, kur privalo stabtelėti turistai.

Žvilgsnis – į paveikslą, tada į Lielos gatvę, ir supranti, kad kažkas užkliudė akį.

Tas „kažkas“ ir yra miesto dailininkų bei turizmo informacijos centro sumanymas. „Sumanymas kilo šio centro vadovei. Rodos, Nicoje ji matė gatvėse iškabintas Pablo Picasso ar Henri Matisse’o paveikslų reprodukcijas tose vietose, kurias jie nutapė. Kodėl mums nepadarius ko nors panašaus? Taigi esu viena tų žmonių, kurie ieškojo paveikslų tų dailininkų, kurie kada nors yra piešę Talsų gatvėse.“

Klaidžiojant senamiesčio gatvelėmis ant pastatų sienų galima aptikti apie 40 įvairių dailininkų įvairaus stiliaus darbų. Jų po truputį daugėja – prieš ketverius metus Lielos gatvėje pradėtas projektas jų skaičių jau padvigubino.

Daugiau informacijos – www.visittalsi.com

„Dažnai pas mus užsuka moksleivių ar turistų grupės pažiūrėti, kaip dirbame. Tačiau kartais jų būna ypatingų – net paaugliams būna smalsu, kaip iš molio gabalo atsiranda keraminiai indai“, – pratarė Talsų keramikos dirbtuvėse „Ciparnica“ besidarbuojanti Diana Dzelmė.

Viena žiedimo krosnimi ji dalijasi su Nauriu Galvinu – kartu jie kuria nepaprasto grožio keramikos gaminius.

„Kai 1991-aisiais Rėzeknėje baigiau studijas, supratau, kad iš keramikos nepragyvensiu. Atvažiavau į Talsus ir pradėjau vaikus mokyti dailės.

Susipažinau su Guna ir kitais miesto dailininkais – visi kartu pasirūpinome, kad Talsuose atsirastų dailės mokykla. Ir mums pavyko – išauginome puikių menininkų, kurie ir dabar yra mūsų draugai“, – pasidžiaugė Diana ir įdavė į rankas rytmečio arbatai skirtą puodelį.

„Oi, jis badosi“, – pamačiusi reakciją moteris nusijuokė. Aštrūs taškeliai ant jo paviršiaus skirti rytiniam pirštų masažui, kad greičiau atsitrauktų miegas.

Daugiau informacijos – www.facebook.com/ciparnica/

Ar akys neapgauna? 9 valanda ryto, o ties Ventos kriokliu esančios „Rumba“ kavinės terasoje keletas žmonių sutūpė lyg „varnelės“. Lankantieji jogą žino, kad tai ne visiems įveikiamas pratimas.

Tačiau gidė Inga, sukanti į Kalnų gatvę, joje neužsibuvo – to paties pavadinimo „Rumba“ autobusiuką nuvairavo gilyn į senamiestį, kiekvienam sutiktam miestiečiui šūktelėdama „čau“ – latviškąjį „labas“.

Kuldygą latviai yra įsimylėję, turistai – taip pat. Tai kinematografiškas miestas, o tai norėdama paliudyti Inga suka „Rumba“ ratus iš vieno užkampio į kitą – nuo vieno „vilnietiško Užupio“ kiemo į kitą. Šio miesto Kurše išskirtinumas – ypač stropi paveldosaugininkų ir restauratorių priežiūra, todėl neįmanoma atskirti, kurie namai atnaujinti, o kurių statybininkai dar nepalietė.

Pasak Ingos, pusė šio miesto iki šiol šildoma malkomis. Todėl didžiulės malkinės svečiams yra lyg medinės architektūros paminklai, miesto gyventojams – būtinybė.

Viename kiemų „Rumba“ autobusiukas stabteli prie Daigos kepyklėlės. Ši moteris turi tautinio kulinarinio paveldo sertifikatą – vienintelė Kurše kepa morkų pyragėlius taip, kaip tai buvo daroma prieš 100 metų. 0,35 euro – ir pora oranžinių kąsnių pamalonina gomurį.

Daugiau informacijos – www.visitkuldiga.com

Rygos pieno kombinato padalinys, pašto skyrius, automobilių remonto dirbtuvės – didžiulės įmonės, kurios išnyko Kuldygos centre palikdamos į grindinį įsigėrusius tepalus, sukežusius „gazikus“ ir nudrengtus pastatus. Vis dėlto kuldygiškis 35 metų Tomas Eglė šioje vietoje įžiūrėjo kažką gero. Tai, kas galėtų tikti smulkiajam verslui.

Jis su trimis bendraminčiais, vienijamais „Finst“ įmonės, nupirko pramoninį Kuldygos gabalą ir per porą metų jam įpūtė gyvybės.

„Ieškojau vietos, kurioje galėčiau įrengti nedidelę alaus daryklą, o kartu pakviesti daugiau smulkiųjų gamintojų. Mano sumanymas pildosi. Iki šiol atnaujinome apie 2 tūkst. kv. metrų ploto patalpas ir dirbame jau ne vieni“, – sakė T.Eglė.

Darykla „Duna Brewery“ veiklą pradėjo pirmoji – pernai rudenį. Bet teko išlaukti karantiną, kol ją buvo galima atverti visuomenei. „Mano verslo partneris Egoras Grabaris yra alaus technologas, taigi jis padėjo ir man, o kartu su žmona Daria čia pat, kvartale, pradėjo gaminti „Rudy’s Kombucha“ gaiviuosius gėrimus“, – pasakojo Tomas.

Netrukus į kvartalą iš Kuldygos centro atsikėlė kavos skrudintojai „Curonia Coffee Roasters“, kosmetikos gamintojai „Nature LAB“, metalo meistras, restauratoriai, o „Smoke Farm“ restorano virėja jau testuoja kepsnius“, – pasakojo T.Eglė. Šiuo metu kvartale jau įkurta 80 darbo vietų.

Kvartalas atgyja savaitgaliais, kai į didžiulį kiemą išnešami stalai ir ima skambėti muzika. O kaipgi be jos? Juk ten pat atsikėlė ir fortepijono gamintojas „Klavins Piano“, kurio pianinai gabenami atlikėjams į JAV, Prancūziją, Šveicariją.

„Netrukus po to, kai atidarėme daryklą, žmonės pajuto, kad ši vieta gali būti daugiau nei verslo inkubatorius – kad ji puikiausiai tinka ir kultūros renginiams“, – kad atsirado bendraminčių ir jam pavyko įgyvendinti sumanymą, pasidžiaugė Tomas.

Daugiau informacijos apie Kuldigos verslo kvartalą – www.facebook.com/dunabrewery; www.rudys.eu; www.curoniacoffee.com

Kas čia vyksta? Vairuotojai susigūždavo sukdami pro Liepojos koncertų salę „Lielais Dzintars“. Ties ja prie gatvės būriavosi minia žmonių, sužiūrusių į rūmų balkoną. Bet ar vairuotojai per gatvės gausmą galėjo girdėti pučiamųjų kvarteto muziką?

Liepojos koncertų salė atvira lankytojams – savaitgaliais joje rengiamos ekskursijos, pavieniai žmonės joje nemokamai gali apžiūrėti šiuo metu eksponuojamus kūrėjų darbus, skirtus gamtosaugos temai. Vienas jų – tai įspūdinga iš jūrininkų milinių Ievos Rubezės sukurta instaliacija „Varnai“, kitas – Egono Peršėvisco akrilo skulptūra „Amfitės pagrobimas“, simbolizuojanti jūros taršą.

Koncertams „Lielais Dzintars“ atsivėrė tik po karantino. Jų, laikantis saugumo reikalavimų, rengiama vis daugiau. Patekti į juos galima turint vakcinacijos nuo COVID-19 pasą arba galiojantį antigenų testą.

Daugiau informacijos – www.lielaisdzintars.lv

„Liepoja tokia jau yra – joje išbarstyti įvairaus stiliaus pastatai“, – pratarė gidė Madara Vičiulė.

Švenčiausiosios Trejybės liuteronų bažnyčia su sekmadieniais skambančia varpų muzika – vienoje Graudu gatvės pusėje, kitoje – puošnūs art nouveau (jugendo) stiliaus pastatai. Tolėliau – pajūrio kurortams būdingi mediniai namai su raižiniais išpuoštais prieangiais, balkonų ar laiptų turėklais.

Madara turistus po miestą lydi pačios pamėgtais maršrutais, neaplenkdama akmenimis grįstų gatvelių.

„Vairuotojams grindinys – tragedija, man – lyg miesto karoliai“, – nusišypsojo gidė ir žingsnis po žingsnio, pasakodama apie pastatus ir jų istoriją, atvedė į Kūrmajas prospektą. Jame menininkai, sukūrę bronzines skulptūras, įamžino Liepojos – „miesto, kuriame gimsta vėjas“ – himną. Ties vienu himno personažų – valtininku Madara ėmė ir sugiedojo graudžiausią šio himno posmelį.

O vėliau patarė: jeigu žmonės nenori po Liepoją vaikštinėti su gidu, tepasiima informacijos centre lankstinuką. Jame nurodyti pažintiniai pėsčiųjų takai ir sužymėta informacija apie kultūrines ir architektūrines miesto vertybes. Vieni taip nukeliaus 2,6 kilometro, kiti – 3,5, treti – 5 kilometrus. Ir būtinai pasieks pasivaikščiojimo taką, vedantį palei kanalą, Liepojos ežerą jungiantį su Baltijos jūra.

Liepojoje akis aukštyn verta pakelti ir Pasta iela gatvėje, kur visą liepą darbavosi italų grafičio meistras OZMO. Ant milžiniškos 24-ojo namo sienos jis sukūrė jūros, vėjo ir miesto traukos atvaizdą.

Daugiau infomacijos – www.liepaja.travel/lt/homepage-lt/

„Dabar, fotografuok dabar!“ – Agita Kurzemė nesitvėrė kailyje, kai jachtoje, iš Liepojos kanalo įčiuožusioje į jūrą, Janis iškėlė bures. „Liepaja“ – ir vėjas, truktelėjęs bures, išvyniojo ant jų šį užrašą.

Agita ir jos vyras Janis Freimanis – šeimos komanda, kurią imtis turizmo veiklos paskatino COVID-19. Janis – žvejys, o štai Agita kone du dešimtmečius Rygoje dirbo „AirBaltic“ skrydžių bendrovėje, kur jos rūpestis buvo nauji skrydžių maršrutai.

„Per pandemiją galėjau likti bendrovėje, bet nelikau. Krizė aviacijoje man tapo dingstimi pradėti savo verslą. Sukūrėme šeimos įmonę „AJ Travel“ ir, grįžę į Liepoją, pradėjome žmones į jūrą vesti burine jachta“, – pasakojo A.Kurzemė.

Jachta jiems nebuvo naujiena – ji su Janiu turi kapitono licencijas, abu sėda prie vairalazdės, kai iš naujos jachtų prieplaukos Liepojoje reikia sukti bures link jūros.

„Janis yra žvejys – rytais jis eina į jūrą. Todėl sumanėme ir kitą paslaugą – turistus vedame į atvirą jūrą, kur žvejybos laive jie patys gali pasigauti žuvų ir visi kartu jas išsikepame“, – sakė Agita.

Ar tai brangi pramoga? Anot Agitos, 4 suaugusiems žmonėms poros valandų kelionė į jūrą jachta kainuoja 120 eurų. Plaukiant žvejoti ant vandens tektų praleisti 3 valandas – vienam žmogui tai kainuoja 30 eurų. Už vaikus iki 12 metų mokėti nereikia.

Daugiau informacijos –www.facebook.com/BuraunzvejoLiepaja

Nurmuižos dvaras ir restoranas. „Čia mūsų mažoji Italija“, – Aldis palydi į oranžeriją, kurioje prieš septynerius metus buvo pasodintos desertinių veislių vynuogės ir kurioje pastaruoju metu vis dažniau tuokiasi jaunavedžių poros.

Dvare yra ir gabalėlis Prancūzijos – mūro siena juosia Provansu vadinamą vynuogyną, ne taip seniai pasodintą tokioje vietoje, kur prieš dešimtmetį žėlė krūmokšniai, dengiantys buvusius arklidžių mėšlynus. Čia krūmai augo – reikėjo padirbėti.

Dabartinis Nurmuižos dvaro savininkas Olegas Filis – buvęs bankininkas, pats darbuojasi kartu su visais – šiuo metu pilyje ir visame dvaro komplekse bei parke vyksta svarbūs paveldo išsaugojimo darbai.

Daugiau informacijos – www.visittalsi.lv; www.facebook.com/nurmuizasrestorans

Kavinė „Riverside“, Kuldyga, Stendes iela 2; www.facebook.com/riverside.kuldiga

Restoranas ir viešbutis „OTTO Hotel &Sun“, Paviluostas, Dzintaru iela 7; www.ottohotel.lv/lt

Restoranas „Spikeris 53“, Liepoja, Veca ostmala 53; www.spikeris53.lv

Viešbutis „Virkas muiža“ Kuldygoje. Jis įsikūręs šveicariškos architektūros stiliaus pastate, išpuoštame gausybe įvairių detalių. Tai buvęs Virkos dvaro ponų namas – vienintelis medinis dvaras Kuldygoje.

Jam 2014-aisiais suteiktas vietinės reikšmės architektūros paminklo statusas. Jame jau atnaujintas ir antrasis aukštas – atidengtos senosios medinės konstrukcijos.

Adresas: Kuldyga, Virkas iela 27; www.virkasmuiza.lv

„Promenade Hotel“ viešbutis Liepojoje įkurtas 120 metų senumo pastate, prie Liepojos kanalo. Tai 5 žvaigždučių viešbutis, kurio išskirtinis bruožas – paveikslų galerija. Latvijos dailininkų darbai iškabinti visur – koridoriuose, kambariuose, restorane, fojė.

Menas ir namai svečiams po vienu stogu – tai viešbučio savininko Aigaro Kesenfeldo sumanymas. Jis yra ir viešbučio „Art Hotel Roma“ Liepojoje savininkas, pastarąjį viešbutį taip pat garsina paveikslų galerija.

Adresas: Liepoja, Veca Ostmala 40; www.promenadehotel.lv