„Visokiausių medinių nykštukų pilni Latvijos miškai ir parkai, žmonių jais nenustebinsi. Tad kaip juos prisikviesti?
Kadangi seksas mane visada domino, pirmasis mano labirintas yra erotinis, kuriame iš pradžių lankėsi tik suaugusieji“, – nusijuokė Janis.
Ir ką gi – žmonės atvažiuoja, dairosi, kikena iš medinukų. Bet ten, kur erotika, netrunka atsirasti ir vaikų, kurių šiame parke nepritrūko nei per karantinus, netrūksta jų ten ir dabar.
„Nepajutome pandemijos – parkas visada buvo atviras žmonėms, ir jie traukė čia iš visos Latvijos.
Tik man išlaidų ir rūpesčių buvo daugiau – reikėjo visokių lipdukų prisigaminti, dezinfekcijos priemonių pripirkti“, – pratarė J.Jekabsonas ir aprodė kitus keturis, mažesnius, labirintus.
Baisiausias jų – per šabakštynus vedantis link Laumės raganos trobos, spalvingiausias – pasodintas iš gėlių, aukščiausias – klaidinantis, bet pakeliantis iki medinio paukščių lizdo. Smalsu? Tuomet galima atsiversti svetainę www.beverinaslabirinti.lv .
Grožio laboratorija
Vidžemėje, prie Trikatos ežero, prieš trejus metus gamybos bei edukacijos patalpas įrengė natūralios kosmetikos „Liga“ gamintojai – Trikatoje gyvenanti 48 metų Lyga Aizsila ir jos nedidelė komanda.
Grožio salonas, kuriame naudojama ši kosmetika, pirmiausia buvo įkurtas Valmieroje, o štai gamyba iš šios moters namų 2018-aisiais buvo perkelta į naująjį statinį, iškilusį Lygos močiutės žemėje.
„Kartu eksperimentavome, darėme daug klaidų, išmesdavome lauk. Sunkiausia pradžioje buvo tai, kad žaliavos tiekėjams tokie maži gamintojai nė nerūpėjo.
Dabar įmonė gamina 60 rūšių gaminių, tačiau jų kiekiai nedideli. Nes svarbu, kad produktai nepasentų, – juose nėra cheminių konservantų. Vienas pirmųjų produktų, gaminamų iki šiol, – drėkinamasis veido serumas – niekada neprarado paklausos.
Trikatoje kosmetika ir gaminama, ir priimamos grupės svečių, kuriems įdomu sužinoti, kaip tai daroma. Daugiau informacijos –www.turisms.beverina.lv
Baltaplaukė Stamerienos pilis
„Tai Snieguolės pilis?“ – tėčiui į ranką įsitvėrusi maža mergaitė sustingo pamačiusi prieš akis baltą smailiabokštį pastatą. Tai Stamerienos pilis – statinys, ištvėręs sovietmetį ir smarkiai nenuniokotas jau vien dėl to, kad joje veikė žemės ūkio technikumas, vėliau, apie 1960-uosius, įsikūrė tarybinio ūkio kontora, o didžiojoje salėje veikė metrikacijos skyrius.
Ji saugo ir garsų vardą – italų rašytojo Giuseppe Tomasi di Lampedusos, kurį išgarsino vienintelis jo romanas „Il Gattopardo“ („Leopardo“). Ir kuris buvo vedęs paskutinę iš pilį stačiusio barono palikuonių – baronaitę Alexandrine Marie Alise von Wolf.
1808-aisiais statytos pilies fasadas jau atnaujintas, o štai vidaus remontui dar rengiamasi. Projektai jau paruošti, bet ir šiuo metu joje yra ką pamatyti.
„Būtent dėl to verta dabar šią pilį apžiūrėti, kad vėliau būtų galima palyginti“, – patikino Stamerienos pilies ekskursijų organizatorė Inga Lapsė. Kaskart pilyje galima pamatyti ką nors nauja. „Neturime išlikusių pilies baldų, bet žmonės mums nuolat ką nors padovanoja – baldų, kilimų, indų.
Pilyje šiuo metu eksponuojami dviejų kūrėjų – tekstilininkių meistrių Laimos Bakanės ir Inesės Jakobi darbai. Parodos veiks iki spalio.
Pasak Ingos, per karantiną visas dėmesys buvo sutelktas į pilies parką – ji pati lankytojams buvo atverta tik vasaros pradžioje. Žmonės išalko kelionių – jų gausu.
Daugiau informacijos – www.visitgulbene.lv
Gauja – iš aukštybių
Pirmiausia kopte – į Šv.Stepono bažnyčios bokštą, o tada – link pramogų ir maisto. Ar toks planas atvykus į Valmierą šiaurinėje Vidžemėje priimtinas? Toks gido klausimas turistus gali išmušti iš vėžių. Kas gi pavalgęs norės kabarotis į aukštybes, kad iš bažnyčios bokšto nužvelgtų Gaujos upės apglėbtą miestą?
Taigi maistas palauks. Šv.Stepono bažnyčioje jau galima patekti į bokšto apžvalgos aikštelę, o kopiant pamatyti, kaip atrodo du restauruoti varpai ir bokšto laikrodis, išlikę nuo XVII amžiaus. Tiems, kuriems sunku kopti stačiais ir siaurais laiptais, sudarytos sąlygos visa tai pamatyti virtualiai.
Pirmojoje aikštelėje sustojus atsikvėpti staiga ant sienos atgyja „istorinis miesto pilietis“ – į jį įsikūnijęs aktorius Karlis Neimanis ima pasakoti apie bažnyčios istoriją. Jos išklausius lieka susikaupti ir pakilti iki pat bokšto viršaus.
Šv.Stepono bažnyčia, Valmiera, Bruninieku iela 2; www.simanadraudze.lv
Kitokia vieta
Vienkuočių parkas Lygatnėje – tai vieta, kurioje visada galima rasti vietos iškylai, o užvalgius – leistis į žygį pažintiniu taku.
Tai meistro, medžio drožėjo Rihardo Vidzickio valdos. Palei takus jis prisegiojo įvairių gyvių skulptūrų – išdrožė ir paliko jas ten pat, kur stovėta medžių.
Ten pat Rihardo rankos sukūrė ir tai, ko seniai nebėra ant Žemės paviršiaus. Tai įvairių istorinių pastatų maketai, – tokių, kokių būta Lygatnės apylinkėse 10 kilometrų spinduliu: malūnų, dvarų, popieriaus fabriko statinių ir kitų.
„Nuo pat 2007-ųjų kiekvieną spalio pirmąjį šeštadienį rengiame ugnies naktis – įstatę fakelus ar žvakes į Rihardo išdrožtas žvakides žygiuojame į mišką. Taip sutinkame tamsiausią metų laiką“, – pratarė gidas Edgardas, kuris tuomet, kai Rihardas skaptuoja kanojas medžio dirbtuvėse, lydi ekskursijas į parką.
Išvaikščiojusius parką lankytojus Edgardas visada palydi į Rihardo sukurtą muziejų – medžio dirbtuves. Čia ne tik eksponuojama viskas, kas reikalinga medienai apdoroti, – staklės, varstotai, kirviai, kaltai ir kitokie įnagiai. Užsisakius iš anksto muziejuje vyksta ir gyvosios medžio apdirbimo pamokos.
Be šio parko, Lygatnėje yra dar viena traukos vieta. Tai du šimtus metų istorijos turinčio Lygatnės popierius fabriko ir jį supusio miestelio valdos. Tai senamiestis su išlikusiais fabriko darbuotojų namais, smėlio kalvose išrausti rūsiai, gimdyklos pastatas, mokykla ir visa tai, kas buvo susiję su šio fabriko gyvavimu.
Vienkuočių parkas ir muziejus, Vienkočiai, Lygatnė; www.vienkoci.lv;
Lygatnės popieriaus fabriko gyvenvietė; www.latvia.travel/lt/straipsnis/vidzeme
Interaktyvus centras
„Užsidėkite ausines – ar girdite traukinį?“ – užklausė Gulbenės turizmo agentūros vadovė Simona Snikė. Jokio traukinio – tik tranki muzika. Ir staiga jis prašvilpia pro pat akis!
Tokia klausos patikra – tik vienas iš kokių 30-ies interaktyvių įrenginių, esančių Gulbenės traukinių stotyje.
Jame įrengtas ir jauniems, ir vyresniems turistams patrauklus švietėjiškas centras „Geležinkelis ir garas“. Jame gausu interaktyvių įrenginių, kuriais naudojantis galima susipažinti su garo mašinų istorija, geležinkelių inžinerija, ateities technologijomis, perprasti fizikos dėsnius ir net sužinoti apie karjeros galimybes geležinkelių sektoriuje.
„Sėskite į mašinisto vietą ir pamatysite, kaip būna, kai traukiniui kelią pastoja ant bėgių atsidūręs vilkikas, – patarė Simona. – Patikėkite – net ir virtualioje erdvėje išgąsčio pakaks.“ Šį centrą istorinėje geležinkelio stotyje sukūrė Gulbenės savivaldybė kartu su jį finansavusiomis privačiomis bendrovėmis bei įmone „Latvijas Dzelzcelš“.
Ir dar: šiemet birželį atsirado savaitgalinis traukinių maršrutas iš Rygos į Gulbenę. Turistams tai ypač palanku. Daugiau informacijos – www.visitgulbene.lv
Kur verta apsistoti Vidžemėje?
Svečių namai „Milmani“ ant Gaujos upės kranto. Tai bene šiauriausia Latvijos vieta, kurios lietuviai, anot šeimininkės Ingos, dar nėra pasiekę.
O ji ypač svetinga – Inga kiekvienam randa laiko ir pagamina gardžius pusryčius. Čia galima apsistoti nakvynės, išsinuomoti valčių bei baidarių žygiams Gauja, pasilepinti karšto vandens kubile, išsivanoti pirtyje ar tiesiog pasimėgauti ramybe.
Adresas: Gaujasrevelis, Rankos seniūnija, www.milmani.blogspot.com
Poilsio kompleksas „Lacites“. Tai vieta prie Gaujos upės, kur galima pavalgyti restorane ir apsistoti poilsio, ypač su vaikais, nes jų pramogoms skirtas didelis aikštynas. „Lacites“ savininko Gačio Dunajevo sumanymu prie upės įrengtos palapinės pobūviams, ten pat yra 15 vietų svečių namai, miške – atskiri nameliai. Yra ir modernus konferencijų pastatas.
Adresas: Rankos seniūnija, www.facebook.com/lacites
Svečių namai „Divas upes“. Tai šeimos – Tomo Cyrulio ir Dacės Rydinos šeimos valdos. Juodu rūpinasi svečiais – ne tik ruošia jiems maistą, bet ir rengia įvairius koncertus.
Mat Tomas – profesionalus renginių organizatorius, tad ir šiuo metu jis vieną po kito organizuoja džiazo bei bliuzo žvaigždžių koncertus. „Divas upes“ terasoje dažni svečiai yra „Latvian Blues Bad“, „Ivars Petersons Band“ ir kiti muzikantai.
Adresas: Kuoknesė, www.divasupes.com
Kur verta pavalgyti?
Alaus darykla ir restoranas „Valmiermuiža“. „Tai – vieta, kur istorijos žavesys koketuoja su dabartiniu Valmieros svetingumu. 1764 metai – tai istorinė, Valmieros dvaro pastatymo data. Ji įspausta ir į mūsų verdamo alaus etiketes, nes aludarystės istorija taip pat susijusi su šia vieta“, – pratarė ekskursijoms „Valmiermužos“ alaus darykloje bei degustacijoms vadovaujanti Parsla.
Taigi būtina išklausyti istoriją, kurią apie Valmieros dvarą pasakoja gidai. O tada, pasisukus ant kulno, nužingsniuoti į Latviją garsinančią privačią alaus daryklą. Tai – Parslos valdos, kuriose ji iškloja visą tiesą apie alaus virimo procesą ir net tai, kokią įtaką jo gamybai daro vanduo.
„Mes, aludariai, rūpinamės ir dvaro parku, ir kultūriniais renginiais jame. O kartu kviečiame svečius į alaus bei gaiviųjų gėrimų degustacijas ir pamokome, kaip tuos gėrimus derinti su mūsų restorane paruošiamais užkandžiais. Skaniausias tokių degustacijų akcentas – alaus ledai, kuriuos be baimės gali valgyti ir vairuotojai, juose nėra alkoholio“, – patikino Parsla.
Adresas: „Valmiermuiža“, Valmiera, Dzirnavu iela 2; www.valmiermuiza.lv
Užeiga „Vilhelmines dzirnavas“ Lygatnėje.
„Puikus mūsų virėjas“, – patikino padavėja, terasoje ant stalo dėdama keptą upėtakį. Akimirka ir aplink kojas ima suktis meilus katinas. Netrukus jis atsiima savo duoklę – sukerta žuvies kaulus. Patiekalas buvo labai gardus – tai gera, jauki vieta pavalgyti, esanti Lygatnės centre.
Adresas: Lygatnė, Springu iela 1; www.vilhelmine.lv
